- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-1329-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-05805-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- H. M.
- Ieškovas
- J. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės H. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š.- V. ieškinį atsakovei H. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė nurodo, kad 2008-07-24 suteikė atsakovei 159 000 Lt. paskolą. Šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinta ne anksčiau kaip 2008-08-25 ir per 7 kalendorines dienas po jos pareikalavimo dienos. Suteiktos paskolos sumos patvirtinimui atsakovė pasirašė paskolos raštelį (CK 6.871 str.3 d.), kuris šalių buvo įformintas kaip paprastasis (neprotestuotinas) vekselis. Atsakovė yra grąžinusi jai dalį paskolos sumos, sumokant į jos atsiskaitomąją sąskaitą šias paskolos dalis: 2008-09-18 mokėjimo pavedimu į 80 000 Lt; 2008-09- 30 mokėjimo pavedimu 20 000 Lt; 2008-10-29 mokėjimo pavedimu 30 000 Lt. Likusią atsakovės negrąžintos paskolos dalį sudaro 29 000 Lt. Atsakovei 2010-04-19 buvo įteiktas jos reikalavimas sumokėti likusią negrąžintos paskolos dalį. Atsakovė atsisakė grąžinti likusią paskolos sumą. Ieškovė perdavė paskolos sumą atsakovei ir tinkamai realizavo reikalavimo teisę pagal paskolos sutartį, tačiau atsakovė vengia grąžinti jai visą suteiktą paskolos sumą. Atsakovė, pasibaigus 7 (septynių) kalendorinių dienų terminui po jos 2010-04-19 pareikalavimo sumokėti likusią negrąžintos paskolos dalį, nuo 2010-04-27 privalo mokėti jai 5 procentų dydžio metines palūkanas. Prašo iš atsakovės priteisti 29 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 29 000 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2010-04-27 iki paskolos grąžinimo dienos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nusprendė ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš atsakovės H. M. ieškovės J. Š. – V. naudai 29 000 Lt (dvidešimt devyni tūkstančiai litų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 29 000 Lt (dvidešimt devyni tūkstančiai litų) skolos sumą nuo 2010-04-27 iki likusios skolos sumos visiško grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 29 000 Lt (dvidešimt devyni tūkstančiai litų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 870 Lt (aštuoni šimtai septyniasdešimt litų) žyminį mokestį.
Teismas nustatė, kad 2008-07-24 atsakovė pagal paprastąjį vekselį įsipareigojo ieškovei sumokėti 159 000 Lt per 7 kalendorines dienas po ieškovės pareikalavimo, bet ne anksčiau kaip iki 2008-08-25 (b. l. 32). Atsakovė yra grąžinusi ieškovei dalį sumos, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą tokiomis dalimis: 2008-09-18 mokėjimo pavedimu 80 000 Lt, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu 20 000 Lt ir 2008-10-29 mokėjimo pavedimu 30 000 Lt (b. l. 6-8, 9-10). Likusią atsakovės negrąžintos skolos dalį sudaro 29 000 Lt. Atsakovei 2010-04-19 buvo įteiktas ieškovės reikalavimas sumokėti likusią negrąžintos skolos dalį (b. l. 11-12). Atsakovė atsisakė grąžinti likusią pinigų sumą, motyvuodama, kad ieškovė parleido Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus terminus (b. l. 15).
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau - ĮPVĮ) 55 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu vekselio turėtojas nepateikia vekselio akceptuoti vekselio davėjo sąlygoje nustatytu laiku, jis netenka reikalavimo teisės, atsirandančios ir dėl neapmokėjimo ir dėl neakceptavimo. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė pirmą kartą dalį sumos pagal vekselį ieškovei sumokėjo 2008-09-18 (b. l. 6), ir tai patvirtina, jog atsakovės buvo pareikalauta sumokėti pagal vekselį. Visą sumą atsakovė turėjo sumokėti per 7 dienas po pareikalavimo, tačiau iki šiol, t. y. praėjus beveik dviems metams po pirmos įmokos, nesumokėjo ieškovei 29000,00 Lt. Iš to teismas daro išvadą, jog ieškovė ĮPVĮ 40 str. 1 d. ir 46 str. 3 d. nustatytus terminus yra praleidusi, o tai reiškia, kad vekselis tapo skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. Tokiu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį (sandorį), kurio pagrindu atsirado atsakovės įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą.
