- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-01
- Bylos Nr.
- 2KT-7/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko raštu dėl Šiaulių apygardos teismo civilinės bylos dalies, išskirtos iš šio teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-403-124/2012, sujungimo su Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-41-787/2012,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-403-124/2012 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams E. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo. Byloje 2012 m. sausio 12 d. priimta nutartis išskirti ieškovės L. L. ieškinio reikalavimą atsakovui E. L. dėl santuokoje įgytų lėšų priteisimo, pareikštą civilinėje byloje Nr. 2-403-124/2012, į atskirą civilinę bylą ir teikti prašymą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui dėl Šiaulių apygardos teismo išskirtos civilinės bylos sujungimo su Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla Nr. 2-41-787/2012 pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl santuokos nutraukimo.
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi, pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui išskirtos civilinės bylos medžiagą ir prašo spręsti klausimą dėl bylų sujungimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
CPK 136 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Kai bylos nagrinėjamos pagal rūšinio teismingumo taisykles skirtingų pakopų teismuose, esančiuose skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose, dėl bylų sujungimo sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 3 str. 6 d., 136 str. 4 d.).
Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu ir kuo ekonomiškiau, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas neabejotinai turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu. Kai šalis yra teisininkas ir jam atstovauja advokatas, procesas turi vykti itin operatyviai ir sklandžiai. Tačiau, kai tokia šalis ir jos atstovas iš pradžių reiškia reikalavimą vienu faktiniu pagrindu, vėliau, sprendžiant iš pateikto patikslinto ieškinio turinio, dalį reikalavimų atsiima ir keičia ieškinio faktinį pagrindą, nors to tinkamai neįformina procesiniu prašymu, o po to dar teikia teismui prašymą, nurodydami, jog neatsisako pradinio ieškinio reikalavimų, suformuojama teisiškai neaiški situacija, užtęsiamas bylos nagrinėjimas ir sudaromos prielaidos manyti, kad nesilaikoma šalių pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis.
Nagrinėjamu atveju susipažinus su Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos Šiaulių apygardos teismo išskirtos civilinės bylos medžiaga matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-403-124/2012 ieškovė L. L. be kitų reikalavimų, pirminiu 2011 m. gegužės 16 d. paduotu ir 2011 m. birželio 6 d. patikslintu ieškiniu reiškė piniginį reikalavimą atsakovams E. L. ir G. L. prašydama teismo priteisti solidariai iš atsakovų 585 000 Lt. Nors nei vieno iš šių ieškinių priėmimo faktas nėra išspręstas teisėjo rezoliucija (CPK 137 str. 1 d.), tačiau 2011 m. birželio 29 d. nutartimi patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas tik išsprendus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 str. 1 d.), laikytina, kad šis ieškinys priimtas.
2011 m. lapkričio 22 d. ieškovė pateikė teismui ieškinio patikslinimą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą nuo 585 000 Lt iki 445 000 Lt. Šiuo patikslintu ieškiniu, be kitų reikalavimų, ieškovė teismo prašė: priteisti iš atsakovės G. L. 445 000 Lt; pripažinti, kad atsakovas E. L. pinigus, gautus pagal 2007 m. rugpjūčio 6 d. kredito sutartį panaudojo asmeniniams poreikiams tenkinti; reikalavimą atsakovui E. L. išskirti į atskirą civilinę bylą ir ją perduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kuriame nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-41-787/2012 dėl ieškovės L. L. ir atsakovo E. L. santuokos nutraukimo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė, kad ieškovė dalyje reikalavimų keičia ieškinio dalyką ir pagrindą, atsisakė priimti patikslinto ieškinio reikalavimą atsakovui E. L. ir nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti – reikalavimų dalyje dėl skolos priteisimo išspręsti šalių tinkamumo klausimą, kadangi atsakovui E. L. patikslintu ieškiniu nereiškiami jokie reikalavimai.
2011 m. gruodžio 27 d. ieškovė pateikė dar vieną patikslintą ieškinį, kuriame nurodė naują ieškinio sumą – 540 217,84 Lt. Ieškovė, be kitų reikalavimų, teismo prašo priteisti iš atsakovės G. L. 445 000 Lt, o iš atsakovo E. L. – 95 217,84 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą ir išskirti reikalavimą atsakovui E. L. į atskirą civilinę bylą bei perduoti ją Kaišiadorių rajono apylinkės teismui. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi priėmė ieškinio reikalavimo pakeitimą dalyje dėl 445 000 Lt skolos priteisimo G. L., o reikalavimą atsakovui E. L. dėl 95 217,84 Lt kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo atsisakė priimti nurodant, kad šį reikalavimą ieškovė turi reikšti santuokos nutraukimo byloje.
