Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-594-258/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-05
Bylos Nr.: 2A-594-258/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03259-2011-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė (pran.), Andrutė Kalinauskienė, Alma Urbanavičienė
Atsakovas: D. G.
Ieškovas: K. G.

Kategorijos

78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-594-258/2013Proceso Nr. 2-52-3-03259-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos:78.2.1; 121.14; (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Almos Urbanavičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė K. G. (toliau ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. G., prašydama: nutraukti (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. 347, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt per mėnesį iki vaikų pilnametystės, o taip pat nepilnamečiam sūnui E. G. – 14400 Lt, nepilnametei dukrai G. G. – 4400 Lt išlaikymo įsiskolinimą; padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, automobilį BMW 316, v.n. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise ieškovei, o automobilį Audi A6 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisiant atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovei 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta su atsakovu santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas pradėjo be saiko vartoti alkoholį, dėl ko pasidarydavo agresyvus, naudojo smurtą prieš ieškovę ir nepilnametį sūnų, dėl liguisto potraukio alkoholiui nesugebėdavo išsilaikyti darbe, neteikė šeimai jokios moralinės ir finansinės paramos, iš esmės nesirūpino ir nesidomėjo vaikais, jų gyvenimu, buvo ir tebėra ieškovei neištikinimas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi būtent atsakovo veiksmai lėmė santuokos iširimą, dėl to ieškovė patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, emocinį sukrėtimą, fizinį skausmą. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nes atsakovas tam neprieštarauja, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams po 400 Lt per mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės, nes nepilnamečių vaikų būtiniausioms poreikiams patenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 1600 Lt ir daugiau. Nors atsakovas oficialiai niekur nedirba, tačiau gauna neoficialias pajamas dirbdamas duobkasiu kapinėse, yra jaunas, darbingas, sveikas, privalo ir gali rūpintis savo vaikais ir teikti jiems išlaikymą. Ieškovė taip pat prašė priteisti išlaikymo vaikams įsiskolinimą, kadangi atsakovas sūnui E. G. nuo 2005 m., o dukrai G. G. nuo pat jos gimimo, niekada neteikė jokio išlaikymo nei piniginėmis lėšomis, nei daiktais, ieškovei vienai teko vaikų, o tai pat ir paties atsakovo išlaikymo finansinė našta.

