Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. L., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovėms O. B., N. L., teismo posėdyje išnagrinėjusi A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 120 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovės) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. privalėdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2018-06-11 duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 330 027,50 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą pagal VMI prie FM pareiškimą. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. gegužės 4 d.

VMI pareiškime nurodyta, kad A. L. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu dirbo nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2018 m. gegužės 8 d., tokiu būdu jis turėjo pakankamai laiko susipažinti su Bendrovės finansine padėtimi ir priimti atitinkamus sprendimus Bendrovės atžvilgiu. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimai sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. VMI vertinimu, Bendrovė tapo nemoki po 2016 m. lapkričio 3 d. atlikto patikrinimo, nes susidarė ženkli mokestinė nepriemoka. Buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, viso išieškojimo metu, t.y. nuo 2016 m. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad Bendrovė ilgą laiką yra/buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau A. L. nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bankroto byla Bendrovei iškelta buvo 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Ši bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus – VMI pareiškimą, kas, VMI atstovo manymu, tik įrodo faktą, kad Bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdė, ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus, t.y. galimai padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (b. l. 3-6).

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše apie UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendrovės vadovas nuo 2013-04-18 iki 2018-05-08 yra A. L. (b. l. 24).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad VMI pareiškime neteisingai nurodyta, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. 2016-02-06 jo darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Sutartis su juo nutraukta kaip su vadovu. Jo darbo sutartis buvo nutraukta, kadangi jis susirado kitą darbą. 2016 m. vasario mėnesį jis pradėjo dirbti kitoje darbovietėje. Jis negali atsakyti, kodėl Sodros duomenyse nurodyta sutarties nutraukimo data 2017-01-01. Sutarties Sodrai jis negalėjo pateikti 2017 m., nes jau nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Jį atleido akcininkų įgaliotas asmuo, kas buvo įmonės vadovas po jo, nežino. Apie darbo sutarties nutraukimą Sodrai turėjo pranešti akcininkas. Jis nežino, kodėl įgaliotas asmuo apie darbo sutarties nutraukimą laiku nepranešė Sodrai. Įgaliotas asmuo yra S. D., jis jo nepažįsta. Vadovo išregistravimas iš registrų yra akcininko pareiga. 2013-05-28 R. N. tapo akcininku. Iki 2016 m. vasario mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų Sodrai, tačiau įmonė bylinėjosi dėl draudimo bendrovės išmokos, kuri viršijo įsiskolinimą Sodrai. Mano, kad įmonė buvo moki. Išmokėjus priteistą draudimo išmoką, VMI būtų atgavusi savo nepriemoką. Apie darbo sutarties nutraukimą Sodrai turėjo pranešti akcininkas. Įmonės bankroto procedūrose jis nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu A. L. pateikė 2013 m. gegužės 28 d. darbo sutartį Nr. 12 su UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. L. priimamas į darbą įmonės vadovo pareigoms, pasirašė darbdavio atstovas R. N. ir A. L. (b. l. 54-55). Darbo sutarties Nr. 12 priede Nr. 1 nurodyta, kad darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu 2016-02-06, pasirašė S. D. ir A. L. (b. l. 56).

Į teismo posėdį, vykusį 2018 m. rugsėjo 6 d., A. L. neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. A. L. apie 2018 m. rugsėjo 6 d. posėdį buvo tinkamai pranešta ankstesnio teismo posėdžio metu, kuriame jis dalyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad A. L. į teismo posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties. Kadangi A. L. savo paaiškinimus jau pateikė ankstesniuose teismo posėdžiuose, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 str. 1 d.).

Teismo posėdžio metu VMi atstovė pateikė 2018 rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-3458-603/2018, kuria bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. L. paskirta bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti prašymą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimai sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

ANK 120 str. 1 d. numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų. Taigi, ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą gali padaryti tik juridinio asmens vadovas, ar kitas asmuo, atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą.

VMI pateiktame papildomame paaiškinime pažymima, kad bendrovių administracijų vadovų, kurie dirba bendrovėje pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifiška. Viena vertus, administracijos vadovus įstatymai pripažįsta bendrovių darbuotojais ir jiems yra taikomos kai kurios darbo įstatymų nuostatos. Kita vertus, akcinės bendrovės administracijos vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti. Įmonės vadovo teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso normos (toliau – ir DK), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) nuostatos.

Išraše iš VSDFV duomenų bazės matyti, kad A. L. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo iki 2017-01-01, tačiau vadovo atleidimas turėtų būti įformintas pagal ABĮ nuostatas. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta absoliuti kompetentingų bendrovės valdymo organų (valdybos arba stebėtojų tarybos), o jeigu jie bendrovėje nesudaromi – visuotinio akcininkų susirinkimo teisė atšaukti bei atleisti iš pareigų jų išrinktą direktorių. Taigi, priimti sprendimą atšaukti iš pareigų direktorių, o tokio sprendimo pagrindu ir nutraukti tarp įmonės ir direktoriaus sudarytą darbo sutartį, gali tik įmonės akcininkai.

