Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-11-25 · Administracinė byla Nr. eI-2665-162/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-11-25
Bylos Nr.
eI-2665-162/2016
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01398-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-2665-162/2016Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01398-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 1.8.2; 3.21 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

2016 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. K. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, Rinkliavų centras) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 104,09 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nuosavybės teise valdomą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Nurodo, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas remiantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T1-103 patvirtinta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų nauja redakcija (toliau – ir Nuostatai). Teismui pridedami mokėjimo pranešimai, kuriose nurodyta vietinės rinkliavos apskaičiavimo tvarka ir dydis.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo esantis Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Pagėgių savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 punktas). Pagal Nuostatų 35-37 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėjimui. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m²) – savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedas), padauginus iš patalpų bendrojo ploto (Nuostatų 21.1 punktas). Maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m. bendro ploto (Nuostatų 21. 1. 1 punktas). Negyvenamosios paskirties ir nenaudojamiems turto vienetams vietinė rinkliava skaičiuojama pagal Nuostatų 1 priede patvirtintus rinkliavos dydžius, atsižvelgiant į atliekų turėtojų grupę pagal tam tikrą veiklą (Nuostatų 21.1.3 punktas). Pagal Nuostatų 4 punktą vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Pagėgių savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą (išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus) savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 punktas).

Vadovaujantis Nuostatų 66 punktu, Pagėgių savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinės rinkliavos lengvatas, tačiau atsakovo atžvilgiu Pagėgių savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo nesutinkantis su prašymu, nes turto objekte, už kurį prašoma sumokėti vietinę rinkliavą, niekas negyvena nuo 2000 metų, jame nenaudojama elektros energija, tik įvyko klaida, nes AB „Lesto“ atsiuntė jo brolio P. P., gyvenančio tame pačiame (duomenys neskelbtini), pažymą apie suvartotą elektros energiją.

Pareiškėjo atstovas ir atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėjama iš esmės bylos šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Vietos savivaldos 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas priskirtinos savarankiškoms savivaldybių funkcijoms. Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis, 30 straipsnio 1 dalis). Pati komunalinių atliekų tvarkymo sistema yra apibrėžiama kaip organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 43 dalis).

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Savivaldybės, atsižvelgdamos į atitinkamus komunalinių atliekų tvarkymo ypatumus savivaldybės teritorijoje, teisės aktuose nustatytose ribose, pačios sprendžia dėl tinkamiausio šios sistemos organizavimo modelio. Pagėgių savivaldybės taryba 2011 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. T-148 1 punktu įvedė savivaldybės teritorijoje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei šio sprendimo 2 punktu patvirtino Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. T-103 sprendimu patvirtinta nauja Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau –ir Nuostatai) redakcija (aktai paskelbti Pagėgių savivaldybės interneto tinklapyje www.pagegiai.lt). Nuostatų 4 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Pagėgių savivaldybės sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 5 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Pagėgių savivaldybės teritorijoje, išskyrus įmones, turinčias Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Toks vietinės rinkliavos mokėtojo pasirinkimas atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą atliekų tvarkymo srityje taikomą principą „teršėjas moka“, reiškiantį, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas <...>. Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas, kitaip tariant jis privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu, t. y. jis privalo mokėti už tai, kad „teršia“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tikslas yra ne paslaugų atliekų turėtojams teikimas, bet bendrai atliekų surinkimo, vežimo, apdorojimo, atliekų šalinimo vietų steigimo, priežiūros (įskaitant priežiūra po jų uždarymo) veikla, siekiant užtikrinti, jog atliekos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai (Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 12 ir 21 dalys, 5, 25, 28 ir 30 straipsniai). Todėl nustatyta vietinė rinkliava iš esmės yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir pan. Nuostatų 21 punktas numato, kad vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal metinę komunalinių atliekų susikaupimo normą bendrajam plotui (kg/m²) – savivaldybės tarybos patvirtintą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 1 priedas), padauginus iš patalpų bendrojo ploto (Nuostatų 21.1 punktas), o maksimalus apmokestinamas gyvenamosios paskirties pastatų ir sodų paskirties pastatų, kuriuose nuolat gyvenama, plotas yra 100 kv. m. bendro ploto (Nuostatų 21. 1. 1 punktas).

Pagal Nuostatų 35-37 punktus pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėjimui. Mokėjimo pranešimas vietinės rinkliavos mokėtojui pateikiamas pagal Tauragės RATC registro duomenų bazėje turimą adresą.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. 50/107484 patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 3/4 namo, esančio (duomenys neskelbtini)Nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko duomenyse taip pat nurodyta, kad namas statytas 1910 metais, jame nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų.

