Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-02 · Byla Nr. 2SA-149-781/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-02
Bylos Nr.
2SA-149-781/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-17954-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Varanauskaitė
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-149-781/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-17954-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4., 129.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų apskundimo pagal pareiškėjos (skolininkės) A. M. skundą, suinteresuoti asmenys: antstolė D. M., O. M. (skolininkas), E. K. (išieškotojas), ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės D. M. 2011-11-04 patvarkymą Nr. 0012/11/02337. Nurodė, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6927-553/2011 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo O. M. (M.) ir jos turtui 350 000 Lt sumai (išieškotojas E. K.). Antstolė 2011-10-04 patvarkymu nustatė, jog skolininko O. M. vardu yra registruota nekilnojamojo turto, kurio vertė 226 000 Lt, trūkstamai 124 000 Lt sumai antstolė įpareigojo ją pateikti informaciją apie jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Vertindama O. M. (M.) turtą, antstolė vadovavosi VĮ Registrų centro masinio vertinimo duomenimis, kurie neatitinka rinkos vertės, be to, net ir VĮ Registrų centro duomenimis O. M. (M.) vardu yra registruota nekilnojamojo turto už 243 300 Lt, todėl ji prašė skirti O. M. (M.) turto vertei nustatyti ekspertizę. 2011-10-13 patvarkymu antstolė jos prašymą tenkino ir įpareigojo į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 847 Lt ekspertizei atlikti. Ji, motyvuodama tuo, kad skolininko teismas nėra nustatęs, kad jos turtas jau buvo areštuotas, kad iš savo 2 000 Lt atlyginimo ji išlaiko save ir savo neįgalią motiną, be to, kad dėl šildymo sezono gauna dideles sąskaitas už komunalines paslaugas, antstolės prašė atidėti įmoką už ekspertizę iki turto realizavimo pabaigos, o teismui nustačius skolininką, šias lėšas išieškoti CPK 611 str. nustatyta tvarka. 2011-11-14 patvarkymu antstolė jos prašymo netenkino ir paskirtą ekspertizę atšaukė, nurodydama, kad nepakanka duomenų A. M. sunkiai materialinei padėčiai konstatuoti, tačiau ji antstolei pagal 2011-10-04 patvarkymą dėl informacijos pateikimo jau buvo pateikusi duomenis apie turtą. Prireikus daugiau duomenų, antstolė galėjo kreiptis į ją. Jos prašymą atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą antstolė atmetė ir ekspertizę atšaukė nepagrįstai.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjos A. M. prašymo panaikinti antstolės D. M. 2011-11-04 patvarkymą Nr. 0012/11/02337 netenkino. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos pajamas sudarantis vidutinis darbo užmokestis gerokai viršija minimalią mėnesinę algą, sprendė, jog pareiškėjos materialinė padėtis negali būti laikoma sunkia. Teismas kritiškai vertino pareiškėjos argumentus apie išlaidas už komunalines paslaugas, nes 2011-10-13 patvarkymo, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti išlaidas ekspertizei, priėmimo metu šildymo sezonas dar nebuvo prasidėjęs. Be to, teismas pažymėjo, kad neaišku, kokios yra pareiškėjos motinos pajamos ir kokia dalimi prie buto išlaikymo ji prisideda, kad išlaidų ekspertizei apmokėjimo atidėjimo klausimą antstolis sprendžia pagal pareiškėjo pateiktus įrodymus, kad įstatymai nenumato pareigos antstoliui pačiam rinkti duomenis (CPK 682 str. 2 d.). Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad 847 Lt dydžio turto vertinimo išlaidos pareiškėjai nėra per sunki finansinė našta, kad pareiškėjos prašymą antstolė atmetė pagrįstai. Teismas taip pat nurodė, kad antstolė pagrįstai nepasinaudojo CPK 682 str. 3 d. nustatyta teise skirti ekspertizę savo iniciatyva, kadangi prieštaravimai dėl turto vertės turi kelti antstoliui abejonių (CPK 681 str. 1 d.), kad pareiškėja, nesutikdama su nustatyta areštuojamo turto verte, savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais, o antstolė rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis, kurie vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai.

