Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181³ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. vasario 21 d., 0.51 val., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2 promilių neblaivumas, necenzūriniais žodžiais keikė sugyventinę R. B. ir nepilnametę dukrą G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)), varė iš namų, laužė duris, neleido ramiai ilsėtis namiškiams. Šiais veiksmais jis pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu A. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs, susikivirčijo su sugyventine, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stuktelėjo į duri dėl to išdužo stiklas. Nepilnametė dukra viską girdėjo. Dėl to kas įvyko labai gailisi, ateityje taip stengsis nesielgti, savo elgesį vertina kaip netinkamą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai trukdė vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar padarė kitokią vaiko teises pažeidžiančią veiką. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, t. y. pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (2006 m. birželio 8 d. įstatymo redakcija Nr. X-672), kurio 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta vaiko teisė būti sveikam, garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Iš šios pagrindinės vaiko teisės išplaukia tėvų, kurie užtikrinti vaiko teises privalo pirmiausiai (įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat valstybės, vietos savivaldos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareiga saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos (įstatymo 43 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šį teisinį reguliavimą, tiek tėvams, tiek kitiems fiziniams asmenims yra keliama pareiga į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečių vaikų, apsaugoti juos ne tik nuo psichologinio smurto reiškimo pačių vaikų atžvilgiu, bet ir nuo bet kokio pobūdžio psichologinio smurto demonstravimo jų akivaizdoje. Tokios pozicijos laikomasi ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-169/2014).

A. K. kaltę padarius ATPK 181³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Teismo posėdyje A. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs, susikivirčijo su sugyventine, keikėsi necenzūriniais žodžiais, stuktelėjo į duri dėl to išdužo stiklas. Nepilnametė dukra viską girdėjo. Iš byloje esančio A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės bei paaiškinimas, jog dėl savo veiksmų jis gailisi, daugiau taip nesielgs (b. l. 3). Toks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, be kita ko, leidžia spręsti, jog jis iš esmės sutinka padaręs pažeidimą. Be A. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame esančio paaiškinimo, jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo patvirtina ir byloje esančiame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotos aplinkybės, tarp jų ir R. B. paaiškinimas, jog sugyventinis keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad išvarys iš namų, sulaužė duris, tačiau realaus pavojaus nei jai, nei dukrai nekilo (b. l. 2). Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad A. K., būdamas neblaivus, necenzūriniais žodžiais keikė sugyventinę R. B. ir nepilnametę dukrą G. B., varė iš namų, laužė duris, neleido ramiai ilsėtis namiškiams ir šiais veiksmais pažeidė vaiko teises ir teisėtus interesus. Tokia jo veika kvalifikuotina pagal ATPK 181³ straipsnio 1 dalį ir jis baustinas administracine tvarka.

Teismas, skirdamas A. K. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas tyčinis pažeidimas prieš nepilnametį vaiką, pažeista jo teisė į saugią aplinką). Teismas įvertina ir A. K. apibūdinančius duomenis – administracine tvarka anksčiau nebaustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus švelnesnę ATPK 181³ straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą - įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23, 30 straipsniais, 181³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181³ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.