Šalies argumentai
Ieškovės teigimu, vekselyje nurodytą 159 000 Lt. sumą ji paskolino atsakovei. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip susitarimas, kuriuo viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė sutartis, t.y. sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, o ne nuo sutarties pasirašymo. Teisiniai paskolos santykiai tarp sutarties šalių atsiranda tada, kai šalys susitaria dėl atitinkamos pinigų sumos perdavimo pinigų gavėjo nuosavybėn ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Byloje esantis išrašas iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos patvirtina, kad ieškovė 150 000 Lt sumą savo sąskaitoje turėjo 2008-05-20, todėl galėjo tokią pinigų sumą perduoti atsakovei (b. l. 31). Be to, pati ieškovė nurodo, kad 159 000 Lt sumą ji paskolino atsakovei. Byloje esantis paprastasis vekselis patvirtina, kad atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 159 000 Lt sumą iki nurodyto termino (b. l. 4).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovė pradėjo teigti, kad ieškovei pagal vekselį beveik viską yra sumokėjusi, skolinga tik 500,00 Lt. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kur nurodoma, kad atsakovė D. V. 2009-06-06 pervedė 16 500 Lt, o 2009-06-11 pervedė 12 000 Lt. Tačiau teismas pažymi, kad teismui pateiktas rašytinis įrodymas, jog R. M. 2009-05-11 paprastuoju vekseliu buvo įsipareigojusi sumokėti D. V. 200 000 Lt, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės pateikti nurodymai dėl grynųjų pinigų pervedimo D. V. nepatvirtina atsakovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovė aukščiau nurodytą 28500,00 Lt sumokėjo būtent ieškovei. Teismas atmeta atsakovės teiginį, kad gavėjo grafoje nurodyta D. V. pavardė parašyta suklydus. Atsakovė ne kartą yra pervedinėjusi pinigus ieškovei ir 130 000 Lt tinkamai pervedė į ieškovės, o ne į D. V. atsikaitomąją sąskaitą. CK 6.873 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė savo prievolės grąžinti ieškovei visą pinigų sumą neįvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 29 000 Lt sumą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.870 str., 6.873 str.). CK 6.210 str. 1 d. nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už negrąžintą 29 000 Lt skolos sumą nuo 2010-04-27 iki likusios skolos sumos visiško grąžinimo dienos yra pagrįstas ir tenkintinas. CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atsakovė H. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė argumentais:
Pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti tarp šalių esantį teisinį santykį, kurio pagrindu atsirado atsakovės įsipareigojimas pagal skolinį dokumentą. Tačiau pirmos instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, todėl padarė neteisingas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą. Nagrinėjamu atveju ginčo vekselyje nėra pažymėta apie pinigų perdavimo faktą vekselio davėjai H. M.. Pažymėtina, kad atsakovė H. M. nuo pat pradžių neigė, kad ieškovė perdavė jai vekselyje nurodytą pinigų sumą. Ieškovė atsakydama į jai užduotus klausimus pareiškė, kad „ buvo pasirašytas vekselis ir tuos dalykus tvarkė vyras" <...> „aš asmeniškai to žmogaus (atsakovės - aut. pastaba) nepažįstu <...> „yra vienas vekselis, aš nedalyvavau jo pasirašyme <...> „pinigai tiesiogiai buvo perduoti R. M. (atsakovės mamai - aut. pastaba)" <...> Perduodant pagrindinę pinigų sumą banke atsakovės nebuvo, buvo R. M. (b.l. 54). Analizuojant šiuos ieškovės bylos nagrinėjimo iš esmės bei prisiekus sakyti tiesą duotus paaiškinimus, akivaizdu, kad ieškovė niekada nebuvo perdavusi jokių pinigų atsakovei (vekselio davėjai), ieškovė atsakovės net nepažįsta ir teismo posėdyje matėsi pirmą kartą. Aukščiau pateikti ieškovės paaiškinimai yra patvirtinti ir atsakovės paaiškinimais - taip atsakovė teisme paaiškino, kad „ 2008-05-29 d. pinigus skolinosi ne ji, o jos mama R. M." <...