Šalies argumentai

Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- panaikinti antstolės D. M. 2011-11-04 patvarkymą Nr. 0012/11/02337. Nurodo, kad jos materialinės padėties įvertinimas minimalios mėnesinės algos kriterijumi laikytinas visiškai nepagrįstu, nes asmens materialinę padėtį apsprendžia ne tik jo pajamos, bet ir jo išlaidos bei turimas turtas. Ji pagal antstolės 2011-10-04 patvarkymą 2011-10-12 pareiškimu duomenis apie turtą jau yra pateikusi, todėl teigti, kad ji nepateikė pažymos apie kredito įstaigose esančias lėšas ir kitą turimą turtą, nėra jokio pagrindo. Tokius duomenis antstolė jau yra patikrinusi, kai taikydama laikinąsias apsaugos priemones nustatė, jog aprašyto turto nepakanka. Šildymo sezonas prasidėjo spalio mėnesį, o ji darbo užmokestį gavo tik lapkričio mėnesį, be to, ji savo išlaidas planuoja. Aplinkybė, kad šildymo sezono metu už 3 kambarių buto, esančio senos statybos name, komunalines paslaugas reikia mokėti virš 700 Lt per mėnesį, laikytina ir kaip visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Jeigu antstolei trūko duomenų, ji galėjo jos paprašyti pateikti papildomus duomenis. Antstolė to nepadarė, o tik suskubo atšaukti paskirtą ekspertizę, o ši aplinkybė rodo antstolės šališkumą. Ji nesutikimą su antstolės nustatyta areštuojamo turto verte grindė VĮ Registrų centras duomenimis, iš kurių akivaizdu, jog net ir remiantis viešo masinio vertinimo duomenimis O. M. (M.) vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto už 243 300 Lt, be to, tai tėra tik masinis vertinimas, kuris visiškai neatitinka rinkos vertės. Ekspertizė tikrajai turto vertei nustatyti skirtina ir dėl to, kad tokią būtinybę jau buvo nustačiusi ir antstolė, paskirdama ekspertizę. Ši aplinkybė paneigia teismo argumentą, kad antstolė pagrįstai nepasinaudojo CPK 682 str. 3 d. nustatyta teise skirti ekspertizę savo iniciatyva, nes tokia jau buvo paskirta. Iš ginčijamo patvarkymo matyti, kad antstolė ir teismas dėl jos prašymo šias lėšas išieškoti CPK 611 str. nustatyta tvarka, o ir kodėl ši tvarka konkrečiu atveju netaikytina (turto jau areštavo už 226 000 Lt), nepasisakė ir nemotyvavo, todėl antstolės patvarkymas ir teismo nutartis pripažintini nepagrįstais, neteisėtais ir naikintinais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo O. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti, teismo nutartį palikti nepakeistą, skirti pareiškėjai 20 000 Lt baudą. Nurodo, kad antstolis skirti ekspertizę savo iniciatyva privalo, jei jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.), todėl vienas iš pagrindų, kai antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų - jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo. Pareiškėja A. M. teismui nepateikė įrodymų, kad turto vertė yra didesnė. Nekilnojamojo turto registro išrašai vertintini kaip patikimi, oficialūs rašytiniai įrodymai, todėl antstolė pagrįstai jais vadovavosi ir neturėjo jokio pagrindo jais abejoti. Pareiškėjos prieštaravimai dėl turto vertės tėra bendro pobūdžio samprotavimai, pareiškėja nepateikė ne tik kitokią turto rinkos vertę patvirtinančių įrodymų, bet ir pagrįstų nesutikimo su nustatyta verte argumentų. Antstolė, neturėdama abejonių dėl turto rinkos vertės bei pareiškėjai nepagrįstai atsisakius sumokėti už ekspertizės atlikimą, neskirdama turto vertei nustatyti ekspertizės, savo diskrecijos teise naudojosi tinkamai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad pareiškėjai 847 Lt dydžio turto vertinimo išlaidos nėra per sunki finansinė našta, kadangi pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokias pajamas gauna jos motina V. R., todėl neaišku, kodėl pareiškėja moka už savo motinai priklausantį butą ir šia aplinkybe motyvuoja savo tariamai sunkią finansinę padėtį. Be to, pareiškėja visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą perleido savo motinai V. R., todėl pareiškėjos motinai nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vertė apie 250 000 Lt. Tiek pareiškėja, tiek jos motina, būdamos apdairios ir rūpestingos civilinių santykių dalyvės, turi galimybę išlaidas būsto šildymui šalčiausiais žiemos mėnesiais sumažinti, mokėdamos už šildymą lygiomis dalimis ištisus metus, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad 2011-10-13 patvarkymo priėmimo metu buvo prasidėjęs šildymo sezonas yra nereikšminga vertinant pareiškėjos finansines galimybes sumokėti 847 Lt sumą už ekspertizę turto vertei nustatyti. Pareiškėja elgiasi itin nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes yra pareiškusi du tapačius skundus dėl to paties antstolės D. M. 2011-11-04 patvarkymo „Dėl ekspertizės aprašyto turto vertei nustatyti neskyrimo“ Nr. 0012/11/02337 panaikinimo. Aplinkybė, kai dėl antstolės D. M. 2011-11-04 patvarkymo „Dėl ekspertizės aprašyto turto vertei nustatyti neskyrimo“ Nr. 0012/11/02337 panaikinimo yra pateikiami du tapatūs skundai pirmosios instancijos teismui ir atitinkamai du atskirieji skundai apeliacinės instancijos teismui, vertintina kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, teismo ir proceso dalyvių negerbimas, todėl yra pagrindas skirti pareiškėjai CPK 95 str. 2 d. numatytą 20 000 Lt dydžio baudą.

