Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-238-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-02
Bylos Nr.
1A-669-238-2011
Teisminio proceso Nr.
1-64-1-00975-2010-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Algimantas Smolskas
Nuteistasis
N. B.
Advokatai
Aušra Ručienė
Kategorijos
Pranešėja D. Šiugždinytė Baudž. byla Nr.1A-669-238/2011;

Teisėja A. Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr.1-64-1-00975-2010-6;

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2011 m. gruodžio 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam N. B., jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N.B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo N.B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK ) LR BK 150 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Tuo pačiu nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nukentėjusiosios civilinį ieškinį, iš nuteistojo N.B. priteista M.D. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. B. pagal LR BK 150 straipsnio 1 dalį ir pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis seksualiai prievartavo ir kėsinosi išžaginti M.D., tai yra (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios M. D., (duomenys neskelbtini), būkle, M.D., sėdinčiai ant sofos, numovė viršutines ir apatines kelnes atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, paėmęs M.D. už kojų, jas prieš nukentėjusios valią užsikėlė ant savo pečių ir taip prieš M. D. valią kėsinosi ją išžaginti, tačiau dėl girtumo nesustandėjus varpai jos negalėjo įvesti į M.D. lytinius organus. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M.D. paguldė ant sofos, su viena ranka pražiodinęs burną, kita ranka prieš jos valią įvedė savo lytinį organą-varpą į nukentėjusios burną, kad įvesta varpa sustandėtų, ir tokiu būdu tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja M.D. prieš jos valią, o jai išspjovus N. B. lytinį organą, jis toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, reikalavo normalių lytinių santykių, priėjęs prie gulinčios ant sofos M. D. kojų, kėsinosi įvesti savo lytinį organą - varpą į jos lytinius organus, jai šaukiant kaimyną, ranka uždengė burną, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, lytinių santykių neatliko, nes esant varpai nestandžiai jos neįvedė, bet reikalavo, kad pati M. D. ranka paimtų jo lytinį organą - varpą ir įsivestų į savo lytinius organus, tačiau to padaryti M.D. nepavyko, nes N.B. lytinis organas - varpa buvo nestandi, todėl esant tokioms aplinkybėms N.B. savo nusikalstamos veikos - išžaginimo - nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas dėl netinkamai įvertintų įrodymų. Vadovaujantis LR BPK 301 straipsnio 1 dalimi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, nepagrįstais kitais įrodymais, o pastarųjų byloje nėra. Mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusios M.D. parodymai dėl šališkų ikiteisminio tyrimo įstaigų tyrėjų S.V. ir A.V. veiksmų stebėtinai greitai keitėsi. Pirminėje apklausoje nebuvo nurodytos konkrečios įvykio detalės ir aplinkybės, tačiau vėlesnėse apklausose dėl nesuprantamų priežasčių nukentėjusios parodymai buvo papildomi naujomis aplinkybėmis. Šių parodymų patikimumą paneigia ir tai, jog teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji M.D. paaiškino nieko nebeatsimenanti. Kritiškai neįvertinti ir nenuoseklūs bei prieštaraujantys liudytojo V. I. parodymai. 2010-08-16 apklausos metu V.I. nurodė, kad parėjęs namo pamatė, kaip prie (duomenys neskelbtini) lenda apeliantas, matė, kad jis buvo (duomenys neskelbtini)numovęs kelnes, tačiau šiuos parodymus paneigė nukentėjusios parodymai. 2010-09-20 apklausoje šis liudytojas jau nurodė, kad kai įėjo į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ant sofutės, buvo be kelnių, jos buvo numestos ant lovos, o apeliantas buvo per tris žingsnius atsitraukęs nuo (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad apeliantas norėjo (duomenys neskelbtini) išprievartauti. Po to, kai apeliantas sudavė jam smūgius, (duomenys neskelbtini) be kelnių išėjo į lauką (kelnės liko ant lovos). Kai į kiemą išėjo kaimynai, jis rado lauke (duomenys neskelbtini) be kelnių, grįžo į (duomenys neskelbtini), nuo lovos atnešė kelnes ir padavė (duomenys neskelbtini), kad pastaroji apsiautų. Tačiau vėliau apklausiamas liudytojas jau tvirtinimo, kad jis nežino, ar (duomenys neskelbtini) buvo su apatinėmis kelnėmis ar tik su ilgomis kelnėmis. Šių ir kitų byloje esančių parodymų nenuoseklumas, prieštaravimai, apelianto nuomone, patvirtina, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas buvo šališkas ir neobjektyvus. Be to, paskiriant per griežtą bausmę buvo neįvertinta, jog N. B. nebuvo teistas ir vienintelis išlaiko garbingo amžiaus savo (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Kolegija konstatuoja, kad šiuos įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai N. B. pripažino kaltu ir nuteisė už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą bei skyrė jam bausmes.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, kurį teismas padarė nuosprendyje.

