- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- II-302-1016/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07379-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eimutis Misiūnas
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-59437059-16 (ROIK: 16057206571).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius R. G. 2016 m. balandžio 21 d. surašė protokolą Nr. 39P-815185-16 (ROIK: 16057206571) už tai, kad ji 2016 m. balandžio 21 d., apie 15.53 val. kelio Vilnius – Lyda 9 kilometre vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Už tai R. G. 2016 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 10N-59437059-16 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje paskirta 144 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.
Nesutikusi su nutarimu, R. G. pateikė Teismui skundą, kuriame nurodė, jog važiuodama keliu Vilnius-Lyda kur yra ženklas 70 km/h privažiavusi prie pervažos staiga užsidegė raudonas šviesoforo signalas, įvertino, kad stabdant staigiai galėjo važiuoti tiesiai ant pervažos ir tuo metu galėjo nusileisti užtvaras. Todėl nusprendė pravažiuoti. Prašo peržiūrėti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundo netenkinti. Institucijos nuomone, R. G. veika, kuomet ji 2015-04-21, apie 15.53 val. Vilniuje, kelyje Vilnius - Lyda, 9 km. vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, įrodyta. R. G. protokole paaiškino, kad jai važiuojant keliu, užtvaras dar nebuvo nusileidęs ir ji nepastebėjo, kad jau užsidegė raudona šviesa. Dėl pažeidimo gailisi. Bylos nagrinėjimo metu R. G. jau teigė, kad ji privažiavusi prie pervažos pastebėjo, kad staiga užsidegė raudonas šviesoforo signalas, tačiau ji įvertino tai, kad jei ji staigiai stabdys, automobilis sustos ant geležinkelio pervažos, o tuomet galėjo nusileisti užtvaras, todėl automobilio nestabdė ir pervažiavo pervažą. Pažymėtina, kad jos paaiškinimas, duotas bylos nagrinėjimo metu ir paaiškinimas pareigūnui rašant protokolą skiriasi. R. G. paaiškinimas, kad jei ji būtų stabdžiusi automobilį, jis būtų sustojęs ant pervažos - yra tik būdas išvengti atsakomybės. Administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 125 str. R. G. patraukta teisėtai ir teisingai. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdęs(-ę) policijos pareigūnas(-ai) nurodydamas teisės pažeidimo nustatymo aplinkybes pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2015-04-21 tarnybiniame pranešime išdėstytas aplinkybes, nagrinėjimo metu nenustatyta. Kelių eismo taisyklių 168 punkte teigiama, kad prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais.
Teismo posėdžio metu R. G. paaiškino, kad buvo prie pat pervažos, kokiu tikslai atstumu buvo nuo pervažos, nežino. Užtvaras buvo pakeltas, privažiuodama prie pat pervažos pakėlė akis ir pamatė, kad virš pervažos kabančiame šviesofore staigiai užsidegė raudonas šviesoforo signalas, šviesoforas, kuris buvo prieš pervažą nedegė. Pagalvojo, kad jeigu staigiai stabdys gali sustoti ant pervažos. Važiavo apie 60 km/h greičiu. Važiavo ne viena, o su vaiku, galvojo greitai pravažiuos, tuo labiau užtvaras buvo pakeltas. Įvertinusi situaciją pagalvojo, kad turi pabaigti manevrą.
Šalies argumentai
R. G. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad pravažiavo pervažą ir nuvažiavo. Pareigūnai stovėjo maždaug 400 m. nuo pervažos, už kalniuko, jie sustabdė R. G. ir paklausė, kodėl ji pravažiavo pervažą degant raudonam šviesoforui. Ten nėra jokių ženklų, nei STOP ženklo, nei STOP linijos, greičio ribojimo ženklų taip pat nėra. Sutinka, kad važiavo per raudoną šviesoforo signalą, bet jeigu būtų sustojusi, galėjo nusileisti pakeliamasis užtvaras, būtų sugadintas ir automobilis ir pats užtvaras. Ji sakė, kad jos padarytas pažeidimas nėra tas pats, kai kažkas tyčia pravažiuoja per pervažą.