Atsiliepimas

Atsakovas D. G. prašė ieškinį atmesti, pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad santuoka iširo ne dėl jo, bet dėl ieškovės kaltės, kadangi jokio psichologinio ir fizinio smurto prieš ieškovę niekada nevartojo, rūpinosi šeima, ieškovė nurodė teismui tikrovės neatitinkančią melagingą informaciją, pati buvo atsakovui neištikima su bendradarbiu, pažeidė santuokines pareigas, nebuvo lojali jam ir sūnui, morališkai nepalaikė, didino įtampą šeimoje, imituodavo konfliktus, terorizavo atsakovą, dėl ko bendras gyvenimas tapo negalimas. Su ieškovės reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko, kadangi jokio žiauraus elgesio jos atžvilgiu nebuvo. Teigė galintis teikti vaikams išlaikymą po 200 Lt kiekvienam kas mėnesį, bet negalintis sumokėti išlaikymo įsiskolinimo, kadangi yra bedarbis, jokių pajamų neturi, gyvena padedant draugams, turi rimtų sveikatos problemų, vaikams išlaikymą teikė nuolat, pirkdavo maistą, duodavo pinigų.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad palaiko ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su ja nustatymo bei išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, nes šie reikalavimai yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, jų patenkinimas atitinka nepilnamečių vaikų interesus, teisme apklaustas nepilnametis E. G. išreiškė norą gyventi su motina, prie ieškovės vaikai yra labiau prisirišę, ji jais tinkamai rūpinasi, taip pat įrodytas išlaikymo neteikimo vaikams faktas, kaip pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo vaikams dydis atitinka teismų praktikoje taikomą orientacinį kriterijų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino: ieškovės K. G. ir atsakovo D. G. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką nutraukė dėl atsakovo D. G. kaltės; priteisė iš atsakovo D. G. ieškovei K. G. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; padalino ieškovei K. G. ir atsakovui D. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, priteisiant transporto priemonę BMW316, v.n. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise ieškovei K. G., o transporto priemonę Audi A6 Avant, v.n. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atsakovui D. G.; ieškovės K. G. ir atsakovo D. G. nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove K. G.; priteisė iš atsakovo D. G. nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. išlaikymui po 400 Lt kiekvienam periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, skaičiuojant ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki vaikų pilnametystės; priteisė iš atsakovo D. G. nepilnamečiam sūnui E. G. 14400 išlaikymo įsiskolinimą, o nepilnametei dukrai G. G. 4400 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nepilnamečių E. G. ir G. G. išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja (uzufruktore) paskyrė ieškovę K. G.; po santuokos nutraukimo atsakovui D. G. paliko santuokinę pavardę „G.“; priteisė iš atsakovo D. G. ieškovei K. G. 2079 Lt (du tūkstančius septyniasdešimt devynis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo D. G. kaltės, nes jis iš esmės pažeidė neturtines sutuoktinio pareigas būti ieškovei lojaliu, ją gerbti, rūpintis, mylėti, remti ir palaikyti, vartojo prieš sutuoktinę tiek psichinį, tiek fizinį smurtą, buvo jai neištikimas, neteikė šeimai materialios paramos ir pan. Atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi - nepagarbų ir nelojalų ieškovės elgesį jo atžvilgiu, neištikimybę ir pan. - to neįrodė, taip pat nepaneigė aukščiau nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis teismo nustatytų aplinkybių dėl paties atsakovo esminio santuokinių pareigų pažeidimo bei įstatyminės prezumpcijos, kad sutuoktinio neištikimybė bei žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, nesirūpinimas šeima ir pan. suponuoja jo kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė K. G. patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą ir smurtą, emocinį skausmą, nervinę įtampą, taip pat ir fizinį skausmą dėl atsakovo D. G. santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Teismas padalijo sutuoktinių turtą pagal ieškovės pasiūlytą variantą, laikydamas tokį padalijimą protingu, optimaliu ir racionaliu, juo labiau, kad atsakovas D. G. parengiamojo bei teismo posėdžio metu, siūlydamas ieškovei nutraukti santuoką bendru sutarimu, neprieštaravo dėl tokio automobilių padalijimo varianto. Teismas abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nes atsakovas su tuo sutiko, tokį norą išreiškė ir nepilnametis E. G. Teismas priteisė vaikams iš atsakovo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, ieškovės nurodomą bei jos pateiktais rašytiniais įrodymais pagrįstą nepilnamečiams vaikams išlaikyti būtiną pinigų sumą laikęs protinga, optimalia, adekvačia ir reikalinga vaikų vystymuisi, lavinimui, fiziniam ir socialiniam ugdymui. Nors atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimu dėl 800 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam iš vaikų būtinumo, tačiau nenurodė, kiek piniginių lėšų, jo nuomone, būtina kiekvieno iš nepilnamečių vaikų poreikiams per mėnesį patenkinti, nepateikė jokių ieškovės nurodomas aplinkybes galinčių paneigti įrodymų. Teismas laikė, kad šalių gaunamos pajamos ir turimas turtas yra panašaus dydžio ir vertės, abu yra jauni, darbingi, kitų išlaikytinių, kreditorių, sveiktos problemų neturi, taigi, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, todėl jos turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų poreikių patenkinimo ir išlaikymo. Atsakovo teiginius, kad jis neturi jokių pajamų, negali dirbti dėl turimų sveikatos problemų ir gydymosi nuo arterinės hipertenzijos, teismas vertino kritiškai, kadangi atsakovas jau keletą metų dirba ir sugeba dirbti pakankamai sunkų fizinį darbą byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas. Teismas priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą, atsižvelgęs į tai, kad D. G. paskutinius trejus metus faktiškai jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikė, buvo visiškai nusišalinęs nuo savo turtinių, o taip pat ir neturtinių pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo, ir vienai ieškovei teko vaikų materialinio išlaikymo, auginimo, auklėjimo, rūpinimosi, moralinės paramos našta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimus, neišklausė jo ir taip pažeidė rungtyniškumo principą, nesuteikė teisės atsakovui pasisakyti, todėl teismo sprendimas šališkas, tendencingas, neobjektyvus. Dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė, nes buvo neištikima, iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, siekė sukurti šeimą su kitu vyru, neigiamai atsakovo atžvilgiu nuteikinėjo šalių sūnų E. Atsakovas alkoholį pradėjo vartoti dėl sudėtingo ieškovės charakterio ir neištikimybės. Spręsdamas išlaikymo vaikams klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas, būdamas bedarbis ir neturėdamas pajamų šaltinio, pajėgia iki vaikų pilnametystės mokėti jiems periodinėmis išmokomis ne po 400 Lt, o po 200 Lt kas mėnesį. Atsakovas iš darbo kasant duobes kapinėse yra užsidirbęs tik kelis kartus, taigi tai nėra nuolatinės pajamas. Kadangi dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, teismas nepagrįstai iš jo priteisė ieškovei 5 000 Lt neturtinės žalos. Taip pat nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą dukrai nuo jos gimimo dienos (2010-12-09) ir išlaikymo įsiskolinimą sūnui už trijų metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo (nuo 2008-11-18), nes atsakovas iki 2011 m. spalio mėnesio išlaikė vaikus, pirkdavo jiems maistą, drabužius, savo darbu prisidėjo prie namų ūkio tvarkymo ir vedimo. Gimus dukrai, išlaikė ne tik vaikus, bet ir ieškovę. Teismas nepagrįstai priteisė 2 079 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas VGTP tarnybos 2011-12-20 sprendimu yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nebuvo pareiškęs teisėjai nušalinimo, vadinasi, su teismo sudėtimi sutiko. Bylos nagrinėjime jis dalyvavo tiek pats, tiek turėjo atstovą – advokatą Adolfą Remeikį, taigi turėjo visas galimybes teikti paaiškinimus, dalyvauti įrodymų tyrime. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo buvo nuodugniai išanalizuoti pirmosios instancijos teismo ir atmesti kaip neįrodyti, o naujų įrodymų jis nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ir neturtinę žalą. Nors VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis atsakovas nuo 2008 m. neturi darbo ir šiuo metu oficialiai nedirba, tačiau ieškovė ir visi byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovas jau keletą metų faktiškai dirba duobkasiu kapinėse ir iš šio darbo užsidirba iki 2 000 Lt per mėnesį. Ir pats atsakovas iš esmės neneigė šio fakto, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentas, kad jis tik keletą kartų padėjo pažįstamiems iškasti duobes, laikytinas melagingu, iškreipiančiu faktinę situaciją. Atsakovo reikalavimas priteisti iš jo išlaikymą vaikams po 200 Lt yra nesuderinamas su vaikų poreikiais, pažeidžiantis jų ir jų motinos interesus, prasilenkiantis su suformuluota teismų praktika šiuo klausimu. Išlaikymo įsiskolinimas priteistas atsižvelgiant ne į bendro ūkio su ieškove nevedimą, o į pareigos išlaikyti vaikus pažeidimą. Apelianto reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netenkintinas, nes pagal CPK 93 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjomosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Iš atsakovo priteistos ieškovės patirtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad nuo šių išlaidų mokėjimo jis nėra atleistas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.