Atsakovas teigia, kad namas nuo 2000 metų naudojamas, jame niekas negyvena. Šios faktinės aplinkybės patvirtinimui atsakovas pateikė AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymas, kuriose nurodyta, kad G. K. vardu laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. nėra sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis ir elektros energija nėra tiekiama. Pagėgių savivaldybės administracijos Pagėgių seniūnijos 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. 3-478 nurodyta, kad G. K. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015-2016 metais niekas negyveno. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ 2016 m. rugsėjo 2 d. pažymoje Nr. S-16-173 nurodyta, kad G. K. už komunalines paslaugas įsiskolinimo neturi. Byloje pateiktos fotonuotraukos leidžia spręsti, kad namas netinkamas gyventi, nes aplūžęs stogas, nėra kai kurių langų, suskilinėjusios sienos, o namo viduje matosi tik įvairių nuolaužų ( t. y. nėra grindų, lubų, sienos aptrupėjusios, sugriauta krosnis, nėra jokių baldų ir kt.).

Nuostatų 26 punktas numato, kad vietinės rinkliavos mokesčiu neapmokestinami fiziniai asmenys, savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise valdantys nekilnojamojo turto objektą, jeigu: 26.1. nekilnojamasis turtas sudegęs, netinkamas gyventi ar fiziškai sunaikintas; 26.2. nekilnojamasis turtas neišlikęs, tačiau apskaitomas turto registre; 26.3. fizinis asmuo, turtintis nekilnojamojo gyvenamosios paskirties turto, pateikia pažymą iš akcinės bendrovės LESTO, kad mokestiniais metais sunaudotas elektros energijos kiekis neviršija 180 kWh. LESTO pažymos pateikiamos mokestiniais metais nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. imtinai (2013 m. balandžio 25 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-119 dėl Nuostatų 26.3 punkto papildymo).

Pagal Nuostatų 26.4 punktą asmenys, norintys, kad jiems būtų taikomi šių Nuostatų 26.1-26.3.1 punktai Pagėgių savivaldybės administracijai turi pateikti prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus. Nuostatų 66 punkte numatyta, kad vietinės rinkliavos lengvatas nustato ir taiko Pagėgių savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas kreipėsi į dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Pagėgių savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. R2-1724 teismui pateikta informacija nustatyta, kad atsakovo prašymui dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nepritarta, nes prašymas dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokesčio už 2015 metus buvo pateiktas 2016 m. balandžio 5 d. kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažyma, kurioje nurodyta, kad objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo suvartota 2317,17 kWh elektros energijos.

Byloje pateiktoje AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. vasario 29 d. pažymoje nurodyta, kad P. P. (bet ne atsakovas G. K.) turto objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2015 metais suvartojo 2317,17 kWh elektros energijos. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad P. P. yra jo brolis, gyvenantis tame pačiame kaime, ir ši pažyma išduota brolio vardu, kurią per apsirikimą pateikė pareiškėjui. Tai, kad pažymoje dėl suvartotos elektros energijos kiekio nurodytas kitas asmuo, o ne atsakovas, tai, kad anksčiau sprendime paminėtose AB „Energijos skirstymo operatorius“ pažymose nurodyta, kad atsakovui 2006-2016 metais elektros energija nėra tiekiama, leidžia spręsti, kad pažyma apie P. P. suvartotą elektros energijos kiekį nėra aktuali nagrinėjamai bylai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, yra nurodęs, kad jog vietinės rinkliavos surinkėjas, kaip atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą tam pasitelkiant teisinius instrumentus, įtvirtintus Nuostatuose. Pažymėta, kad turėtų būti pagrindžiamas ne tik mokesčio dydis, bet ir apskritai tokio mokesčio pagrįstumas. O savo ruožtu vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti pareigą mokėti mokestį bei apskaičiuoto mokesčio dydį, turi teikti įrodymus apie tokios pareigos nebuvimą ar kitokio dydžio mokesčio mokėjimą arba jo nemokėjimą.

Aptariamu atveju pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir prašydamas priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė pakankamai faktinių duomenų, kad atsakovas naudojasi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių surinkimą ir tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-640/2013; 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-297/2014; 2016 m. gegužės 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-701-438/2016 ir kt.), kad aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą ir nustačius, kad nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti pagal gyvenamąją paskirtį, jis negali būti apmokestintas vietine rinkliava.

Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Pagal Administracinių teismų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (internetinė versija, - http://dz.1ki.lt, parengtas Lietuvių kalbos instituto) žodžio „įrengti“ reikšmę aiškina kaip padaryti tinkamą naudoti, įtaisyti (pavyzdžiui, namas jau įrengtas).

Nagrinėjamam ginčui aktualus atsakovo nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis daiktas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nurodant duomenis, kad tai pastatas – gyvenamasis namas, kurio statybos metai 1910, jame nėra vandentiekio, nuotėkų šalinimo, dujų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ pateiktais duomenimis į jį nuo 2006 metų netiekiama elektros energija. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog name nėra šildymo (krosnis sugriauta), elektros tiekimo komunikacijų (matosi tik kabančių laidų fragmentai), neįrengtos jokios tinkamos žmogui gyventi patalpos.

Įvertinus aptartas aplinkybes bei aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pasitelkiant Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodytą žodžio „įrengti“ apibrėžimą, darytina išvada, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas ginčo laikotarpiu nebuvo tinkamas naudoti kaip gyvenamosios paskirties pastatas, todėl negali būti apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo 104,09 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Pagėgių seniūnijoje, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo G. K. atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė