Utenos apylinkės teismo sprendimas, 2-462-335/2013

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-12-30
Bylos Nr.: 2-462-335/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00309-2013-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Roma Rimkienė
Atsakovas: S. G., J. G.
Ieškovas: M. Š.
Advokatai: Mindaugas Paukštė, Jolanta Dranseikienė

Civ. b. Nr. 2-462-335/2013 Teisminio proceso Nr.2-30-3-00309-2013-6 Proc.spr.kat.: 35.6.1.; 116.1.(S)

(S)

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 30 d. Molėtai

Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant Astai Kanapienienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovui S. G.,

atsakovo S. G. atstovei advokatei Jolantai Dranseikienei, atsakovei J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovams J. G. ir S. G. dėl pirkimo - pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2011 m. rugsėjo 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1866 negaliojančia ir taikyti restituciją, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-09-10 buvo pradėta vykdomoji byla, kurioje Vilniaus miesto 3 -ojo notarų biuro notaro Tomo P. V. atlikto vykdomojo įrašo Nr. 4888 pagrindu iš J. G. išieškoma 48 194 Lt skola R. P. naudai. 2010-03-31 antstolio R. V. kontoroje minėto vykdomojo įrašo vykdymas pratęstas naujojo išieškotojo M. Š. naudai. Vykdydamas išieškojimą antstolis R. V. nustatė, kad atsakovė 2011-09-05 išduoto paveldėjimo liudijimo Nr. 1719 pagrindu paveldėjo savo mirusiam vyrui B. G. nuosavybės teise priklausiusias 99/686 dalis žemės sklypo, esančio Karužalaukio k., Giedraičių sen., Molėtų raj. sav. Šį turtą ji 2011-09-19 pirkimo-pardavimo sutartimi už 4 000 Lt pardavė S. G.. Kadangi nuosavybės teisė į žemės sklypą B. G. bei atsakovui buvo atkurta tuo pačiu metu, ieškovas preziumuoja, jog šie asmenys yra giminaičiai, t.y. broliai, o su atsakove S. G. sieja svainystės santykiai, kurie, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažinti artimu gimystės ryšiu. Aukščiau minėtas žemės sklypas buvo vienintelis atsakovės nekilnojamasis turtas, kurio pardavimas suponavo atsakovės nemokumą, dėl ko ieškovas neteko galimybės patenkinti savo reikalavimą. Ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas, nes turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo 2012-02-08, kai ieškovas antstolio R. V. buvo informuotas apie ginčijamą sandorį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė civilinę bylą sustabdyti, ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turėjo teisę parduoti ginčo sklypą vyro broliui S. G., nes šis turtas nebuvo areštuotas ir teisės disponuoti šiuo turtu nebuvo suvaržytos. Be to, iš atsakovės pensijos ieškovui jau nuo 2009 m. kas mėnesį išskaičiuojama apie 272 Lt, taigi priverstinis išieškojimas jau seniai antstolio yra vykdomas, nors nėra galutinai aišku, ar jis pagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes nuo pirkimo pardavimo sutarties sudarymo jau praėjo daugiau nei metai, o būdamas sąžininigu kreditoriumi, turėjo domėtis išieškoma skola, kreiptis dėl nekilnojamojo turto arešto. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad atsakovės vardu esantį įsiskolinimą perėmė iš R. P., kuriam Vilniaus apygardos teisme yra iškelta baudžiamoji byla dėl žmogaus terorizavimo, turto prievartavimo, pasikėsinimo sukčiauti, komercinio šnipinėjimo, kyšininkavimo, papirkimo, kurioje atsakovė yra nukentėjusioji dėl jo nusikalstamų veiksmų (b.l. 33-35).