Apeliantas prašo panaikinti visą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde neginčija nei vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, nei sutuoktinių turto padalijimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl šios sprendimo dalies plačiau nepasisako, papildomai atsižvelgdama į tai, kad dėl šių reikalavimų ginčo tarp šalių nebuvo ir pirmosios instancijos teisme (t.1, b.l.88).

Bylos duomenys patvirtina, kad apie bylos nagrinėjimą atsakovui buvo žinoma, jam buvo suteikta teisė tiek teikti atsiliepimą į ieškinį, tiek dalyvauti teismo posėdžiuose, teikti paaiškinimus, rinkti įrodymus. Be to, visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovas naudojosi teisine pagalba, buvo atstovaujamas advokato A. Remeikio. Taigi nėra pagrindo teigti, kad teismas atsakovo neišklausė, pažeidė rungtyniškumo principą. Atsakovas nedalyvavo 2012-02-23 teismo posėdyje, tačiau jokių jo nedalyvavimą pateisinančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Jį atstovavo advokatas, kuris palaikė atsakovo poziciją, turėjo galimybę teikti klausimus, dalyvauti tiriant įrodymus. Taigi atsakovas buvo tinkamai atstovaujamas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nei atsakovas, nei jo atstovas nušalinimo teisėjai nepareiškė, jokių objektyvių duomenų apie teismo šališkumą nėra pateikta, apelianto argumentai dėl teismo neobjektyvumo atmetami.

Pirmosios instancijos teismas kaltu dėl santuokos iširimo pripažino atsakovą, nenustatęs ieškovės kaltės. Šią išvadą teismas padarė išsamiai išanalizavęs tiek rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus, pačios ieškovės paaiškinimus. Atsakovo kaltę patvirtina byloje esantys įrodymai dėl atsakovo naudoto smurto ieškovės ir nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, nesirūpinimas šeima. Šios išvados patvirtintos išsamiai pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, ypač atkreipiant dėmesį, kad apie priešingą šeimos interesams elgesį liudijo ne tik ieškovės artimieji, bet ir atsakovo tėvas ir sesuo, šalių sūnus, todėl apeliacinės instancijos teismas jau ištirtų ir nustatytų aplinkybių iš naujo netiria, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, jų nekartoja.

