- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2-515-814/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00255-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- V. V.
- Advokatai
- Albina Cirulienė
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šafronienė, sekretoriaujant Rasai Šaltienei, dalyvaujant ieškovei L. R. ir jos atstovei advokatei Albinai Cirulienei, išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Kusienei, nedalyvaujant atsakovui V. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui V. V., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. R. ieškiniu (b. l. 2-5) prašė nustatyti, kad atsakovas V. V. yra jos dukterų A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti dukrų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo dukroms išlaikymą kiekvienai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšomis pavedant uzufrukto teise disponuoti ieškovei, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu nesusituokę gyvena nuo 2001 m., veda bendrą ūkį. Vaikų S. R., G. R. ir R. R. tėvystė nustatyta teismo sprendimu, nurodant vaikų tėvą V. V.. A. R. ir E. R. gimimo liudijimuose tėvas nenurodytas, atsakovas nesutiko, kad dukros būtų registruotos jo pavarde, tačiau faktiškai tėvystės neneigia, dukras pripažįsta. Visi vaikai gyvena kartu su ja, jų santykiai geri, vaikų poreikiai patenkinti. Ieškovė nedirba, gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams, nei ji, nei atsakovas nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto neturi. Nurodo, kas vieno vaiko poreikiams per mėnesį reikia 500 Lt. Iki parengiamojo posėdžio prašė DNR ekspertizės neskirti, nes mano, kad atsakovas tėvystę pripažins. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu ieškovė L. R. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad su atsakovu gyvena nuo 2001 m. Gimus vaikams, visą laiką gyveno kartu, tik V. V. dabar slapstosi apie mėnesį laiko, nes Kaune iškelta byla. Atsakovas pripažino, kad yra A. ir E. tėvas, tačiau neturi asmens tapatybės dokumento, todėl tėvystė nebuvo nustatyta. Kitų trijų vaikų tėvystę atsakovas pripažino teismo keliu. Ji įsitikinusi, kad atsakovas mergaičių tėvas, kartu gyvendami su atsakovu vedė bendrą ūkį, jis padėjo dukras išlaikyti, rūpinosi, per laikotarpį nuo apsigyvenimo su atsakovu, ji nėra turėjusi lytinių santykių su kitais vyrais, todėl skirti DNR ekspertizę netikslinga. Atsakovas dirbo nelegaliai, kol nesislapstė, prisidėjo prie vaikų išlaikymo, yra sveikas, darbingas, nekilnojamojo turto neturi, laisvės atėmimo vietoje įgijo šaltkalvio – suvirintojo specialybę. Mergaitės žino, kad atsakovas yra jų tėvas. Ji gyvena kartu su mergaitėmis nuomojamame dviejų kambarių bute, už nuomą kas mėnesį moka 80 Lt ir apmoka mokesčius, pati niekur nedirba, augina vaikus, nekilnojamojo turto neturi, prašo priteisti dukrų išlaikymui po 200 Lt, nuo 2013-01-01 iki jų pilnametystės. A bus 5 metukai, darželio nelanko, E. birželį bus metukai, vaikams specialieji poreikiai nenustatyti. Gaudavo socialines išmokas - 1260 Lt, o nuo kreipimosi į teismą gauna beveik 1700 Lt. Nurodė, kad atsakovo asmeniniai daiktai yra pas ją namuose, jis pats pasirašė ant teismo šaukimo, nesakė, kad nėra vaikų tėvas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Albina Cirulienė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsakovas V. V. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas 2013-02-22 CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka (b. l. 20), teismo šaukimas į atidėtą parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai (b. l. 38). Atsakovo atvesdinti į parengiamąjį teismo posėdį nepavyko (b. l. 37). Atsakovas proceso eiga nesidomėjo, savo pozicijos dėl ieškinio neišreiškė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 18), skyriaus atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilnai, nurodė, kad ieškovės šeima jų skyriui žinoma nuo 2006 m. dėl socialinių įgūdžių stokos, 2007m. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašus, teikiamos specialios ir bendrosios socialinės paslaugos. Patvirtino, kad apsilankymų šeimoje metu namuose būdavo randamas vaikų tėvas V. V., nebuvo, kad jo namuose nebūtų. Lankantis susidarė įspūdis, kad tarp šalių vedamas bendras ūkis, šeima buvo stebima, kontroliuojama. Šiai dienai padėtis pasikeitusi, padaryta pažanga, šeima išsinuomojusi butą tvarkingame name, atsisakė socialinio būsto.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvystės nustatymo.
Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę, t.y. vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 str. (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Dėl šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – vaiko interesai, kurie apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-279/2011).
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str.). CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normose akcentuojamas objektyvus biologinių vaiko tėvų nustatymo būdas (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Pirmenybė teikiama DNR ekspertizės išvadoms, kurios yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose.
Nagrinėjamu atveju nebuvo galimybės paskirti ekspertizės, kadangi, nors atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas buvo įteikti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas nesidomėjo proceso eiga, į teismo posėdžius neatvyko, savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė. Be mokslinių tyrimų įstatymas leidžia nustatyti tėvystę remiantis kitais įrodomaisiais faktais: bendru vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimu, bendru vaiko auklėjimu, išlaikymu ir kt. Galimi bet kurie kiti įrodymai, kurie patikimai patvirtintų tėvystę ar įrodytų, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino ir laikė save vaiko tėvu.