R. G. sakė, kad sutinka, jog važiavo per raudoną šviesoforo signalą, bet nesutiko su tokio dydžio nuobauda, ji kitaip negalėjo pasielgti, todėl Teismo prašė sumažinti nuobaudą ir neatimti teisių vairuoti transporto priemonę.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. R. parodė, kad yra Kelių policijos tarnybos vyr. patrulis. Policijos automobilis stovėjo nukreiptas į Vilniaus pusę, iki pervažos buvo maždaug apie 300 m., buvo geras matomumas, dienos metas, nevingiuotas kelias, nuokalnė, viskas labai gerai matėsi. Su kolegomis pastebėjo, kad įsijungė raudonas šviesoforo signalas, po to pamatė atvažiuojantį automobilį. Pareigūnas sakė, kad nebuvo taip, kad šviesoforo signalas užsidegė staiga. Vairuotoja važiavo, nesustojo tik pristabdė. Galbūt vairuotoja tikrai nepastebėjo, nes neužsidarė atitvaras. Vairuotoja privažiavo, pristabdė ir toliau nuvažiavo. Šiame šviesofore iš karto yra raudonas šviesoforo signalas. Teoriškai gali būti, kad vairuotojas privažiavęs prie pat pervažos pamato, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Toje vietoje tikriausiai nėra STOP linijos. Ten yra pastatyti įspėjamieji kelio ženklai – 50, 100 ir 150 m. Mano, kad jeigu vairuotoja būtų buvus pakankamai atidi, ji būtų galėjusi sustoti, buvo pakankamai laiko. Vairuotoja buvo nutolusi nuo geležinkelių pervažos tokiu atstumu, kad tikrai turėjo pamatyti raudoną šviesoforo signalą ir sustoti, galbūt vairuotoja buvo išsiblaškiusi.
Teismo posėdžio metu liudytojas sakė, kad prieš pervažą visi pristabdo, nes ten yra padidinto pavojingumo zona. Kokiu atstumu nuo pervažos buvo vairuotoja, tiksliai negali įvardinti. Matė artimesnį šviesoforą, tolimesnio nematė, jis nukreiptas į kitą pusę. Yra tik dešinėje važiuojamosios dalies pusėje sustatyti šviesoforai, viršuje šviesoforo, atrodo, nėra, galbūt yra aukščio ribojimo ženklai. Vairuotoja dar nebuvo įvažiavusi į pervažą, ji turėjo galimybę pamatyti, kad užsidegė raudonas šviesoforo signalas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas netenkintinas
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia Teismui daryti išvadą, kad R. G. kelyje Vilnius - Lyda, 9 km. vairuodama automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama į geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui, buvo neatidi, nes užsidegus raudonam šviesoforo signalui R. G. dar nebuvo įvažiavusi į pervažą ir turėjo galimybę pamatyti šviesoforo signalą, bei sustabdyti automobilį. Policijos pareigūnas aiškiai nurodė, kad jeigu vairuotoja būtų buvus pakankamai atidi, ji būtų galėjusi sustoti, nes buvo pakankamai laiko sustabdyti automobilį, vairuotoja buvo nutolusi nuo geležinkelio pervažos tokiu atstumu, kad tikrai turėjo pamatyti raudoną šviesoforo signalą. Taip pat pati R. G. pripažino, jog važiavo per raudoną šviesoforo signalą, bet nesutiko su tokio dydžio nuobauda.
Taip pat teismas pastebi, kad R. G. buvo skirta minimali nuobauda nustatyta LR ATPK 125 straipsnio sankcijoje, jai paskirta 144 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas pilnai ir išsamiai ištyręs byloje esančią medžiagą daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo R. G. skirti švelnesnę nuobaudą nei nustatyta minimali nuobauda LR ATPK 125 straipsnio sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
R. G. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2016 m. gegužės 4 d. d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 10N-59437059-16 (ROIK: 16057206571), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²-302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.