Apeliantas teigia, kad kalta dėl santuokos iširimo yra ieškovė, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Savo teiginius atsakovas mėgino pagrįsti liudytojo V. K. parodymais (t.1, b.l. 136-137), tačiau iš šio liudytojo parodymų negalima daryti jokios objektyvios išvados dėl ieškovės katės: jis nurodė matęs ieškovę su vaikinu mašinoje, tačiau vien šis faktas nesuponuoja jokios išvados dėl ieškovės neištikimybės. Atsakovas teigė, jog ieškovė jam prisipažino buvus neištikima, tačiau įrodymų apie tokį prisipažinimą byloje nėra, ieškovė teismui to nepatvirtino. Liudytojas V. K. nurodė ieškovei neleidus atsakovo į namus, gąsdinus jį, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, kitų liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus apie atsakovo ieškovės atžvilgiu naudotą smurtą, vertintinos ne kaip kaltas santuokos iširimu ieškovės elgesys, o kaip žiauraus ir netoleruotino atsakovo elgesio šeimos narių atžvilgiu pasekmė.

Kaltindamas ieškovę santuokos iširimu bei tuo pačiu teisindamas save, atsakovas teigia K. G. 2011-10-18 imitavus buitinį konfliktą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šį atsakovo teiginį paneigia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarimas pripažinti D. G. kaltu padarius LR ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą (t.1, b.l.40), kuriame nurodyta, kad D. G. prisipažino padaręs pažeidimą, t.y. 2011-10-18 apie 22 val. mažamečio sūnaus E. G. akivaizdoje šaukęs, keikęsis necenzūriniais žodžiais ir taip panaudojęs tėvų valdžią priešingai vaiko interesais. Taigi atsakovo prisipažinimas dėl padaryto pažeidimo paneigia jo imitavimą. Be to, liudytojų R. B., K. Č., I. G., J. G., E. G. parodymai patvirtina, kad minėtas atvejis nebuvo vienintelis atsakovo agresijos proveržis. Iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų R. B., K. Č., I. G., J. G., E. G. parodymų matyti, kad atsakovas smurtavo dažnai (t.1, b.l.133-136, 143-145). Jo smurtavimas paprastai buvo susijęs su besaikiu alkoholio vartojimo, kurio, nenustačius šeimos interesams priešingų ieškovės veiksmų, negalima pripažinti ieškovės nesugyvenamo charakterio ir neištikimybės priežastimi.

Byloje esančiais duomenimis nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, konstatavus, kad žiaurus atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu tęsėsi daug metų, ji patyrė tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, sveikatos sužalojimų, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas priteisti ieškovei jos prašytą neturtinės žalos atlyginimą.

Su K. G. nustačius nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. gyvenamąją vietą, iš atsakovo priteistas išlaikymas abiems vaikams po 400 Lt. Apeliantas su priteisto išlaikymo dydžiu nesutinka, teigdamas, jog neturi lėšų teikti tokį išlaikymą. Taigi atsakovas vaikų poreikio gauti aukščiau minėtą išlaikymą neginčija. Jis ginčija tik savo galimybes tokį išlaikymą teikti, sutikdamas mokėti po 200 Lt kiekvienam vaikui kiekvieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl vaikų poreikio gauti išlaikymui iš atsakovo po 400 Lt kas mėnesį nėra, kolegija plačiau dėl to nepasisako, tačiau vertina atsakovo galimybes mokėti tokią sumą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliantas nenurodo, kad jo turtinė padėtis būtų pasikeitusi po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, t.y. jis teigia buvęs ir dabar tebeesantis bedarbis, pajamų gaunantis iš nereguliaraus darbo. Nepaisant to, jis nurodo galintis mokėti vaikams po 200 Lt. Be to, bylos duomenys rodo, kad nors atsakovas teigė tik kelis kartus iškasęs duobes kapinėse paprašius pažįstamiems, susitaupė ir 2011 m. liepos mėnesį nusipirko automobilį Audi A6 (t.1, b.l. 54). Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl faktiškai atsakovo gaunamų pajamų. Kadangi vaikų poreikis gauti ieškovės prašomą išlaikymą neginčijamas, atsakovas, būdamas atsakingas už vaikų poreikių tenkinimą privalo jį teikti.