Iš byloje pateiktų Jonavos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo liudijimo AA Nr. 606629, akto įrašo Nr. 411 ir gimimo liudijimo AA Nr. 848107, akto įrašo Nr. 221 kopijų matyti, kad A. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. R., gim. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė L. R., vaikų kilmė iš tėvo pusės nenustatyta (b. l. 7-8). Ieškovės paaiškinimus, kad ji gyveno ir bendrą ūkį vedė su atsakovu iki vaikų gimimų ir jiems gimus ir atsakovas tėvystės neneigė, patvirtina išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės teiginiai, kad, lankantis šeimoje, būdavo randamas atsakovas, susidarė įspūdis, kad vedamas bendras ūkis. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas su ieškove susilaukęs dar trijų vaikų, kurių tėvystė atsakovui pripažinta 2004-08-12 ir 2006-11-22 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimais (b. l. 13; 40-41). Byloje surinktų įrodymų visuma (ieškovės paaiškinimai, išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimai, rašytinai įrodymai) leidžia daryti išvadą, kad šalių santykiai buvo artimi, atsakovas gyveno kartu su ieškove, kartu susilaukė dar trijų vaikų, kurių tėvu teismo sprendimu pripažintas atsakovas, dukras A ir E pripažino, išlaikė jas finansiškai, nors tėvystė įteisinta nebuvo.
Byloje nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių atsakovo prieštaravimus dėl tėvystės. Procesiniai dokumentai, teismo šaukimas atsakovui įteikti įstatymų nustatyta tvarka, atsakovas tėvystės nepaneigė. Rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai, išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės parodymai suponuoja išvadą, kad atsakovas pripažįsta ir laiko save A. R. ir E. R. tėvu nuo dukrų gimimo. Įvertinus pateiktų įrodymų visumą ir nustatytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovės dukters A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir dukters E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d., CPK 178, 186, 197, 185 str.).
Atsakovui išaiškintina, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 str. 2 d.).
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
A. R. ir E. R. gyvenamoji vieta nuo 2012-07-05 deklaruota kartu su motina ieškove L. R. (b. l. 9). Ieškovė prašo dukterų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, šiam reikalavimui atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Atsakovas neišreiškė jokio pageidavimo, jog A. ir E. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Iš ieškovės paaiškinimų, matyti, kad ieškovė su vaikais ir atsakovas gyveno kartu, kol atsakovas prieš mėnesį nepradėjo slapstytis nuo policijos. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b. l. 18) nurodyta, kad ieškovė su vaikais gyvena nuomojame bute, kuriame yra užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikiai, ir, nors ieškovės šeima nuo 2007 m. įrašyta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau pastaruoju metu minėtas skyrius negauna nusiskundimų dėl ieškovės netvarkingo gyvenimo būdo ar netinkamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 str. reikalavimų vykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, užtikrintų įprastą emocinę ir socialinę aplinką. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkintinas ir A. R. ir E. R. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina L. R. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d., 3 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.
Ieškovė ieškinyje nurodė vaikų poreikius, vieno vaiko poreikiams užtikrinti reikalinga suma kas mėnesį – 500 Lt, iš jų: 200 Lt maistui, 100 Lt rūbams ir avalynei, 50 Lt ugdymo priemonėms ir žaislams, 50 Lt vaistams, vitaminams ir papildams, 50 Lt atostogoms, 50 Lt kelionėms (b. l. 3). Vaikai specialiųjų poreikių neturi.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Pripažinus atsakovą ieškovės dukterų tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis panaši: abu oficialiai nedirba, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (b. l. 10; 21-22; 27). Atsakovas duomenų apie kitus turimus išlaikytinius nepateikė. Ieškinyje prašomo išlaikymo dydžio atsakovas neginčijo, nepateikė įrodymų, paneigiančių jo galimybę kas mėnesį mokėti po 200 Lt kiekvienos dukters išlaikymui.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaikų būtinųjų poreikių tenkinimą, iš atsakovo priteistinas išlaikymas A. R. ir E. R. kiekvienai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki dukterų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnamečių A. R. ir E. R. atstovė – ieškovė L. R., išimtinai vaiko interesams tenkinti.
Sprendimas materialinio išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-11-15 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-12-P-3646-4632 ieškovei suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ieškovę taip pat 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (b. l. 11). Ieškinio dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo ieškovė atleista ir pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.).
Jeigu ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pateikdama ieškinį ji būtų turėjusi sumokėti 143 Lt žyminio mokesčio ieškinio dalyje dėl tėvystės nustatymo (LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.; 82 str.) ir 144 Lt ieškinio dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 400 Lt = 4 800 Lt, nuo kurių 3 procentai – 144 Lt; LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p).
Valstybės išlaidas šioje civilinėje byloje taip pat sudaro 15,39 Lt pašto išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Patenkinus ieškinį visiškai, aukščiau minėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 302,39 Lt priteistinos iš atsakovo (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 1 d. ,88 str. 1 d. 3 d., 92 str.).
Be to, valstybei iš atsakovo priteistina 360 Lt ieškovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 25) (CPK 96 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263-268, 270, 282, 392, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas V. V., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Nustatyti nepilnamečių A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina L. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms A. R., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-01-01 iki dukterų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti įstatyminę nepilnamečių A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę motiną L. R., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo V. V., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 302,39 Lt (tris šimtus du litus 39 ct) bylinėjimosi išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660), bei 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300 AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pristatyti teismo raštinės tarnautojai ).
Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti civilinės metrikacijos skyriui įregistruoti tėvystės nustatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.