- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-26
- Bylos Nr.
- I-2366-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00350-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Pareiškėjas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovei J. T.,
atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. G. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija) dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija) 51,12 Eur turtinės žalos ir 1999,00 Eur neturtinės žalos.
Pareiškėjas pateiktu skundu, patirtą turtinę ir neturtinę žalą grindžia tuo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843 neištyrė pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašyme išdėstytų motyvų ir nurodo, kad vykusios 2016 m. lapkričio 30 d. darbo bylos posėdžio nagrinėjimo metu darbo ginčų komisija jo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė jo teisėtus interesus.
Pateiktu skundu pareiškėjas teigia, kad komisijos pirmininkams nebuvo skirtos nuobaudos dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, vykstant pareiškėjo darbo bylos nagrinėjimui. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad nagrinėjamos darbo bylos metu, buvo leista dalyvauti asmeniui, kuris elgėsi agresyviai pareiškėjo atžvilgiu ir teigia, kad bylą nagrinėjančios komisijos nariai nesielgė nešališkai.
Pareiškėjo teigimu, darbo ginčų komisija nepagrįstai leido posėdžio metu dalyvauti asmenims, nesusijusiems su bylos nagrinėjimu, t. y. asmeniui iš Alytaus skyriaus Valstybinės darbo inspekcijos, turint stebėtojo teises.
Pateiktu skundu prašomą priteisti turtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad patyrė atvykimo į teismo posėdį sąnaudas ir pateikia tai pagrindžiančią sąskaitą faktūrą. Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia tuo, kad leido darbo bylos nagrinėjime dalyvauti asmeniui, kuris buvo pareiškėjo atžvilgiu agresyvus, taip pat komisijos nariai, pareiškėjo nuomone, elgėsi aplaidžiai, nevertino pareiškėjo darbo bylos nagrinėjimo metu teikiamų prašymų, todėl pareiškėjas negalėjo laisvai elgtis vykusio posėdžio metu. Pareiškėjas pažymi, kad iš jo taip pat buvo atimta teisė tinkamai apklausti liudytoją, nes posėdžio metu pareiškėjui nuolat buvo grasinama.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė darbo inspekcija su pareiškėjo skundu nesutinka ir teigia, kad posėdžio metu ir priimdama sprendimus dėl pareiškėjo teikiamų prašymų vadovavosi teisės aktų nuostatomis.
Pateiktu atsiliepimu atsakovė, nesutikdama su pareiškėjo teiginiais dėl kitų asmenų dalyvavimo teismo posėdžio metu nurodo, kad darbo bylų posėdžiai yra vieši, todėl jose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visi asmenys, o uždaras posėdis gali būti tik siekiant apsaugoti žmogaus asmeninį ar šeimyninį gyvenimo slaptumą, ar yra tikimybė atskleisti profesinę paslaptį.
Atsakovė pažymi, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, posėdžio metu stebėtojo teisėmis dalyvaujantys asmenys bylos nagrinėjimui netrukdė, todėl nebuvo pagrindo reikalauti jų pasišalinimo iš posėdžių salės ar kvieti policijos pareigūnus.
Atsakovė, pasisakydama dėl turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad pareiškėjas yra pareiškęs nepasitikėjimą Alytaus teritorinio skyriaus pirmininke ir ją pavaduojančiu inspektoriumi, todėl siekiant efektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo, jis buvo vykdomas Vilniuje esančiame skyriuje ir nėra duomenų, kad būtų pažeisti darbo ginčų komisijos veiklą reglamentuojantys aktai dėl kurių būtų galimybė atlyginti pareiškėjo patirtas kelionės išlaidas, todėl atsakovė mano, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti.
Atsakovė, pasisakydama dėl turtinės žalos atlyginimo pažymi, kad pareiškėjo prašomas atlyginti žyminis mokestis, turi būti grąžinamas pareiškėjui pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą tvarką, o ne išieškomas iš atsakovės. Atsakovės teigimu, nenustačius Civiliniame kodekse įtvirtintų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, pagrindo atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą nėra, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija su pareiškėjo skundu taip pat nesutinka ir pateiktame atsiliepime išdėsto tuos pačius kaip ir atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnis).
Šalies argumentai
Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu teigė, kad pareiškėjo pateiktą prašymą dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo išnagrinėjo įstaigos specialistė, o jis įvertinęs rašte pateiktą informaciją, 2016 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. SD-25-15843 pasirašė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl 2016 m. gruodžio 27 d. rašto Nr. SD-25-15843, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymas „Dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“.
Pareiškėjo teigimu, Valstybinė darbo inspekcija minimu sprendimu tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo pateikto prašymo, todėl pareiškėjas teigia, kad patyrė 51,12 Eur turtinės ir 1999 Eur neturtinės žalos.
2016 m. gruodžio 5 d. Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo gautas pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymas „Dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“, kuriuo buvo prašoma atlikti patikrinimą dėl Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos narių šališkumo, vykusio 2016 m. lapkričio 30 d. darbo bylos nagrinėjimo metu.
2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinė darbo inspekcija Nr. SD-25-15843 raštu atsakė į pareiškėjo 2016 m. lapkričio 30 d. prašymą ir nurodė, kad Darbo ginčų komisijos sprendimai ir veiksmai darbo bylos nagrinėjimo metu buvo teisėti ir pagrįsti.
Pažymėtina, kad turtinės, taip pat ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-483-662/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad žala atsirado dėl to, jog Valstybinė darbo inspekcija 2016 m. gruodžio 27 d. raštu Nr. SD-25-15843 tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl to, kad 2016 m. lapkričio 30 d. vykusiame darbo bylos nagrinėjimo pasėdyje pareiškėjas negalėjo laisvai elgtis, nebuvo vertinami pareiškėjo pateikiami prašymai, taip pat buvo atimta teisė tinkamai apklausti liudytoją, nes posėdžio metu pareiškėjui nuolat buvo grasinama.
Bylos medžiagoje atsakovė pateikė 2016 m. lapkričio 30 d. vykusio darbo bylos nagrinėjimo garso įrašą iš kurio girdėti, kad bylos dalyviams posėdžio pradžioje buvo išaiškinto jų teisės ir pareigos, bylos dalyviai patvirtino, kad jos jiems yra suprantamos. Įvertinus bylos garso įrašą, nesutiktina su pareiškėju, kad jo pateikti prašymai nebuvo vertinami ir atimta teisė apklausti liudytoją, nes posėdžio metu pareiškėjui buvo nuolat grasinama. Iš pateikto garso įrašo, matyti, kad pareiškėjo pateikti prašymai buvo vertinami ir bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atžvilgiu grasinimų nebuvo, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.
Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad darbo bylų posėdžiai yra vieši, todėl jose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti visi asmenys, o uždaras posėdis gali būti tik siekiant apsaugoti žmogaus asmeninį ar šeimyninį gyvenimo slaptumą ar yra tikimybė atskleisti profesinę paslaptį. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas nereglamentuoja darbo ginčų komisijos posėdžių, tačiau taikant įstatymo analogiją pagal Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 1 dalį, darbo bylos nagrinėjamos viešuose posėdžiuose.
Atsižvelgus į pareiškėjo minimą 2016 m. gruodžio 27 d. Valstybinės darbo inspekcijos raštą Nr. SD-25-15843 ir jame išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jo prašymas buvo neišnagrinėtas. Minėtame rašte Valstybinė darbo inspekcija pasisakė dėl komisijos nešališkumo, išdėstytų pareiškėjo teisių ir pareigų, byloje stebėtojo teisėmis dalyvavusio asmens ir išdėstytą poziciją pagrindė teisės aktų nuostatomis, todėl pagrindo teigti, kad Valstybinės darbo inspekcijos raštas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas nėra.
Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, Valstybinė darbo inspekcija, skundžiamame rašte išnagrinėjo ir teisės aktų nuostatomis pagrindė visus išdėstytus argumentus dėl pareiškėjo pateikto prašymo, taip pat iš su atsiliepimu pateikto garso įrašo, matyti, kad pareiškėjo teisėti interesai pažeisti nebuvo, todėl pagrindo teigti, kad Valstybinės darbo inspekcijos veiksmai buvo neteisėti nėra.
Remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei byloje nustatytomis aplinkybėmis, matyti, kad nenustačius jog Valstybinė darbo inspekcija, neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė aplaidžiai ar kitaip atliekamais veiksmais pažeidė teisės aktų nuostatas, pagrindo atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę 1999,00 Eur žalą nėra.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2253-143/2016 pasisakė, kad CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl nagrinėjamoje byloje, be kita ko, yra būtina nustatyti, ar pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos (arba tam tikros dalies) atsiradimas buvo (jeigu buvo, tai kiek) sąlygojamas būtent skundžiamo sprendimo prasme, ar šios žalos (jos dalies) atsiradimas nebuvo sąlygojamas kitokių savarankiškų veiksnių, tarp jų ir paties pareiškėjo apsisprendimo veikti nurodytoje situacijoje vienu ar kitokiu būdu. Nustačius, kad tam tikra pareiškėjo prašomos atlyginti žalos dalis atsirado (galėjo atsirasti) dėl paties pareiškėjo pasirinkto, nors ir plačiąja prasme sietino su skundžiamo sprendimo priėmimu, elgesio modelio, ji negali būti priteista iš atsakovo dėl CK 6.247 straipsnyje aptarto priežastinio ryšio nebuvimo.
Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti 21,12 Eur patirtą turtinę žalą dėl kuro sąnaudų, kurias patyrė dėl atvykimo į Vilniuje vykusį darbo bylos nagrinėjimą. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei išdėstytomis Civilinio kodekso nuostatomis, matyti, kad pareiškėjas yra pareiškęs nepasitikėjimą Alytaus teritorinio skyriaus pirmininke ir ją pavaduojančiu inspektoriumi, todėl siekiant efektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo, bylos nagrinėjimo posėdis buvo vykdomas Vilniuje esančiame skyriuje. Atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimo perkėlimas į Vilniuje esantį skyrių vyko teisės aktų nustatyta tvarka, matyti, kad šiuo atveju, Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtų veiksmų nėra, todėl pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą 21,12 Eur turtinę žalą nėra.
Atsižvelgus į tai, kad Valstybinė darbo inspekcija skundžiamame 2016 m. gruodžio 27 d. rašte Nr. SD-25-15843 išsamiai bei remdamasi teisės aktų nuostatomis atsakė į pareiškėjo pateiktą prašymą „Dėl tarnybinio neplaninio patikrinimo“, taip pat 2016 m. lapkričio 30 d. vykusios darbo bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai ir pagal CK 6.271 straipsnį Valstybinė darbo inspekcija savo veiksmais nepažeidė teisės aktų nuostatų ir nepadarė nei turtinės, nei neturtinės žalos pareiškėjo atžvilgiu, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra.
Pareiškėjas pateiktu skundu taip pat prašo priteisti iš atsakovės 30 Eur žyminį mokestį, tačiau atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, pagrindo tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.