- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- 1-2867-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37457-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Neringos Malinauskaitės - Posaškovos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas:
1. 2015 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį), paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką be bausmę kontroliuojančios įstaigos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Vadovaujantis BK 72² straipsniu įpareigotas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. Č. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.48 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine R. J. metu, elgėsi agresyviai, panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. J., t. y. dešinės rankos kumščiu tyčia sudavė vieną smūgį jai į veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. apklaustas kaip įtariamasis K. Č. parodė, kad jis gyvena nuomojamame vieno kambario bute (duomenys neskelbtini). Prieš 3 mėnesius priėmė nemokamai gyventi savo pažįstamą R. J.. Ji nėra jo sugyventinė, ji tiesiog neturėjo kur gyventi. Bendro ūkio neveda. Ji žadėjo surasti sau kitą butą, bet iki šiol nesurado. Ji dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. 2018 m. rugpjūčio 5 d. iš ryto jis nusipirko 1 l degtinės, kurią išgėrė su savo draugu. R. tuomet buvo išėjusi ir vartojo alkoholį su kaimynais. Kai palydėjo savo draugą, apie 13.00 val. surado R. pas kaimyną vardu B., adresu (duomenys neskelbtini). Jie ten vartojo alkoholį. Ji buvo girta. Jis norėjo paimti iš jos savo buto raktus, kuriuos buvo ankščiau jai davęs, nes pastebėjo, kad iš buto dingsta jo pinigai. Dėl to niekur nesikreipė. Tarp jų įvyko konfliktas, nes ji nenorėjo atiduoti raktų, pasakė kad neatiduos raktų, pasiėmė ir laikė savo rankinę, jie dėl to susistumdė, jėga stvėrė iš jos rankinuką ir išėmė savo buto raktus. Gal kliudė ją tuo metu, bet specialiai jos į veidą nemušė. Paėmęs raktus nuėjo į parduotuvę. Eidamas namo pamatė policiją ir jį sulaikė. Nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 37).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. papildomai apklaustas kaip įtariamasis K. Č. parodė, kad su įtarimu sutinka visiškai. Pažįsta R. J. jau 10 metų, tačiau jie gyvena kartu tik 5 mėnesius. Jie gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi bendrą ūkį, jis R. padeda finansiškai. Jis nors oficialiai nedirba niekur, tačiau neoficialiai dirba statybose. R. dirba, ji yra valytoja. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.40 val., tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Tą dieną ir jis, ir R. buvo išgėrę. Dėl ko prasidėjo konfliktas dabar tiksliai neatsimena. Konflikto metu jis vieną kartą trenkė R. į veidą. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką. Pasižada ateityje jokio smurto prieš sugyventinę nenaudoti. Yra sveiko proto, ne alkoholikas ir ne narkomanas. Nei nuo alkoholizmo, nei nuo narkotikų negydytas, taip pat nėra priklausomas nei nuo alkoholio, nei nuo narkotikų. Nėra agresyvus žmogus, savo sugyventinei R. J. nieko blogo nenorėjo padaryti ir labai gailisi dėl minėto įvykio (b. l. 40).
Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugpjūčio 6 d. nukentėjusioji R. J. parodė, kad K. Č. yra jos sugyventinis. Ji pažįsta K. Č. jau 10 metų, o gyvena kartu jau 5 mėnesius. Jie gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). K. yra minėto buto nuomininkas. Ji dirba valytoja, K. oficialiai nedirba, tačiau jeigu reikia padeda draugams statybose. Jie kartu moka už paslaugas, už butą, už maisto produktus. Jie turi bendrą biudžetą. Sugyventinis jai padeda finansiškai, t. y. duoda pinigų maistui, mokėti už paslaugas. 2018 m. rugpjūčio 5 d., apie 13.40 val., kai ji ir jos sugyventinis buvo namie, tai tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Dėl ko ji dabar tiksliai neatsimena. Konflikto metu ir ji, ir K. buvo girti, nes prieš tai jie abu išgėrė du butelius degtinės po 0,5 l. Konflikto metu K. Č. jai dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą į veidą. Toks konfliktas, kai jos sugyventinis ją sumušė ir ji iškvietė policiją, įvyko tarp jų pirmą kartą. Kai jai sugyventinis trenkė vieną kartą į veidą, tai ji iškvietė policiją. Atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė K. Č. lauke prie namų, nes jis suspėjo išeiti į parduotuvę. Jos sugyventinis K. Č. yra neblogas žmogus, geras. Ji civilinio ieškinio nereikš, nors patyrė fizinį skausmą. Ji sugyventiniui K. Č. atleidžia, jam dabar jokių pretenzijų neturi. Jis atsiprašė. Į ligoninę dėl tolimesnio gydymo nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų dėl sveikatos būklės nepastebėjo. Jos sugyventinis K. Č. nėra jai pavojingas (b. l. 15).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Vitalijaus Kromano tarnybinio pranešimo matyti, jog R. J. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), bute ją sumušė sugyventinis K. Č. Kelis kartus kumščiu sudavė į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodomas smurtą patyrusio asmens sužalojimas, t. y. patinimas po kaire akimi (b. l. 8-9).
Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant nukentėjusiosios R. J. veido matosi apie 3 cm dydžio mėlynė (b. l. 24-27).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Zbignevo Dubravskio (Z. D.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. apie 14.10 val. 2 PK patalpose K. Č., kurio kalba buvo nerišli, sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, tačiau jis buvo agresyviai nusiteikęs ir kategoriškai atsisakė tikrintis (b. l. 31).
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nors kaltinamasis pirminės apklausos metu neigė, kad nukentėjusioji yra jo sugyventinė, kad su ja veda bendrą ūkį (b. l. 37), tačiau papildomos apklausos metu jis pripažino šias aplinkybes, nurodė, kad su nukentėjusiąja kartu gyvena 5 mėnesius (b. l. 40). Šias aplinkybės patvirtino ir nukentėjusioji (b. l. 15), todėl nukentėjusioji ir kaltinamasis yra laikytini šeimos nariais.
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors pirminės apklausos metu jis neigė padaręs nusikaltimą (b. l. 37), tačiau per papildomą apklausą (vykusią tą pačią dieną) jis prisipažino žodinio konflikto metu vieną kartą trenkęs nukentėjusiajai į veidą (b. l. 40). Šią aplinkybę tiek duodama parodymus, tiek bendraudama su policijos pareigūnu iš karto po įvykio patvirtino ir nukentėjusioji (b. l. 8-9, 15). Taigi, nėra jokių abejonių, kad kaltinamasis mušė nukentėjusiąją. Duodama parodymus nukentėjusioji nurodė, kad juto fizinį skausmą (b. l. 15), apžiūros protokole yra užfiksuota ant jos akies esanti maždaug 3 cm mėlynė (b. l. 24-27), policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuotas sužalojimas, t. y. patinimas po kaire akimi (b. l. 8-9). Todėl yra akivaizdu, jog nukentėjusioji juto fizinį skausmą ir jį juto būtent dėl kaltinamojo suduoto smūgio kumščiu į veidą. Akivaizdu, jog smogdamas kumščiu į veidą kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Dėl šių priežasčių jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo
Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, K. Č. tam pritarė, su jam siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (b. l. 59-60).
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis nedirba (b. l. 49), yra baustas administracine tvarka (b. l. 43, 45, 51-52), teistas, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis; b. l. 53-54, 57-58).
Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, jog kaltinamasis pirminės apklausos metu iš esmės nepripažino kaltės. Kita vertus, tą pačią dieną apklausiamas papildomai, jis visiškai pripažino savo kaltę. Teismo vertinimu, prisipažinimas padarius nusikaltimą buvo nulemtas nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos veikos, todėl pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Analizuojant atsakomybę sunkinančias aplinkybes pažymėtina tai, jog tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji pripažino, kad iki įvykio buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, tai patvirtina ir tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 31). Nors konkretus alkoholio kiekis kaltinamojo kraujyje nėra nustatytas, tačiau yra akivaizdu, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas pažymi, jog prokurorės siūloma 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra proporcinga kaltinamojo padarytam nusikaltimui, todėl nukrypti nuo prokurorės siūlomos bausmės rūšies ir jos termino nėra jokio pagrindo. Kartu su šia bausme teismas taip pat įpareigoja kaltinamąjį bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu), taip pat per 2 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Kadangi procesas baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu kaltinamajam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 14.10 val. (b. l. 28) iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 11.25 val. (b. l. 32) išbūtas laikas (1 para), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Kadangi kaltinamojo smurtinė nusikalstama veika buvo nukreipta prieš jo šeimos narę, teismas, vadovaudamasis BK 72² straipsniu skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Proceso išlaidų ir daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33) paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu), taip pat per 2 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kartu įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (išskyrus jei tai susiję su darbu ar mokslu), taip pat per 2 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti nuteistojo laikiname sulaikyme nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 14.10 val. iki 2018 m. rugsėjo 6 d. 11.25 val. išbūtą laiką (1 parą), kai 1 laikino sulaikymo para prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti nuteistąjį per 6 mėnesių laikotarpį išklausyti visą smurtinį elgesį keičiančios programos kursą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti K. Č., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;
4) šaukiamas atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.