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S. G. prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad CPK 640 str. 2 d. nustatyta išieškotojo pareiga domėtis vykdymo eiga. Antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus kas tris mėnesius. Todėl antstolis, tikrindamas skolininkės turtinę padėtį, turėjo išsiaiškinti skolininkės, jos sutuoktinio turtinę padėtį, kuri, tikėtina, naujajam išieškotojui pratęsus vykdomojo įrašo vykdymą, buvo žinoma. Ieškinio senaties termino pradžia turėtų būti siejama su pirkimo - pardavimo sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje data 2011-09-19, tad senaties termino pabaiga-2011-09-20. Atsakovas taip pat buvo atsakovės kreditorius, nes 2008 metais jis paskolino J. G. pinigų, kurių dalies gražinimui užskaityti ir buvo sudaryta ginčo sutartis. Kitą dalį skolos, kaip patvirtina skolos raštelis, atsakovė įsipareigojo grąžinti 2012 m. gruodžio mėn. Remiantis atsakovės ir S. G. susitarimu sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį, CK 4.79 str. 1 d. nustatyta pirmenybės teise bendraturčiui pirkti kito bendraturčio dalį, todėl ji esą privalėjusi sudaryti ginčo sutartį su atsakovu. S. G. atkreipė dėmesį, kad į artimų giminačių sąvoką patenka tik artimais svainystės ryšiais susiję asmenys, o atsakovės vyras B. G. mirė prieš 12 metų, 1999-10-11, tad sandorio šalių artimi svainystės ryšiai nebesiejo, todėl šiuo pagrindu teigti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nėra pagrindo. Atsakovas susitarė su atsakove dėl žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo, sumokėjo pinigus už ją ir jam ši žemės sklypo dalis buvo perduota gerokai anksčiau, nei padarytas vykdomasis įrašas. Ginčo patvirtinimo notariškai metu duomenys apie anstolio kontoroje vykdomą išieškojimą atsakovui buvo neprieinami, ieškovas nesiėmė priemonių suvaržyti atsakovės teisių į turtą, taigi atsakovė neturėjo jokių galimybių sužinoti apie atsakovės skolas (b.1.26-29).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, iš esmės pagrįsdamas juos savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teigė, kad iš S. G. pasiskolino 20 000 Lt ir 1 500 dolerių, mokėjo jam skolą po 1 000 Lt nuo 2010-08-22 iki 2012-08-12, iš viso grąžino 18 000 Lt. Žemę Ga. taip pat perleido už skolą.

Atsakovas S. G. ir jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus. Papildomai nurodė, kad antstolis turėjo matyti, jog atsakovė yra našlė, žemės sklypai yra jos vyro vardu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 128/999/2010 medžiagos matyti, kad 2009-08-18 J. G. išdavė paprastąjį vekselį R. P., kuriuo įsipareigojo 2009-09-04 sumokėti pastarajam 48 000 Lt (v.b.l. 2). Duomenų, kad šis vekselis būtų pripažintas negaliojančiu, byloje nėra. Pastarojo vekselio pagrindu 2009-09-10 Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaras Tomas P. V. atliko vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo iš J. G. išieškoti 48 194 Lt (v.b.l. 3). Šio vykdomojo įrašo pagrindu pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Vykdymo proceso metu išieškotojas R. P. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartimi pakeistas nauju išieškotoju M. Š. (v.b.l. 15). Vykdant išieškojimą 2011-06-15 turto perdavimo išieškotojui aktu M. Š. perduotas skolininkei J. G. priklausantis 2,95 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas su priklausiniais, esntis Karužalaukio k., Giedraičių sen., Molėtų raj. sav., už 17 600 Lt (v.b.l. 144). Dar 730 Lt skolos iki 2011-09-19 padengta atliekant išskaitymus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo J. G. pervedamų lėšų (v.b.l. 198-200). Bylos duomenys rodo, kad atsakovė J. G. 2011-09-05 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise įgijo 99/686 dalis žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Karužalaukio k. (b.l. 17-19, v.b.l. 190-189) ir savo nuosavybės teisę į minėtą turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre (v.b.l. 174-176). 2011-09-19 pirkimo - pardavimo sutartimi 99/686 dalys žemės sklypo, esančio Molėtų r. sav., Karužalaukio k., parduotos S. G. (b.l. 11-15, v.b.l. 191-195). Byloje kilęs ginčas, ar parduodama aukščiau nurodytą turtą S. G. ji nepažeidė M. Š., kuriam žemės sklypo pardavimo metu

buvo skolinga, interesų ir ar toks turto pardavimas neatsiskaičius su kitu kreditoriumi, nėra pagrindas pripažinti minėtą sandorį negaliojančiu.

A. P. - tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šio teisės instituto pagrindinė paskirtis - ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, pirmiausiai siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, Pauliano ieškinio pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis, o sandorio pripažinimas negaliojančiu yra tik priemonė atkurti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę padėtį.