> „kiek buvo perduota pinigų atsakovei nėra žinoma" <...> „ atsakovė asmeniškai pinigų nėra gavusi“ (b.l. 54). Byloje liudytoju apklaustas ieškovės vyras D. V. parodė: „žmona 150 000 litų sumą perdavė banke R. M. <...> „pinigai buvo perduoti R. M." <...> „buvo įnešama į sąskaitą dėl to, kad nekiltų ginčo kiek grąžinta, dėl grąžinimo aš pagrinde bendravau su R. M. " (b.l. 54). Taigi, byloje surinktais įrodymais yra nustatytas faktas, kad ieškovė J. Š.-V. jokių pinigų pagal ginčo vekselį atsakovei H. M. neperdavė. Pagal LR CK 6.875 str. 3 dalį, jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Pirmos instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad „būtent tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai" bei priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje gali būti nustatinėjamos aplinkybės turinčios reikšmės trečiųjų asmenų (D. V. ir R. M.) teisėms ir pareigoms, atsakovės atstovas pareiškė prašymą įtraukti į bylą D. V. ir R. M. trečiaisiais asmenimis (LR CPK 46, 47 straipsniai). Šis atsakovės atstovo prašymas nebuvo patenkintas. Tačiau, neatsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas pasisakė ir vertino įrodymus, susijusius su minėtų trečiųjų asmenų teisėmis ir pareigomis. LR CPK 329 str. 2 d. 2 punktas imperatyviai nustato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nusprendė dėl D. V. ir R. M. priešpriešinių pareigų vykdymo bei vertino su tuo susijusius įrodymus, todėl teismas pažeidė LR CPK 329 str. 2 d. 2 punkto nuostata - tai yra absoliutus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-20 dienos sprendimo negaliojimo pagrindas. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-01-20 dienos sprendimas c.b. Nr. 2-452-433/2011 turi būti naikinamas LR CPK 329 str. 2 d. 2 punkte nurodytu pagrindu.LR CK 6.50 str. 1 dalis numato teisę trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę - prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Atsakovė H. M. galėjo ir turėjo teisę įvykdyti tiek visą, tiek dalį prievolės už R. M. pagal ginčo vekselį už banke R. M. paskolai perduotus 150.000 Lt (b.l. 54). Atsakovės prievolės vykdymas už tikrąjį skolininką nesukuria prievolės atsakovui, juolab, kad pati ieškovė pripažino, kad pinigus skolino trečiajam asmeniui, o ne atsakovei (b.l. 54), todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino.Byloje nustatyta, kad ieškovė J. Š.-V. ir D. V. yra sutuoktiniai. Ieškovė pinigus R. M. skolino būdama santuokoje. Ieškovė J. Š.-V. ir jos vyras D. V. turi solidariąją reikalavimo teisę, todėl atsakovė H. M. galėjo prievolę už pinigus pasiskolinusią R. M. įvykdyti bet kuriam iš solidarių kreditorių (LR CK 6.18 str. 3 dalis, 6.19 straipsnis). Kadangi abi R. M. skolos buvo įformintos vienodai vekseliais, todėl atsižvelgiant į įmokų paskirstymo taisyklę, šiuo atveju įmokos turėjo būti įskaitomos pagal seniausios skolos taisyklę, t.y. pagal seniausią vekselį. Ginčo vekselis, pasirašytas atsakovės H. M., yra išrašytas 2008-07-24 dieną, ieškovės papildomai pateiktas įrodymas - R. M. pasirašytas vekselis - yra išrašytas 2009-05-11 dieną, taigi visos tiek R. M. įmokos, tiek už ją prievolę vykdžiusios H. M. įmokos turėjo būti įskaitomos pagal seniausią vekselį, t.y. šiuo atveju 2008-07-24 dienos ginčo vekselį. Darytina išvada, kad atsakovė H. M., pinigus, viso 28.500 Lt, 2009-06-06, 2009-06-11 dienos pavedimais sumokėdama į D. V. sąskaitą, skolos grąžinimą pagal ginčo vekselį už R. M. įvykdė tinkamai, juolab, kad ginčo vekselyje nebuvo nurodyta konkreti sąskaita, kaip prievolės įvykdymo vieta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė jį atmesti. Nurodė, kad apeliantė iš esmės patvirtina teismo sprendime faktiškai teisingai nustatytą aplinkybę, kad apeliantės asmeniškai jos ranka surašytas vekselis (b.1.32,55) - skolos raštelis, kuriuo kaip rašytiniu įrodymu byloje patvirtinta, kad apeliantę (skolininkę) ir ieškovę sieja paskolos teisiniai santykiai.
Apeliantė sutinka, kad byloje tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantės ieškovei išrašytas vekselis (b.1.32,55) teisme turėjo būti vertinamas pagal LR CK 6.878 str. normas ir byloje nustatomos aplinkybės susijusios su pinigų perdavimu paskolos gavėjo nuosavybėn bei paskolos gavėjo įsipareigojimas faktiškai perduotą paskolos sumą grąžinti paskolos davėjui.
Šalies argumentai
Ieškovė iš esmės sutinka su apeliantės nurodytomis aplinkybėmis, kad taip šalių egzistavo paskolos teisiniai santykiai, o byloje esantis apeliantės pačios asmeniškai parašytas ir pasirašytas 2008 07 24 paprastasis vekselis atitinka paskolos sutarčiai numatytus formos reikalavimus, todėl pagal byloje faktiškai esančius įrodymus teismas sprendime teisingai sprendė, kad nėra byloje faktų, kurie leistų laikyti, kad apeliantės parašytas ir pasirašytas 2008 07 24 skolos dokumentas (vekselis) neatitinka paskolos formos reikalavimų. Byloje esantis apeliantės pačios asmeniškai jos ranka parašytas ir pasirašytas 2008 07 24 paprastasis vekselis atitinka CK 6.871 str. 1 d. nurodytus paskolos sutarčiai numatytus formos reikalavimus. Ieškovės įsitikinimu, apeliantės ranka užpildytas skolos dokumentas (vekselis), konkrečios skolos sumos nurodymas skolos dokumente, asmens nurodymas, kuriam turi būti sumokėta skolos suma ir tokių aplinkybių patvirtinimas vekselyje apeliantės parašu, akivaizdžiai patvirtina byloje esant įrodytą pinigų perdavimo faktą ir apeliantės įsipareigojimą grąžinti ieškovei konkrečiai apeliantės pačios vekselyje nurodytą (ranka įrašytą) paskolos sumą. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). (2007 m. spalio 31 d. Civilinė byla Nr. 3K- 3-474/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta, todėl vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo. Ieškovės įsitikinimu, byloje esantys rašytinis apeliantės surašytas skolos dokumentas (vekselis) pagal jo turinį gali būti laikomas pakankamu įrodymu patvirtinančiu pinigų perdavimą apeliantei. Tuo tarpu byloje yra pačios apeliantės paaiškinimas, kad <..banke nebuvau, aš buvau mašinoje, vekselį pasirašėme po pietų advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini)..> (b.1.55 ). Byloje liudytojas D. V. yra nurodęs, kad <... dalyvavo pinigų perdavime, buvome visi 4 (R. M., H. M., J. Š.-V., D. V.), pinigus perdavė J. (J. Š.-V.). Vekselis surašytas advokatų kontoroje, jų (R. M. , H. M.) pažįstama advokatė, kuri padėjo surašyti vekselį, pinigai buvo perduoti jau prieš du mėnesius..> (b.1.55). <.. Žmona 150 000,- Lt perdavė banke R. M., aš buvau banke su H. M. ir perdaviau likusią 9 000,- Lt grynais ir man atidavė vekselį...>. (b.1.56). Šios nurodytos aplinkybės byloje patvirtina, kad pinigų perdavimas yra įvykęs ne pačioje banko įstaigoje R. M., o pinigai 150 000 Lt iš banko ir kiti papildomi 9 000 Lt (b.l. 54) buvo perduoti būtent apeliantei ir tai patvirtino pati apeliantė asmeniškai surašydama ir pasirašydama skolos dokumentą (vekselį) ir įsipareigodama asmeniškai ieškovei grąžinti pasiskolintą sumą.