Antstolė D. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos pajamas sudarantis vidutinis darbo užmokestis gerokai viršija minimalią mėnesinę algą, todėl pareiškėjos materialinė padėtis negali būti laikoma sunkia ir pareiškėja neturi teisės būti atleista nuo turto įvertinimo atlikimo išlaidų. Pareiškėjos argumentas, jog jos finansinė padėtis yra sunki dėl to, kad šildymo sezono metu už komunalines paslaugas reikia mokėti virš 700 Lt, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šildymo sezonas gyvenamiesiems namams Vilniuje šiais metais pradėtas po spalio 17 dienos. Tuo metu, kai pareiškėjai buvo kilusi pareiga sumokėti turto vertinimo išlaidas, ji dar neturėjo jokių šildymo išlaidų, todėl ir dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, jog A. M. finansinė padėtis yra sunki. CPK 682 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad asmuo, prašantis atidėti vertinimo išlaidų sumokėjimą, prie prašymo turi pridėti įrodymus, patvirtinančius, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, todėl pareiškėjos argumentai, jog antstolė ir pati privalėjo surinkti duomenis apie jos lėšas, esančias kredito įstaigose bei kartu gyvenančios motinos pajamas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismo teiginys, jog ji pagrįstai nepasinaudojo CPK 682 str. 3 d. nustatyta teise skirti ekspertizę savo iniciatyva yra pagrįstas vykdomosios bylos medžiaga ir CPK nuostatomis. 30,82 kv. m bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas remiantis UAB „Turto spektras“ 2010-03-17 atliktu turto vertinimu bei atsižvelgiant į šiuo metu nežymiai kylančias nekilnojamojo turto rinkos kainas. UAB „Turto spektras“ turto vertės nustatymo pažyma nustatyta, jog minėto buto rinkos vertė 2010-03-17 sudarė 70 000 Lt (2011-10-04 turto aprašu nustatyta, jog šio turto rinkos vertė yra 80 000 Lt), nors VĮ Registrų centro duomenimis šio turto rinkos vertė 2011-09-11 sudaro 120 000 Lt. Šie duomenys paneigia pareiškėjos teiginius, jog VĮ Registrų centro masinis vertinimas visiškai neatitinka rinkos vertės ir visuomet yra mažesnis už rinkos kainą. Be to, turto aprašu yra aprašyta ½ dalis pastato (gyvenamojo namo), esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų apie tai, kad būtų nustatyta šio pastato naudojimosi tvarka, nepateikta, todėl vien ši aplinkybė ženkliai mažina turto kainą. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog nustatant areštuoto turto rinkos vertę VĮ Registrų centro pateikiamais duomenimis jai nekilo ir neturėjo kilti abejonių dėl tokios vertės, todėl savo iniciatyva skirti ekspertizę jai nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėja, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl 2011-11-04 antstolės D. M. patvarkymo Nr. 0012/11/02337 panaikinimo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad antstolė D. M. vykdo Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6927-553/2011 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. vykdomąjį dokumentą, kuriuo areštuotas atsakovams O. M. (M.) ir A. M. nuosavybės teise priklausantis kilnojamasis ir/ar nekilnojamasis turtas, nesant šio turto pakankamai, lėšos 350 000 Lt sumai (v. b. l. 1-2). 2011-10-04 turto aprašu antstolė aprašė O. M. (M.) priklausantį turtą, kurio bendra vertė 226 000 Lt (v. b. l. 38). Antstolė 2011-10-04 patvarkymu dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo įpareigojo A. M. per tris dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti informaciją apie nuosavybės teise valdomą turtą 124 000 Lt sumai, nedelsiant sustabdyti tokio turto realizavimą (v. b. l. 50). Antstolė, gavusi pareiškėjos prašymą skirti O. M. (M.) vardu įregistruoto nekilnojamojo turto vertei nustatyti ekspertizę, 2011-10-13 patvarkymu paskyrė ekspertizę, įpareigojo A. M. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos 847 Lt, būtinus ekspertizei atlikti, pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą (v. b. l. 59). Pareiškėja pateikė antstolei prašymą 847 Lt mokėjimą atidėti iki turto realizavimo pabaigos, o paaiškėjus skolininkui, lėšas išieškoti CPK 611 str. nustatyta tvarka, kurį antstolė 2011-11-04 patvarkymu dėl ekspertizės aprašyto turto vertei nustatyti neskyrimo atmetė ir atšaukė paskirtą ekspertizę, konstatavusi, jog pareiškėja neįrodė sunkios savo turtinės padėties, todėl nėra pagrindo atleisti ją nuo ekspertizei atlikti būtinų išlaidų sumokėjimo (v. b. l. 66, 67-68). Dėl šio antstolės patvarkymo pareiškėja padavė skundą, kuriame nurodė, jog antstolės patvarkymas pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėjos materialinė padėtis negali būti laikoma sunkia, kad pareiškėjos prašymą antstolė atmetė pagrįstai.

CPK 681 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.). Skolininkas gali kreiptis į antstolį, kad šis atidėtų išlaidų už ekspertizės atlikimą mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, o antstolis, atsižvelgęs į prašančiojo turtinę padėtį, turi teisę tokį prašymą tenkinti arba atmesti (CPK 682 str. 4 d.). CPK 682 str. 4 d. taip pat nurodyta, kad prie prašymo atidėti įmokos ekspertizei atlikti mokėjimą turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šios sumos mokėjimą būtina atidėti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad antstolė pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą atidėti įmokos ekspertizei atlikti mokėjimą, kadangi iš pareiškėjos prašymo ir kartu su juo pateikiamų įrodymų nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja dėl savo turtinės padėties nėra pajėgi sumokėti 847 Lt dydžio turto vertinimo išlaidų. Pareiškėja kartu su prašymu atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą pateikė tik pažymą apie savo darbo užmokestį, t. y. įrodymą, patvirtinantį, kad A. M. darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 2 136,47 Lt (v. b. l. 65). Pareiškėja, nurodydama, kad ji gyvena kartu su savo 79-erių metų turinčia neįgalumą motina trijų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir viena apmoka šio buto komunalinius mokesčius, kurie prasidėjus šildymo sezonui ženkliai išaugo, nepateikė įrodymų apie savo motinas pajamas, turtą. Be to, byloje yra duomenys apie tai, kad pareiškėja 2010-11-25 ir 2011-08-04 dovanojimo sutartimis perleido savo motinai turtą, kurio bendra vertė 259 650 Lt (dovanojimo sutartyse nurodyta vidutinė nekilnojamųjų daiktų vertė), kad pareiškėjos motina 2008-04-29 pardavė nekilnojamąjį turtą ir gavo 45 000 zlotų (b. l. 34-44, 106-108). Šios aplinkybės neleidžia spręsti, jog pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, kad ji, vidutiniškai gaudama 2 136,47 Lt per mėnesį, negali sumokėti 847 Lt už ekspertizę turto vertei nustatyti.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad ji duomenis apie turtą jau yra pateikusi 2011-10-12 pareiškimu. Šiame pareiškime pareiškėja nurodė, jog O. M. dar iki teismui 2009-10-05 priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo atėmė namo raktus, todėl jos asmeniniai daiktai (televizorius, DVD grotuvas, šaldytuvas, mikrobangų krosnelė, nešiojamasis kompiuteris ir kt.) yra likę pas O. M. (M.), o kito registruotino turto ji neturi (v. b. l. 57). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai, kad balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą), tačiau pareiškėja su prašymu nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie būtinumą atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą. Įstatymas nenumato pareigos antstoliui rinkti duomenis apie prašymą atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą pateikusio asmens turtinę padėtį, tokia pareiga numatyta tokį prašymą antstoliui pateikusiam asmeniui (CPK 682 str. 4 d.), todėl antstolė neturėjo pareigos rinkti prašymo pagrįstumą patvirtinančius duomenis ar prašyti pareiškėjos pateikti papildomus duomenis.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad antstolė turėjo savo iniciatyva paskirti ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis atskirojo skundo argumentas taip pat nepripažintinas pagrįstu. CPK 682 str. 3 d. nurodyta, kad jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Tai reiškia, kad antstolis savarankiškai sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo, o įstatymo įtvirtinta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d.). Aiškinant aptartas nuostatas sistemiškai, darytina išvada, kad jei asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo, jis turėtų skirti ekspertizę, nors prieštaravimus pateikęs asmuo nesumoka nustatytos sumos ekspertizei atlikti. Abejonių dėl atlikto turto įvertinimo teisingumo galėtų kelti kitokią turto vertę pagrindžiantys argumentai, juos patvirtinantys įrodymai, tačiau pareiškėja tokių argumentų ir įrodymų į bylą nepateikė, tik nurodė, jog „net iš VĮ Registrų centras viešo masinio vertinimo matyti, kad O. M. vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto už 243 300 Lt, todėl A. M. galėtų būti įpareigota pateikti duomenis tik 106 700 Lt vertės turtui, bet tai nėra tik masinis vertinimas, kuris visiškai neatitinka rinkos vertės“, „jog vien pusė namo (kotedžo), adresu (duomenys neskelbtini), yra vertas ne mažiau 350 000 Lt, o dar įvertinus ir butą (duomenys neskelbtini), neabejotinai patvirtintų tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimui visiškai pakanka O. M. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto“. Tuo tarpu antstolė, įvertindama areštuotą turtą, rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie O. M. (M.) priklausančio turto vertę ir UAB „Turto spektras“ išieškotojo E. K. užsakyta Turto vertinimo ataskaita (dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės), t. y. antstolei abejonių dėl areštuoto turto vertės nekilo. Antstolė 2011-10-13 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo aprašyto turto vertei nustatyti skyrė pareiškėjos A. M. prašymo pagrindu, t. y. pati antstolė patvarkymo priėmimo metu abejonių dėl turto vertės neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolė, neturėdamas abejonių dėl turto rinkos vertės ir, pareiškėjai nesumokėjus už ekspertizės atlikimą, neskirdama ekspertizės savo iniciatyva, tinkamai naudojosi jai suteikta diskrecijos teise.

Pareiškėja A. M. nurodo, kad antstolė ir teismas dėl jos prašymo šias lėšas išieškoti CPK 611 str. nustatyta tvarka, o ir kodėl ši tvarka konkrečiu atveju netaikytina (turto jau areštavo už 226 000 Lt), nepasisakė ir nemotyvavo. CPK 682 str. 5 d. nurodyta, kad ekspertizės išlaidos, kurių mokėjimas buvo atidėtas iki turto realizavimo pabaigos, antstoliui išieškomos iš skolininko CK 611 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (šia nutartimis areštuotas O. M. (M.) ir pareiškėjos turtas), todėl pareiškėja šioje vykdomojoje byloje ir yra viena iš skolininkių, be to, išlaidos už ekspertizę CPK 611 str. nustatyta tvarka gali būti išieškomos, jei šių išlaidų mokėjimas buvo atidėtas iki turto realizavimo pabaigos arba jei ekspertizė turto vertei nustatyti buvo paskirta antstolio iniciatyva. Šioje civilinėje byloje pareiškėjos prašymas atidėti įmokos už ekspertizę mokėjimą buvo atmestas, o antstolė savo iniciatyva ekspertizės neskyrė, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl CPK 611 str. nustatytos tvarkos, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jos skundas, pasinaudojo įstatyme numatyta teise apskųsti teismo nutartį. Suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės šiuo metu neleidžia spręsti, kad pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir kad jai turėtų būti skirta bauda, kadangi pareiškėjos skundas dėl antstolės D. M. 2011-11-04 patvarkymo „Dėl ekspertizės aprašyto turto vertei nustatyti neskyrimo“ Nr. 0012/11/02337 yra nagrinėjamas tik šioje civilinėje byloje, o Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011-12-19 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21975-599/2011, skundą atsisakė priimti, t. y. šiuo metu civilinė byla pagal pateiktą skundą nėra iškelta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336-339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūratė Varanauskaitė