Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie pirmesniu nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2016 m. vasario 13 d., 23.45 val., iki 2016 m. vasario 15 d., 14.36 val. – 2 (dvi) dienos, suėmimo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2017 m. lapkričio 20 d. ir bausmė, atlikta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendį. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iki įsiteisės teismo nuosprendis kardomoji priemonė neskirta. Kaltinamojo L. K. ekstradicijos iš Jungtinės Karalystės, Londono, į Lietuvos Respubliką išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo L. K. priteista 2 184,16 Eur Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

L. K. nuteistas už tai, kad panaudodamas smurtą, neteisėtai atėmė žmogui laisvę, t. y. nuo 2016 m. vasario 7 d., 17 val., iki 2016 m. vasario 9 d., 8 val., namuose, esančiuose adresu: Mažeikiai, (duomenys neskelbtini), užrakinęs laukujes duris ir neleisdamas netrukdomai išeiti iš buto, neteisėtai laikė R. B., naudojo fizinį smurtą – sudavė R. B. ne mažiau kaip 20 kartų delnu į veidą ir galvą, ne mažiau kaip 20 smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas – į rankas, į kairės ir dešinės pusės šonus, į krūtinės sritį, spyrė ne mažiau nei10 kartų į abi kojas ir sėdmenis, sudavė 5 kartus golfo lazda į nugarą, kojas ir į šoną, paėmęs iš virtuvinio stalčiaus virtuvinį peilį, pridėjęs prie kaklo ir pilvo srities, juo grasino padurti, liepė nusirengus rūbus atsigulti ant kambaryje buvusios lovos ir ją nuogą fotografavo fotoaparatu. Bandant R. B. pabėgti iš buto, sudavė ne mažiau kaip 5 kartus kumščiu į galvą ir į dešinės bei kairės pusės šonus, spyrė ne mažiau kaip 3 kartus į kojas ir sėdmenis, tokiu būdu neteisėtai atėmė nukentėjusiajai R. B. laisvę ir panaudodamas smurtą sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendį ar sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 10 d. jau yra priėmęs baudžiamąjį įsakymą ir dėl tos pačios nusikalstamos veikos yra paskyręs 50 parų arešto, prašo šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nuosprendžiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė galimybės atšaukti prašymo, kuriuo jis nesutiko su baudžiamuoju įsakymu ir norėjo, kad byla būtų išnagrinėta teismo posėdyje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo L. K. apeliacinio skundo matyti, kad juo neginčijama nuteistojo kaltė bei veikos kvalifikavimas, tačiau prašoma palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. baudžiamąjį įsakymą arba sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. BPK 425 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą, kurioje jau buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, su kuriuo kaltinamasis nesutiko, niekaip nėra saistomas su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir bausmės skyrimo klausimas sprendžiamas laikantis bausmės skyrimo principų, nurodytų BK VIII skyriuje (BK 54-66 straipsniuose).BK 146 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių panaudodamas smurtą arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 valandas, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu L. K. paskyrė 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Be to, ši bausmė, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, ir surašydamas nuosprendį laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktu reikalavimų, nuosprendyje nurodė išsamius bausmės rūšies bei dydžio skyrimo motyvus.

Apelianto skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam nesuteikė galimybės atšaukti prašymo, kuriuo jis nesutiko su baudžiamuoju įsakymu ir norėjo, kad byla būtų išnagrinėta teismo posėdyje yra nepagrįstas, nes BPK normos nenumato galimybės atšaukti tokio prašymo.

Taip pat nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jam paskirta per griežta bausmė. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, taip pat į tai, kad L. K. anksčiau ne kartą teistas (I t., b. l. 73–80), veiką padarė teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka (I t., b. l. 150–157), niekur nedirba (I t., b. l. 15). Atsižvelgė ir į tai, kad nustatyta viena L. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visuma aptartų aplinkybių rodo, kad L. K. yra linkęs nusikalsti, nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, savo elgesio kritiškai nevertina. Tai, kad praeityje ne kartą teistas L. K. ir toliau daro nusikalstamas veikas, rodo, jog išvadų dėl savo elgesio nedaro. Ankstesniais nuosprendžiais taikytos poveikio priemonės ir reali laisvės atėmimo bausmė teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, o tai rodo, kad nuteistasis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, kolegija sprendžia, kad L. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta.Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BK VIII skyriaus (54 straipsnio – 66 straipsnio) nuostatų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą atmesti.