Atsiliepimas
Apeliantė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jokių pinigų iš ieškovės nėra gavusi. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo iš esmės metu apeliantė jau ėmė teigti, kad su ieškiniu nesutinka dėl to, kad apmokėjusi visą skolą, likutis 500,- Lt, kurių apeliantė neatsisakanti grąžinti (b.1.54). Apeliantė faktiškai neginčija reikalaujamos ieškovės sumokėti likusios negrąžintos paskolos sumos dalies, o teigianti, kad ieškovė praleidusi reikalavimo terminą grąžinti paskolintą pinigų sumą. Apeliantė teisme yra nurodžiusi, kad įgijusi išsilavinimą verslo ir teisės kolegijoje, apeliantė byloje taip pat nurodžiusi, kad vekselis parašytas jos ranka, apeliantė nurodžiusi, kad vekselio grąžinti nereikalavusi (b.1.55). Šios visos nurodytos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė turi būtų laikoma asmeniu suvokiančiu, ką reiškia jos pasirašytas vekselis, kokias faktines aplinkybes patvirtina skolos dokumentas (vekselis), kada turi būti grąžinamas skolos dokumentas (vekselis), kokia tvarka turi būti pažymėta apie dalies vekselio apmokėjimą ir kokia tvarka gali būti ginčijamas paskolos sandoris.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).
Apeliantė pateiktame skunde tarp bylos šalių susiklosčiusį teisinį santykį išskyrė į dvi dalis, taikydama jiems skirtingų teisės normų reglamentavimą (į pareigą be sąlygų sumokėti vekselyje nurodytą sumą ir į prievolinius paskolos santykius), tačiau iš esmės neginčijo ir neneigė aplinkybės, kad ieškovė 159 000 Lt sumą realiai perdavė, tačiau teikė argumentus, kad atsakovė neturi atsakyti pagal ieškinį, nes pinigai buvo perduoti ne atsakovei, o jos motinai R. M..
Apeliantė taip pat neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų, kad 2008-07-24 paprastasis vekselis vertintinas pagal paskolos santykius reglamentuojančias teisės normas, vekselį traktuojant kaip paskolą patvirtinantį dokumentą. Kadangi vekselis yra pasirašytas H. M., įsipareigojant grąžinti nurodytą pinigų sumą J. Š. – V., tai galima daryti tik vienintelę pagrįstą šiais įrašais išvadą, kad paskoliniai santykiai susiklostė būtent tarp ieškovės ir atsakovės. LR CK 6.871 str. 1 d. numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2 000 litų. Šalims pasirinkus paskolinių santykių įforminimo būdą vekseliu, kuris ginčo nagrinėjimo metu jau abiejų šalių yra vertinamas kaip paskolos raštelis, neatsiranda pagrindo daryti priešingą išvadą, kad paskoliniuose santykiuose skolininku turi būti kitas asmuo – R. M., kuri nėra nurodoma paskolos raštelyje ir nėra jo pasirašiusi.
Atsakovė vekseliu įformintą prievolę vykdė: pervedė į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 2008-09-18 mokėjimo pavedimu 80 000 Lt, 2008-09-30 mokėjimo pavedimu 20 000 Lt ir 2008-10-29 mokėjimo pavedimu 30 000 Lt (b. l. 6-8, 9-10). Pažymėtina, kad antrasis ir trečiasis atsakovės mokėjimai buvo atlikti ieškovei jau neatlikus pareigos įteikti ĮPVĮ 47 straipsnyje numatytą pranešimą bei praleidus šio įstatymo nustatytus terminus tokiam pranešimui įteikti. Vienok, atsakovė tuo metu vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir grąžino dalį skolos, nesiremdama ĮPVĮ 55 straipsnio nuostatomis, mokėjimų paskirtį nurodydama „dalis vekselio padengimo, išduoto H. M.“.
