Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo bankrutuojančio J. D. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjo bankrutuojančio J. D. administratoriaus J. G. prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Bankrutuojančio J. D. bankroto administratorius pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo. Nurodė, kad 2017-04-14 vyko pakartotinis J. D. kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė bankrutuojančio asmens patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui pakartotinai svarstytam 2017-04-14 kreditorių susirinkime. Bankrutuojantis fizinis asmuo savo mokumo atkūrimo planą tikslino atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas, kurias ji pateikė 2017-03-21 vykusio kreditorių susirinkimo metu. Bankroto administratoriaus nuomone, mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus. Mano, kad būtinųjų poreikių tenkinimo suma ir būtinųjų išlaidų paskirstymas yra pagrįstas. Pažymi, kad bankroto administravimo išlaidoms skirtina suma yra pagrįsta ir tenkintina, taip pat detaliai pateikta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė patvirtinti pateiktą mokumo atkūrimo planą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-05-25 nutartimi netvirtino teismui pateikto bankrutuojančio J. D. mokumo atkūrimo plano, svarstyto 2017-04-14 pakartotiniame kreditorių susirinkime. Nutraukė J. D. bankroto bylą.Teismas sprendė, kad bankrutuojantis J. D. mokumo atkūrimo plane nenurodė jokių galimybių kelti savo kvalifikaciją ir taip kuo daugiau prisidėti prie kreditorių poreikių tenkinimo. Teismas atsižvelgė į aplinkybę, jog pareiškėjas yra jauno amžiaus, dirbantis pagal pakankamai paklausią profesiją, duomenų apie sveikatos būklę, dėl kurios pareiškėjas negalėtų dirbti papildomai, ar kitų objektyvių priežasčių, kurios galėtų apriboti pareiškėjo galimybes gauti didesnes pajamas, byloje nėra, todėl teismas padarė išvadą, kad asmuo turi galimybę persikvalifikuoti arba susirasti geriau apmokamą darbą, tačiau tam nėra pateikti aiškūs ir konkretūs jo įsipareigojimus kreditoriui pavirtinantys įrodymai. Teismas konstatavo, jog plane numatytos mokumo atkūrimo priemonės nėra pakankamos pareiškėjo mokumui atkurti, neužtikrina maksimalių pareiškėjo pastangų siekti jo bei kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl sprendė, jog planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad pareiškėjo būtiniesiems poreikiams skiriama suma yra nepagrįstai didelė, ji negali būti laikoma protinga, racionalia ir užtikrinančia skolininko bei kreditoriaus interesų pusiausvyrą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas, kreditoriaus reikalavimui tenkinti bei administravimo išlaidoms skirtinų sumų santykį, patikslinto mokumo atkūrimo plane nurodytos bankroto administravimo išlaidos neatitinka teisingumo principų, nes išlaidos bankroto administravimui (2160,00 Eur) lyginant jas su planuojama patenkinti kreditorių reikalavimų viso bankroto proceso metu suma (3600,00) sudaro daugiau nei pusę kreditoriui grąžintinos sumos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, juo prašo Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti mokumo atkūrimo planą arba perduoti mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teigia, kad teismas priėmė nutartį, faktiškai neatsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bankrutuojantis asmuo į kreditoriaus UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabas, kurias jis pateikė 2017-03-21 vykusio kreditorių susirinkimo metu, atsižvelgė, bei pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą. Kreditorius vis tiek nesutiko su būtiniausių išlaidų dydžiu ir administravimo išlaidų dydžiu, bet įrodymų, kurie patvirtintų pastabų pagrįstumą nepateikė. Kreditoriaus pastabos šabloninės, pateiktos net nesusipažinus su bankroto bylos dokumentais, kreditoriaus susirinkimo medžiaga, net mokumo atkūrimo planu.Patikslintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjas nurodė, kad bankroto proceso metu sieks gauti didesnes pajamas bei susirasti kitą geriau apmokamą darbą. Tačiau susirasti kitą, geriau apmokamą darbą Norvegijoje įvertinus dabartinę rinkos situaciją yra išties sudėtinga. Persikvalifikuoti bankrutuojančiam asmeniui šiuo metu nėra galimybės. Pareiškėjo turima kvalifikacija, leidžia ir sudaro galimybes siekti kuo didesnių pajamų gavimo. Pareiškėjas dirba viršvalandžius, laisvadieniais, pasinaudodamas suteikta teise atostogomis faktiškai naudojasi minimaliai, o už nepanaudotas atostogas gauna piniginę kompensaciją. Pateikti išrašai patvirtina, kad patvirtinus patikslintą mokumo atkūrimo planą, kreditoriui kas mėnesį galėtų būti mokama ir sumos didesnės nei 300-500 eurų. Todėl išvada, kad plane nenurodytos priemonės kokių imsis bankrutuojantis asmuo yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas dėl pareiškėjo būtinųjų išlaidų dydžio nustatymo mokumo atkūrimo plane. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai nustatė pareiškėjo konkretaus poreikio turinį, nesiaiškino, ar būtinųjų išlaidų dydis, užtikrinant fizinio asmens gyvenimo sąlygas, yra protingas, teisingas ir sąžiningas. Pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas jau buvo patvirtinęs pareiškėjui J. D. 1800,00 Eur sumą kas mėnesį jo būtiniesiems poreikiams tenkinti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas Norvegijoje gyvena iš esmės socialiniame būste vienas, jo šeima gyvena Lietuvoje, sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, pajamų negauna ir tai patvirtina pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai. Mano, kad administravimo išlaidos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad turės būti sumokėti ir visi privalomieji mokesčiai, administratorius privalo mokėti už civilinės atsakomybės draudimą, į tai, kad FABĮ numato bankroto administratoriui privalomus atlikti veiksmus viso bankroto proceso metu, mano, kad nėra pagrindo išvadai, jog mokumo atkūrimo plane nurodytos administravimo išlaidos yra labai didelės, neatitinkančios protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei būtinų bankroto proceso vykdymo išlaidų.Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Mano, jog pateiktas atskirasis skundas yra nepagrįstas. Nurodo, kad pateiktame kreditorių susirinkimui plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių įgyvendinimo kontroliavimas yra neįgyvendinamas, nes jokių konkrečių veiksmų, kuriuos pareiškėjas privalo atlikti, nėra nurodyta. Teiginiai apie neva būsiančius mokėjimus kreditoriams po 300,00 - 500,00 EUR / mėn. yra visiškai nepagrįsti, nes iš Plano 13 dalyje esančio kreditorių reikalavimų tenkinimų grafiko kreditoriams galima spręsti, jog apskritai ne kiekvieną mėnesį iš pareiškėjo gaunamų lėšų liks lėšų kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kretingos rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi iškeldamas pareiškėjui bankroto bylą patvirtino 1.800,00 EUR / mėn. sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėtų peržiūrėti savo išlaidas, skirtas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Tačiau pateiktame tvirtinti plane išlaidos būtiniesiems poreikiams buvo peržiūrėtos, jas ne mažinant, bet didinant, kas aiškiai neužtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyros. Mano, kad dviejų būstų išlaikymo išlaidos negali būti vertinamos kaip būtinosios išlaidos, nes pareiškėjui dirbant Norvegijoje, būtinybė nuomotis būstą Lietuvoje yra abejotina, antro būsto išlaikymo išlaidos negali būti pateisinamos. Kelionės į Lietuvą išlaidos (100,00 EUR / mėn.) taip pat yra visiškai nepagrįstos. Be to, pareiškėjo sutuoktinė privalo išnaudoti visas galimybes gauti pajamų ir prisidėti prie šeimos išlaikymo išlaidų, o ne visas šias išlaidas perkelti ant sutuoktinio, kuris, būdamas sąžiningas kreditorių atžvilgiu, privalo bankroto proceso metu kuo didesne apimtimi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi pareiškėjo numatomos skirti lėšos nepilnamečių vaikų išlaikymui turėtų būti mažinamas. Nurodo, kad į išlaidas bankroto procedūroms atlikti įeina transporto, kanceliarinės, ryšių ir kitos išlaidos, kurių dydį kas mėnesį yra galimybė tiksliai suskaičiuoti, todėl šios išlaidos būtų apmokamos tik jas faktiškai patyrus, o ne automatiškai nustatant, kad šios išlaidos sieks 30,00 EUR / mėn., nes gal būti, kad kai kuriais mėnesiais šių išlaidų nebus patirta. Pateiktas tvirtinti planas sudarė sąlygas dengti nepagrįstas/nepatirtas bankroto administravimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog plane nurodytos bankroto administravimo išlaidos nėra pagrįstos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2016-12-09 nutartimi J. D. iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. G.. Teismo 2017-02-09 nutartimi patvirtinti J. D. kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir jo finansinis reikalavimas 67313,54 Eur sumai. 2017-04-14 vyko pakartotinis bankrutuojančio J. D. kreditorių susirinkimas, kuris nepritarė bankrutuojančio asmens po 2017-03-21 vykusio kreditorių susirinkimo ir jame išsakytų pastabų patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Pareiškėjo kreditorių 2017-04-14 susirinkime dalyvavo kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurio finansinių reikalavimų suma lygi 67 313,54 Eur, tai sudaro 100 proc. visos teismo patvirtintos finansinių reikalavimų sumos. Kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė šias esmines pastabas dėl pateikto tvirtinti mokumo atkūrimo plano: 1) plane nėra nurodyta jokių konkrečių mokumo atkūrimo priemonių, kurių įgyvendinimas galėtų būti kontroliuojamas visą plano įgyvendinimo laikotarpį; 2) nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nepagrįstai didelės, jos neužtikrina bankrutuojančio asmens ir kreditoriaus interesų pusiausvyros; 3) plane nurodytos administravimo išlaidos nėra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės pritarė kreditoriaus pastaboms, todėl sprendė, kad nėra pagrindo minėto plano tvirtinimui.Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Šiuo institutu iš esmės siekiama vienas kitam prieštaraujančių tikslų, kuriuos būtina derinti: apsaugoti fizinį asmenį nuo sunkių ekonominių ir socialinių padarinių ir padėti jam grįžti į visavertį gyvenimą, t. y. grąžinti skolininko ekonominį pajėgumą, kartu maksimaliai apsaugoti ir ginti kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą kartu su plano projektu pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui. Teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).Apelianto teigimu, jo planas visiškai atitinka kreditoriaus interesus, įstatymo reikalavimus, todėl turėtų būti tvirtinamas. Apeliantas teigia, kad plano vykdymo metu sieks, gauti kuo didesnes pajamas, kad galėtų didesne dalimi dengti kreditorių reikalavimus. Apeliantas pažymi, kad jo nurodytos išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti bei išlaidos administratoriui yra aiškiai pagrįstos. Dėl minėtų priežasčių, apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė netinkamas išvadas, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kurią reikėtų panaikinti ir apelianto mokumo atkūrimo planą patvirtinti. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko išsamų byloje pateiktų aplinkybių vertinimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.Apeliantas tiek savo mokumo atkūrimo plane, tiek atskirajame skunde nurodo, kad sieks gauti kuo didesnes pajamas. Tačiau jokių realių aplinkybių, kaip minėtas siekis bus įgyvendinamas, apeliantas nenurodo. Apelianto teigimu, persikvalifikuoti jis negali, o šiuo metu galimų didesnių pajamų šaltinis – atlygis už viršvalandinį darbą ir kompensacija už nepilnai išnaudotas atostogas. Nuo pat bankroto bylos iškėlimo teisme dienos iki šios dienos (t.y. per daugiau nei devynis mėnesius) apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis gauna didesnes, nei jo atlygis (panašiai – 2 100 Eur) už tiesioginį darbą, pajamas. Taigi, aplinkybės dėl didesnių pajamų gavimo aiškiai nepagrįstos.Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti nepagrįstumo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo sutuoktinė neprisideda prie šeimos išlaikymo, negauna jokių pajamų, dėl to visa šeimos išlaikymo našta perkelta bankrutuojančiam asmeniui. Turint omeny, kad šeimos pajamas sudaro, minėta, tik apelianto gaunamas atlygis, spręstina, kad tokios išlaidos, kaip dviejų būstų nuoma, kasmėnesinės kelionės į Lietuvą, negali būti laikomos pagrįstomis. Sutiktina, kad išlaidos būtiniesiems poreikiams tenkinti turėjo būti sumažintos jau po pirmo kreditoriaus nesutikimo su apelianto planu. Tačiau minėtos išlaidos ne tik nesumažėjo, jos padidėjo (nuo 1 735,85 Eur iki 1 800 Eur). Vertinant visas galimas (patikslintame plane nurodytas) apelianto išlaidas per mėnesį, darytina išvada, kad jų dydis sieks apytiksliai apelianto gaunamų pajamų dydį. Dėl to, kreditorius pagrįstai teigia, kad jo reikalavimai kas mėnesį dengiami nebus. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis kas mėnesį galės skirti kreditorių reikalavimų dengimui po 300 – 500 Eur aiškiai nepagrįstos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad apeliantas mokumo atkūrimo plane realių priemonių siekti savo ir kreditorių interesų pusiausvyros nenurodė, jų nepagrindė. Vien tai, sudaro pagrindą netvirtinti apelianto pateikto mokumo atkūrimo plano ir nutraukti bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-313/2016).Pasisakydamas dėl administratoriaus numatomų išlaidų plano vykdymo metu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jų dydis nėra pagrįstas. Apelianto teigimu, bylos sudėtingumas, privalomieji mokesčiai valstybei ir Sodrai bei už civilinės atsakomybės draudimą, būtini atlikti veiksmai, pagrindžia administravimo išlaidų dydį. Šiuo atveju sutiktina su kreditoriaus atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog dalį administravimo išlaidų (pvz., kanceliarinių, ryšio) galima apskaičiuoti tiksliai, kitas (pvz., transporto) – ne. Dėl to, spręstina, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti susitarta dėl atlygio pagal faktiškai patirtas išlaidas, kurios, remiantis tais pačiais apelianto motyvais, bet darant kitą išvadą, nesiektų plane nurodytų administravimo išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad minėtos išlaidos, pagal planą, turėjo būti atlyginamos iš bankrutuojančio asmens pajamų, viršijančių būtiniausius poreikius. Minėta aplinkybė dar kartą patvirtina, kad kreditorių interesų tenkinimui realiai lėšų numatyta nebuvo.Nustatytų ir įvertintų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad teismui pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane nėra užtikrinama kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyra, todėl planas neatitinka FABĮ reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.