Išrašas iš atsakovo medicininių dokumentų rodo, kad jam diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija II laipsnio AKS padidėjimas, vidutinio sunkumo eiga (t.1, b.l. 96). Nepaisant to, byloje nėra duomenų, kad dėl šio sveikatos sutrikimo atsakovui būtų apribotos galimybės dirbti. Priešingai, iš jo paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad jis dirbo pakankamai sunkų fizinį darbą ir nenurodė, kad toks darbas jam sukeldavo sveikatos problemų. Tiek atsakovo tėvas I. G., tiek liudytojas V. K. patvirtino, kad atsakovas yra stiprus, fizinį darbą dirbti gali (t.1, b.l.135,137). Taigi įvertinusi tai, jog atsakovas yra iš esmės sveikas, darbingo amžiaus asmuo, laikytinas turinčiu galimybes gauti tokias pajamas, kurios leistų užtikrinti vaikams priteistą išlaikymą po 400 Lt kiekvienam.

Spręsdamas dėl išlaikymo priteisimo, teismas turi įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš tėvų nekilnojamojo turto neturi, padalinus kilnojamąjį turtą, kiekvienam iš jų priteista po automobilį. Nors duomenų apie nuolatinį ieškovo darbą nėra, o atsakovė kas mėnesį gauna po 1 681 Lt (t.1, b.l. 114), teisėjų kolegija daro išvadą, kad abejonės dėl nereguliarių ir netikslių atsakovo pajamų negali būti vertinamos atsakovo naudai. Priešingai, jos vertintinos vaikų naudai. Be to, atsižvelgtina į tai, kad iš jų atsakovas sugeba nusipirkti ir išlaikyti automobilį, išlaikyti save, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, t.y. ir pagrindinei rūpesčio vaikais daliai tenkant ieškovei, atsakovas turi geresnes įsidarbinimo galimybes. Taigi nėra pagrindo nustatyti didesnę išlaikymo dalį vaikams iš ieškovės, nei iš atsakovo, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt išlaikymo kiekvienam vaikui dydis paliekamas nepakeistas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad šalys bendro ūkio nebeveda nuo 2011 m. spalio mėnesio. Tačiau ši data neapsprendžia laiko, nuo kada gali būti priteistas išlaikymo vaikams įsiskolinimas, nes tėvas vaikams išlaikymą galėjo teikti ir negyvendamas kartu su jų motina arba išlaikymo neteikti ir gyvendamas kartu su šeima. CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t.y. išlaikymo priteisimo momentas siejamas su pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus pažeidimu, o ne su faktinio santuokos iširimo momentu.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas išlaikymo vaikams neteikė ne mažiau nei tris metus. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas pinigų jai neduodavo, taupydavo, o paskui pragerdavo. Pragėręs, mėgindavo atimti iš ieškovės. Pinigų neduodavo ir vaikams, taigi ieškovė vaikus išlaikė pati (t.1, b.l. 145-147). Šias aplinkybes patvirtino ir šalių sūnus, nurodęs, kad tėvas jo neišlaikė, netgi vogdavo iš jo, šeima gyveno iš mamos atlyginimo (t.1, b.l.144). Ieškovo nesirūpinimą vaikų poreikiais, neteikimą jiems išlaikymo nurodė ir liudytojai R. B., K. Č., I. G., J. G. (t.1, b.l.133-136). Atsakovo pareigos teikti vaikams išlaikymą nevykdymą patvirtina ir antstolės D. P. 2012-02-01 pažyma, rodanti, kad atsakovas tiek 2011 m. gruodžio, tiek 2012 m. sausio mėnesį vaikams išlaikymo neteikė visiškai (t.1, b.l. 113). Taigi šie įrodymai visiškai paneigia atsakovo teiginius apie vaikams teiktą išlaikymą. Byloje taip pat nėra atsakovo teiginį dėl ieškovei teikto išlaikymo pagrindžiančių duomenų. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovas vaikų neišlaikė, ieškovei pinigų neduodavo, ji pati nuolat gaudavo pajamas iš atlyginimo, o gimus dukrai, iš Sodros, nėra pagrindo pripažinti D. G. teikus išlaikymą ieškovei.

CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadinasi, atleidimas šalies nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą neapima atleidimo ir nuo bylinėjimo išlaidų atlyginimo kitai šaliai. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo D. G. yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau šio sprendimo 4 punkte išaiškinta, kad vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 7 d., į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas, taip pat skolininko patirtos vykdymo proceso išlaidos (t.1, b.l. 56). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 2 079 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Netenkinus apeliacinio skundo, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti jai iš atsakovo jos patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 600 Lt išlaidų (t.1, b.l. 8). Kadangi šios išlaidos atitinka LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. numatytą dydį, jos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rita KisielienėAlma UrbanavičienėAndrutė Kalinauskienė