Apeliantė skunde teigia, kad mokėjimus ji atliko vykdydama prievolę už R. M. kaip trečiasis asmuo (CK 6.50 str.), tačiau pagal paskolos raštelį, t.y. 2008-07-24 paprastąjį vekselį, atsakovė, kaip jau minėta, gali būti vertinama tik kaip skolininkė, prisiėmusi pareigą grąžinti jame nurodytąją sumą, todėl apeliantės argumentai dėl jos atliktos dalinės prievolės įvykdymo kaip trečiojo asmens, atmestinos.
LR CK 6.871 str. 3 d. nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad būtent tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Byloje nurodomos aplinkybės suponuoja išvadą, kad tarp atsakovės ir jos motinos R. M. egzistavo susitarimai dėl veiksmų, skolinantis pinigus, juos gaunant ir vykdant rašytiniais dokumentais prisiimtas prievoles, ką papildomai patvirtina aplinkybė, jog atsakovė atliko mokėjimus ne tik pagal jos pasirašytus skolos dokumentus, bet ir pagal R. M. pasirašytus skolos dokumentus, 2009-06-06 ir 2009-06-11 pervesdama į D. V. sąskaitą 28 500 Lt (b.l.43,45,46). Tačiau santykiai tarp atsakovės ir R. M. sukuria pasekmes tik atsakovei ir R. M., tuo tarpu santykiams tarp ieškovės ir atsakovės, atsiradusiems vekselio pasirašymo pasekoje, kuriuo buvo sukurti paskolos santykiai realiai skolininkei perdavus skolinamus pinigus, negali būti įtakojami skolininkės santykiais su trečiaisiais asmenimis. Šalių nurodomos aplinkybės dėl konkrečių pinigų perdavimo vienoje ar kitoje vietoje vienam ar kitam asmeniui nepaneigia nei paskolos sutarties esmės, nei tarp ieškovės ir atsakovės susiklosčiusių prievolinių paskolos santykių.
Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl trečiųjų asmenų, neįtrauktų į bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus, pasirašytus tarp kitų asmenų, kurie buvo reikšmingi atsakovės nurodomoms aplinkybėms, kad ji su ieškiniu nesutinka dėl to, nes apmokėjo visą skolą, ištirti. Šiam savo argumentui pagrįsti atsakovė pateikė teismui 2009 06 06 nurodymą pervesti grynuosius pinigus, kuriame mokėtoja nurodyta H. M.; mokėjimo suma - 16 500,- Lt; gavėjas - D. V., mokėjimo paskirtis - skolos grąžinimas R. M. (b.1.45), ir 2009 06 11 nurodymą pervesti grynuosius pinigus, kuriame mokėtoja nurodyta H. M.: mokėjimo suma - 12 000, - Lt; gavėjas - D. V., mokėjimo paskirtis - skolos grąžinimas R. M. (b.1.46). Ieškovė, atsikirsdama į nurodytuosius argumentus, pateikė teismui įrodymus, kad R. M. pagal 2009 05 11 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį buvo įsipareigojusi sumokėti D. V. 200 000,- Lt (b.1.43). Ieškovė byloje taip pat pateikė D. V. 2010 04 16 paprasto (neprotestuotino) vekselio R. M. pateikimo apmokėti įrodymą (b.1.47). Byloje apklaustas liudytojas D. V. patvirtino, kad R. M. 2009 05 11 paprastuoju vekseliu buvo įsipareigojusi sumokėti D. V. 200 000,- Lt dalį šios sumos 28 500,- Lt R. M. jam yra sumokėjusi. Liudininkas D. V. byloje taip pat patvirtino, kad reikalavimai R. M. pagal 2009 05 11 paprastąjį vekselį yra pareikšti, gautas vykdomasis raštas, uždėti areštai jos akcijoms ir turtui, pradėtas išieškojimas pagal 2009 05 11 paprastąjį vekselį (b.1.56).
Tirdamas pateiktuosius įrodymus, teismas tyrė ir nagrinėjo atsakovės argumentų pagrįstumą, tačiau dėl tuos dokumentus pasirašiusiųjų asmenų teisių ir pareigų, kylančių iš šių asmenų santykių dėl R. M. įsipareigojimų vykdymo pagal 2010 04 16 paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį suteiktą D. V., nesprendė. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tačiau jeigu teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.