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad UAB (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo būtų pranešęs valstybės įmonei Registrų centrui apie vadovo pavedimo sutarties pasibaigimą (įgaliojimų), taip pat naujo bendrovės vadovo išrinkimą. Tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ išrašas apie UAB (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2013-04-18 (nuo A. L. paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini) vadovu) iki 2018-04-23 (bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) dienos) Juridinių asmenų registre nėra registruoti jokie pasikeitimai susiję su vadovo A. L. atleidimu ir naujo vadovo paskyrimu. Pažymėtina, kad CK 2.62 str. 3 d. nurodyta, jog juridiniai asmenys privalo juridinių asmenų registre nurodyti apie save ir savo veiklą visus įstatymų reikalaujamus duomenis. CK 2.66 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad juridinių asmenų registre turi būti nurodyti, be kita ko, ir duomenys apie juridinio asmens valdymo organų narius. CK 2.66 str. 5 d. nurodyta, kad minėtų duomenų pakeitimai įsigalioja tik nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Taip pat ABĮ 37 str. 6 d. numato, jog tuo atveju, kai bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė jokių įrodymų, jog jis ėmėsi aktyviu veiksmų, siekdamas šiuos duomenis įregistruoti viešame registre.

Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina faktą, kad laikotarpiu nuo 2013-04-18 iki 2018-05-08 A. L. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-23 nutartimi iškeldamas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, nustatė UAB (duomenys neskelbtini) vadovui 10 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą, viso turimo turto sąrašą bei visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas neįvykdė savo prievolių ir teismo įpareigojimų, t. y. bankroto administratoriui neperdavė įmonės dokumentų. 2018 m. liepos 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus ataskaitoje nurodoma, kad dėl šio įvykio A. L. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijas yra pardavęs Afganistano piliečiui, taip pat jam yra perdavęs visus dokumentus ir turtą, bei žadėjo atsiųsti Benrovės pardavimo dokumentus ir dokumentų bei turto pardavimo aktus, tačiau to nepadarė. Susiklosčius tokiai situacijai, bankroto administratorius 2018-06-03 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos skyrimo A. L. už teismo įpareigojimo nevykdymą t. y. už dokumentų ir turto neperdavimą. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) vadovui A. L. buvo paskirta 500 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju A. L. pagrįstai laikytinas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, kadangi jokie šio juridinio fakto pasikeitimai aptariamu laikotarpiu (nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. balandžio 23 d.) nėra įregistruoti Juridinių asmenų registre, kaip tai privaloma pagal CK 2.62 str. 3 d., CK 2.66 str. 1 d. 6 p. nuostatas. A. L. teismo posėdyje ir pateikė darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kurios priede Nr. 1. nurodyta, kad darbo sutartis su A. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, nutraukta šalių susitarimu 2016-02-06, tačiau nesant šio fakto įregistravimo Juridinių asmenų registre, vadovaujantis CK 2.66 str. 5 d. nuostatomis, Juridinių asmenų registre nurodyti duomenys yra laikytini teisingais. Nors A. L. teismo posėdyje nurodė nežinantis, kodėl jo atleidimas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre, ir kad tai yra akcininko pareiga, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ABĮ 37 str. 6 d. numato, jog tuo atveju, kai bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas. Nagrinėjamu atveju, iš VMI pateikto 2018-08-07 išrašo iš Juridinių asmenų registro apie UAB (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2013-04-22 yra įregistruoti 2013-04-18 bendrovės vienintelio akcininko sprendimas dėl vadovo išrinkimo bei 2013-04-22 prašymas registruoti juridinių asmenų registre dėl vadovo duomenų įregistravimo, tačiau minėtame išraše jokių vėlesnių duomenų apie vadovo atleidimą ar prašymo įregistruoti šiuos duomenis nėra. Kadangi nagrinėjamu atveju teismui nepateikta jokių duomenų apie bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo (vienintelio akcininko) sprendimą dėl vadovo A. L. atleidimo, teismas vertina, kad šiuo atveju pagal ABĮ 37 str. 6 d. A. L. kilo pareiga pačiam pranešti Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie jo darbo sutarties nutraukimą, tačiau jis to nepadarė. Todėl A. L. paaiškinimai, kad jis nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei, yra laikytini jo gynybine pozicija ir nešalina jo administracinės atsakomybės, kadangi jie yra paneigtini byloje surinktais duomenimis. Taip pat įvertintina ir tai, kad bankroto administratoriui 2018-06-03 kreipusis į Vilniaus apygardos teismą dėl baudos skyrimo A. L. už teismo įpareigojimo nevykdymą, A. L. bankroto administratoriui pateiktame paaiškinime (užfiksuotame 2018 m. liepos 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus ataskaitoje) neginčijo esantis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi A. L., kaip UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo paskirta 500 Eur bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą, tokiu būdu A. L. statusas, kaip UAB (duomenys neskelbtini)“ vadovo, jau yra nustatytas Vilniaus apygardos teismo. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. L. administracinio nusižengimo padarymo laikotarpiu, t.y. nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, todėl jis yra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal 120 str. 1 d.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad A. L., UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, kad bendrovė, po 2016 m. lapkričio 3 d. atlikto patikrinimo, susidarius ženkliai mokestinei nepriemokai, būdama nepajėgi atsiskaityti su VMI, tapo nemoki, siekiant užkirsti kelią tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu A. L. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir tokiu savo neveikimu pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Būtent toks kreditorių teisių pažeidimas užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. 1 d.

A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje, svarstydamas administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. L. asmenybę – pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, dirbantis. Įvertinus išdėstytas nuobaudos skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, A. L. skirtina minimali ANK 120 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

nutaria:

A. L. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., skirti 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti šios administracinio nusižengimo bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 str. 1 d.).