- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- BIK-361/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22590-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Daiva Pranytė-Zalieckienė, Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Eglė Latauskienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. K. (A. K.) ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis ir jo gynėja kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį dėl A. K. nuteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. sugriežtinta už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, jog byloje ištirtų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti abejonių nekeliančias išvadas dėl A. K. prieš nukentėjusįjį V. G. (V. G.) atliktų neteisėtų veiksmų. Priimdami skundžiamus apkaltinamuosius nuosprendžius, savo išvadas dėl A. K. kaltumo teismai motyvavo neišsamiu ir paviršutiniškų visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nepalyginę ir iš dalies sugretinę abejotinais būdais gautus duomenis, taigi iš esmės, šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 331 straipsnio nuostatų reikalavimus. Teismų išvados nepagrįstos visų byloje esančių įrodymų analize ir jų visumos įvertinimu, padarytos prielaidų pagrindu, nepašalinus visų byloje esančių prieštaravimų. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, įrodymais patvirtinančiais A. K. kaltumą pripažino nukentėjusiojo V. G., liudytojo E. K., policijos tyrėjų parodymus; specialisto išvadas dėl biologinės kilmės pėdsakų; įvykio nemačiusių ir jame nedalyvavusių asmenų S. S., nukentėjusiojo sutuoktinės V. G. parodymus; paties A. K. parodymus, nevertindamas jų patikimumo. Teismai vadovavosi išimtinai nukentėjusiojo nenuosekliais ir nepatikimais parodymais, suteikdami jiems teisingumo prezumpciją, o likusius įrodymus tendencingai vertino tik nukentėjusiojo parodymų pagrindimo aspektu.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdami A. K. bausmes už nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nuteistas. Nusikaltimo padarymo dieną A. K. buvo nepilnametis. Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė yra orientuota į asmens auklėjimą, todėl vietoje bausmės turi būti sprendžiamas auklėjamųjų poveikio priemonių skyrimas. Sugriežtindamas nuteistajam paskirtą bausmę, apeliacinės instancijos teismas nevertino nuteistojo socialinės padėties, kitų resocializacijos priemonių taikymo ir pan. Teismo teiginiai apie tariamą nuteistojo socialinę ir kriminalinę charakteristiką neatitinka bylos duomenų ir jo elgesio viso proceso metu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatoriai nurodo, kad teismai pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias duomenų pripažinimą įrodymais, įrodymų vertinimą, taip pat nustatančias reikalavimus teismų priimamų sprendimų turiniui. Grindžiant šiuos teiginius kasaciniame skunde gausiai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ištraukos, išreiškiant nesutikimą su teismo padarytomis išvadomis, plačiai analizuojamas byloje ištirtų įrodymų (nukentėjusiojo V. G., liudytojo E. K. parodymų, specialisto išvadų dėl biologinių pėdsakų tyrimo) turinys, pateikiant atitinkamas (gynybai palankias) išvadas dėl jų vertinimo. Taigi, kasatoriai iš esmės siekia pakartotinio byloje esančių įrodymų vertinimo kasacinės instancijos teisme, pasirenkant gynybos poziciją atitinkančią jų interpretaciją ir nustatant atitinkamas faktines aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse ne kartą nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Tačiau tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų nuostatų. Kasaciniame skunde tokiu atveju turi būti pateikiama teisinių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad įrodymai buvo tiriami ir vertinami, nuosprendis (nutartis) surašyti pažeidžiant atitinkamas BPK nuostatas bei kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tokiais argumentais nelaikytini kasatorių teiginiai, kuriais ginčijamas teismų atlikto įrodymų vertinimo turinys, teismų išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo A. K. ir jo gynėjos pateikto kasacinio skundo argumentai yra tapatūs jų pateiktame apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, dėl kurių (susijusių tiek su įrodymų turinio vertinimu, tiek su jų gavimo tvarkos pažeidimais) atsakyta apeliacinės instancijos teismo priimtame nuosprendyje, paneigiant ir gynybos versiją, kad nusikaltimo (V. G. sveikatos sutrikdymo) metu A. K. nebuvo įvykio vietoje: dėl parodymo atpažinti tvarkos pažeidimų (nukentėjusiojo gebėjimo atpažinti nuteistąjį) bei nuteistojo parodymų patikimumo atsakyta nuosprendžio 43-46 punktuose; dėl argumentų, kad liudytojo E. K. parodymai buvo gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (darant jam neteisėtą spaudimą), taip pat dėl šių parodymų vertinimo, atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 48–49 punktuose. Kasatorių nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir kitokia faktinių aplinkybių interpretacija nėra teisinis argumentas, sudarantis pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. Teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo, pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluota.
Taip pat kasaciniame skunde nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausme. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sugriežtinti arba sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018). Iš nuteistojo ir jo gynėjos pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai dėl netinkamo bausmės skyrimo grindžiami ne teisiniais argumentais, o faktinių aplinkybių vertinimu, bendro pobūdžio teiginiais apie cituojamų įstatymo nuostatų turinį ir subjektyvia kasatorių nuomone, kad apeliacinės instancijos teismas A. K. paskyrė per griežtą bausmę. Kaip jau minėta, argumentai, kuriais siekiama pakartotinio bylos įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo (taip pat ir reikšmingų skiriant bausmę), nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šių faktinių aplinkybių tyrimas ir vertinimas, bausmės teisingumo vertinimas jos švelnumo ar griežtumo aspektu yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Argumentų, kurie pagrįstų, kad skiriant nuteistajam A. K. bausmę, buvo pažeistos baudžiamųjų įstatymų nuostatos, kasaciniame skunde nenurodyta.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo A. K. ir jo gynėjos advokatės Eglės Latauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.