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana instituto pagrindu galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui: 1. kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2. ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3. nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4. skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5. skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6. trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7. kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą ( ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas M. Š. turi neabejotiną ir galiojančią piniginio reikalavimo teisę skolininkei J. G.. Skolininkės turtinė prievolė M. G. nėra įvykdyta ir nėra pasibaigusi. Ieškovo galiojančią reikalavimo teisę jo skolininkei J. G. patvirtina 2009-08-18 paprastasis vekselis, 2009-09-10 vykdomasis įrašas (v.b.l. 2-3), kurie nėra nuginčyti, vadinasi, galiojantys. Skola ginčo pirkimo -pardavimo sutarties sudarymo dieną sudarė 29 864 Lt (v.b.l. 3. 144, 198-200).

Vykdomojoje byloje esantys dokumentai apie išieškojimo eigą neginčijamai patvirtina, kad minėta pirkimo - pardavimo sutartis pažeidė ieškovo, kaip J. G. kreditoriaus, teises, nes, kaip matyti iš Nakilnojamojo turto registro išrašo, jokio kito nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, skolininkė neturi (b.l. 49). Nors išieškojimas dar vykdomas iš J. G. į sąskaitą banke pervedamų socialinio draudimo lėšų, tačiau tokiu būdu periodiškai išieškoma tik nedidelė skolos dalis. Skola, atsižvegiant į jos periodiškai išieškomos dalies ir visos likusios skolos santykį, būtų išieškoma itin ilgą laiką, priverčiantį kreditorių eilę metų laukti visiško įsipareigojimų įvykdymo. Be to, ginčo sklypo dalių pardavimas sąlygoja ir skolos išieškojimo užtikrinimo praradimą, nes skolininkės paveldėjimo būdu įgytas turtas galėjo būti skolos (ar jo dalies) ieškovui išieškojimo garantu.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį įstatymas įpareigoja skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį- Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pranešimą ieškovui apie ginčijamo sandorio sudarymą antstolis išsiuntė 2013-02-08 (v.b.l. 196). Ieškinys teismui pareikštas 2013-05-16, t.y. vos po 3 mėnesių. Jokių duomenų byloje, kad ieškovas apie ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį sužinojo anksčiau, nėra. CPK 640 str. 2 p. numato išieškotojo pareigą domėtis vykdymo eiga, tačiau ši pareiga nesusijusi su skolininko duomenų tikrinimu Nekilnojamojo turto registre, ypač, kai skolos išieškojimas perduotas antstoliui. Perdavus vykdomojo įrašo vykdymą antstoliui, jis ir atsako už vykdymo eigą. Aplinkybė, kad antstolis tik daugiau nei po metų, išsiaiškino apie skolininkės turto perleidimą, negali suvaržyti išieškotojo teisių ginti jo teises ir interesus teisme. Įstatymas nenumato termino, per kurį antstolis periodiškai turi tikrinti skolininko turtinės padėties pasikeitimą. Be to, pats skolininkas turėtų elgtis sąžiningai ir informuoti antstolį apie turtinės padėties pasikeitimą, naujo turto įgijimą ir pan. Atsižvegiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senaties terminą 2011-09-19 pirkimo pardavimo sutarčiai ginčyti.