2012 m. sausio 6 d. ieškovė pakartotinai pateikė prašymą Šiaulių apygardos teismui dėl reikalavimo atsakovui E. L. išskyrimo į atskirą bylą, motyvuodama tuo, kad neatsisako nuo pirminiame ieškinyje atsakovui E. L. pareikšto ir priimto nagrinėti teisme reikalavimo, kurį grindžia CK 3.115 straipsnio 2 dalimi ir 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Šiaulių apygardos teismas prašymą pripažino pagrįstu ir 2012 m. sausio 12 d. nutartimi išskyrė ieškovės L. L. reikalavimą atsakovui E. L. dėl santuokoje įgytų lėšų priteisimo, pateiktą civilinėje byloje Nr. 2-403-124/2012 į atskirą civilinę bylą ir nusprendė kreiptis į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl išskirtos civilinės bylos prijungimo prie Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-41-787/2012.
Iš šių aplinkybių matyti, kad Šiaulių apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-403-124/2012 iš pradžių priėmė 585 000 Lt ieškinį atsakovams E. L. ir G. L. dėl skolos priteisimo solidariai, vėliau sutiko su ieškinio patikslinimu (sumažinant ieškinio sumą iki 540 217,84 Lt), kuriuo, iš dalies keičiant ieškinio dalyką ir pagrindą, sumažintas piniginis reikalavimas (445 000 Lt) reiškiamas vienam iš atsakovų – G. L., o kito atsakovo – ieškovės sutuoktinio E. L. – atžvilgiu reiškiamą reikalavimą priteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (95 217,84 Lt) ir išskirti jį į atskirą civilinę bylą, atsisakė priimti nurodant, kad šį reikalavimą ieškovė turi reikšti santuokos nutraukimo byloje. Teismui priėmus patikslintą ieškinį dėl 445 000 Lt atsakovės G. L. atžvilgiu (reikalavimas dėl dalinės atsakomybės), atsakovo E. L. atžvilgiu liko reikalavimas, pareikštas pradiniame ieškinyje (reikalavimas dėl solidariosios atsakomybės). Tokia teisiškai ydinga situacija susiklostė dėl ieškovės netinkamo naudojimosi CPK 141 straipsnyje įtvirtinta procesine teise į ieškinio dalyko bei pagrindo pakeitimą, kuomet ieškovė pakeitusi ieškinio reikalavimą bei pagrindą atsakovės G. L. atžvilgiu (iš solidariosios atsakomybės į dalinę), neatsisakė/neatsiėmė pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo E. L. atžvilgiu (dėl solidariosios atsakomybės). Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta po pakartotinio ieškovės atstovo prašymo (kuris buvo reiškiamas ir patikslintuose ieškiniuose), išskyrė ieškinio reikalavimą atsakovui E. L. dėl santuokoje įgytų lėšų priteisimo į atskirą civilinę bylą ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininką dėl išskirtos civilinės bylos prijungimo prie Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-41-787/2012. Šiaulių apygardos teismas pripažino pagrįstais ieškovės atstovo argumentus, kad, teismui atsisakius priimti ieškinio reikalavimų patikslinimą atsakovo E. L. atžvilgiu, ieškovė neatsisako nuo pradiniame ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl santuokinių lėšų, dėl ko nebegali reikšti reikalavimų tuo pačiu pagrindu dėl to paties dalyko atsakovui E. L. kitame teisme (137 str. 2 d. 5 p.).
Kadangi visi sutuoktinių tarpusavio teisiniai santykiai, susiję su bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimu turi būti kompleksiškai sprendžiami santuokos nutraukimo byloje, kurioje pagal CK 3.118 straipsnio 3 dalies reikalavimus turi būti sudarytas kompensacijų balansas ir nurodoma, kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto, Šiaulių apygardos teismo išskirtas ieškovės L. L. reikalavimas atsakovui E. L. turi būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje. Pažymėtina, kad ieškovė ir jos atstovas turėjo galimybę atsiimti ieškinį (CPK 139 str.) atsakovo E. L. atžvilgiu Šiaulių apygardos teisme ir pareikšti aiškiai suformuluotą reikalavimą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme iškeltoje santuokos nutraukimo byloje. Kita vertus, teismas, sužinojęs santuokos nutraukimo bylos iškėlimo faktą ir siekdamas proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), galėjo taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir pats perduoti išskirtą bylą kitam teismui.
Įvertinus faktinę situaciją ir siekiant proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų įgyvendinimo, iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-403-124/2012 išskirtas reikalavimas atsakovui E. L. perduotinas Kaišiadorių rajono apylinkės teismui ir prijungtinas prie šiame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-41-787/2012 dėl santuokos nutraukimo pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui E. L. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-41-787/2012 yra pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje: 2012 m. sausio 26 d. priimta nutartis, kuria ieškovei pratęstas terminas iki 2012 m. vasario 15 d. paskutiniam patikslintam ieškiniui pateikti ir 2012 m. vasario 22 d. paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Bylos sujungiamos ieškovės iniciatyva, todėl ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, turės visas galimybes teismo nustatytais terminais pareikšti galutinius reikalavimus atsakovui.
Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, vadovaudamasis CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Sujungti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-41-787/2012 ir iš Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-403-124/2012 išskirtą civilinę bylą pagal ieškovės L. L. reikalavimą atsakovui E. L.F dėl santuokoje įgytų lėšų priteisimo, ir perduoti jas kartu nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.