Atsakovė J. G. neprivalėjo sudaryti 2011-09-19 ginčo žemės sklypo dalių pirkimo pardavimo sutarties. Tokios prievolės jai nenustatė nei įstatymas, nei sutartis, nei teismo sprendimas, tad S. G. atsiliepimo teiginys, jog abu jie tariamai privalėjo sudaryti sutartį, yra visiškai nepagrįstas. Sudarydama ginčijamą sandorį, atsakovė žinojo, kad yra skolinga ieškovui gerokai daugiau, nei pusę skolos sumos, t.y. 29 864 Lt. Nors ji nurodo, kad buvo skolinga ir kitam kreditoriui - atsakovui S. G., tačiau byloje esančių duomenų apie šią skolą negalima laikyti pakankamais įrodymais minėtai aplinkybei pagrįsti, nes iš atsakovo S. G. pateiktos skolos raštelio kopijos negalima nustatyti nei pinigų perdavimo datos, nei jų perdavimo pagrindo (b.l. 30). Atsakovės užrašai apie skolos mokėjimą S. G. (b.1.67) taip pat nelaikytini patikimu įrodymu, nes jie niekieno nepasirašyti, ypač kai pastarasis teigė, jog jų esą jau nebesiejo artimi svainystės ryšiai, tad teismas sprendžia, jog tiek pinigų skolinimas, tiek grąžinimas S. G. tėra apsimestiniai sandoriai. Ir apskritai teisine prasme konstatuotina, jog pastarasis neturi reikalavimo teisės ir nelaikytinas J. G. kreditoriumi. Pažymėtina ir tai, kad pagrindą abejoti atsakovės sąžiningumu sudarant ginčo pirkimo pardavimo sutartį suteikia ir aplinkybė, kad minėta sutartis buvo sudaryta praėjus vos dviems savaitėms po nuosavybės teisės įgijimo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. Be to, turtas parduotas tik už 4 000 Lt (b.l. 11-15), nors jo rinkos vertė gerokai didesnė (b.l. 9-10). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės nurodomas aplinkybes, kad atsakovas S. G. už gautą turtą užskaitė svainės skolą-11 000 Lt (b.l. 74).

Spręsdamas dėl atsakovo S. G. sąžiningumo sudarant ginčo sandorį, teismas atsižvelgia į tai, kad pati atsakovė nurodė, jog S. G. yra jos velionio vyro B. G. brolis, o artimais svainystės ryšiais susiję asmenys prilygintini artimiems giminaičiams, kai sprendžiama dėl šalių nesąžiningumo. Pagal CK 6.67 str. 1 d. 1 p., preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Nors B. G. mirė dar 1999-10-11 (b.l. 17), tai nepaneigia atsakovų artimų svainystės ryšių. Pačių atsakovų paminėtos jų bendravimo aplinkybės įrodo, kad jie nenustojo bendrauti mirus B. G..

Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningu gali būti laikomas įgijėjas, kuris prieinamomis priemonėmis prieš sudarant sandorį pasidomi, ar kitas sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar kita sandorio šalis elgiasi sąžiningai, kadangi sudarant sandorį turto įgijėjas yra suinteresuotas neturėti sunkumų dėl įgyjamo turto, siekia apsisaugoti, kad įgytas turtas nebūtų išreikalautas.

Ginčydamas atsakovų 2011-09-19 sudarytą sutartį, ieškovas siekia, kad jo turimas reikalavimas J. G. būtų nukreiptas į jos S. G. perleistą turtą. Ieškovas siekia, kad J. G. turtinė prievolė jam būtų įvykdyta. Nėra pagrindo manyti, kad jis elgiasi nesąžiningai. Ieškinys atitinka įstatymą, yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Tenkinant ieškinį, taikoma restitucija, įpareigojant ginčo sklypą grąžinti pardavėjai, o iš jos priteisiant sklypo įgįjėjui 4 000 Lt sumą. Tuo pačiu į 99/686 dalis žemės sklypo, esančio Karužalaukio k., Giedraičių sen., Molėtų raj. sav., galės būti nukreipiamas išieškojimas taikant realią rinkos kainą (CK 1.5 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistina po 60 Lt žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 8). Ieškovą procese atstovavo advokatas Mindaugas Paukštė, dėl to ieškovas patyrė 1 208,20 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 57-59, 69). Šios išlaidos laikytinos protingomis ir atitinkančiomis Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, todėl iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 604,10 Lt šių išlaidų ieškovui. Remiantis pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iš jų valstybei priteistina po 14,19 Lt pašto išlaidų (b.l. 1, CPK 88, 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str.

teismas nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-09-19 99/686 žemės sklypo, esančio Molėtų raj. sav. Karužalaukio k. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 1866, sudarytą tarp S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Taikyti restituciją ir grąžinti J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 99/686 žemės sklypo, esančio Molėtų raj. sav. Karužalaukio k. (unikalus Nr. neskelbtini); kadastro Nr. neskelbtini)).

Priteisti iš J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 4 000 Lt (keturis tūkstančius litų).

Priteisti iš J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 664,10 Lt bylinėjimosi išlaidų M. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir S. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą po 14,19 Lt pašto išlaidų, šias išlaidas sumokant į VMI sąskaitą LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

TeisėjaRoma Rimkienė