Kolegija pažymi, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – LR BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis LR BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Iš esmės nuteistasis ginčija žemesnės instancijos teismo įrodymų, kuriais pagrįsta jo kaltė, vertinimą. Pažymėtina, kad LR BPK 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, 3 dalyje – kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, 4 dalyje – kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti LR BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (LR BPK 20 straipsnio 2 dalis). Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje remiamasi duomenimis, neatitinkančiais LR BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais sąlygų, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

LR BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų teismas nepažeidė. Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo išvadas dėl apeliantų kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl jo nekaltumo. Nuosprendyje teismas atliko įrodymų vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro išvadą, kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Įvertinusi ir patikrinusi visą bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismo išvados, kad N. B. padarė LR BK 150 straipsnio 1 dalyje ir kėsinosi padaryti (LR BK 22 straipsnio 1 dalis), LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįstos.

Išžaginimas - tai lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų yra tas, kad lytiškai santykiaujama prieš nukentėjusiojo asmens valią, tai yra nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti aiškiai išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią.

Seksualinis prievartavimas BK 150 straipsnio prasme – tai lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Seksualinio prievartavimo objektyvieji požymiai baudžiamajame įstatyme išvardyti kaip alternatyvūs, todėl asmenį pripažįstant seksualinio prievartavimo vykdytoju pakanka, kad jis atliktų bent vieną iš BK 150 straipsnio dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nuteistojo kaltė įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta nuosekliais nukentėjusiosios M. D., liudytojų parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, daiktų pateikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, kituose procesiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Šiuos duomenis teismas pagrįstai laikė įrodymais, nes jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, teisėtais būdais ir nepažeidžiant įrodymų liečiamumo bei leistinumo principų.

Priešingai nei skunde teigia apeliantas, nukentėjusiosios M.D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo išsamūs ir neprieštaringi. Pirmosios instancijos teisme M. D. nurodė, jog (duomenys neskelbtini). Paklausęs kur yra (duomenys neskelbtini), ir jai atsakius, kad jis yra užsienyje, N.B. pradėjo ją versti ant sofos. Parvertęs nukentėjusiąją ant sofos ir norėdamas ją išprievartauti, N.B. pasakė, kad jis vis tiek tai padarys ir nutraukė M. D. kelnes. Pasiguldęs nukentėjusiąją ant sofos, apeliantas pradėjo jai į burną kišti varpą. Kišo varpą į burną. Lytinį organą bandė įvesti ir į nukentėjusios makštį, bet tai padaryti apeliantui neišėjo, nes varpa nesustandėjo. M.D. taip pat patvirtino, jog smurtas prieš ją nebuvo naudotas, tačiau apeliantas ją parvertė skersai sofos, liepė nešaukti, užėmė jai burną, o atsikelti ji negalėjusi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji M.D. prašė remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes viso įvykio eiliškumo tuo metu neprisiminė. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti M.D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad vakare, jai būnant vienai namuose, į jos butą atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, N. B., ir paklausė, (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, jog (duomenys neskelbtini). Tuomet N. B. priėjo prie sofos, ant kurios ji sėdėjo, ir pasakė „dabar man duosi“. Ji atsakė, kad „neduosiu“, tačiau N. B. nutraukė jai viršutines kelnes ir nusimovęs savo kelnes, rankoje laikydamas savo lytinį organą, pasakė, jog jį turės imti į burną. Jai atsisakius, N. B. paėmė jai už burnos ir pražiodinęs įkišo savo varpą jai į burną. Varpa nesustandėjo ir jis ją ištraukė. Po to apeliantas numovė jai apatines kelnaites, paguldė ją ant sofos ir pasakė, kad ji paimtų jo varpą ir pati įsikištų į lytinius organus. Jai atsakius, kad to nedarys ir rėks, N. B. ranka užspaudė jai burną ir bandė varpą įkišti į jos lytinius organus, tačiau jam nepavyko, nes varpa buvo nestandi, tada reikalavo, kad ji paimtų ir kištųsi pati jo varpą. Ji paėmė N. B. varpą, tačiau ji buvo minkšta ir jai varpos įsikišti nepavyko. Tada (duomenys neskelbtini) pasakė, kad žiauriai minkšta ir nuo jos atsikėlęs apsiavė savo kelnes, ji atsikėlusi taip pat apsiavė kelnes ir tuo metu grįžo (duomenys neskelbtini). Prieš apklausą ją sutikęs (duomenys neskelbtini) prašė sakyti, jog ji pati sutiko lytiškai santykiauti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat buvo pagarsinti M.D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2010-08-14 vakare, jai būnant vienai namuose, į jos butą atėjo iš matymo pažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo, N.B., jis paklausė, (duomenys neskelbtini). Ji atsakė, jog (duomenys neskelbtini). Tuomet N.B. priėjo prie sofos, ant kurios ji sėdėjo, ir pasakė „dabar man duosi“, ji atsakė, kad „neduosiu“, tačiau N. B. nutraukė jai viršutines kelnes ir, nusimovęs savo kelnes, rankoje laikydamas savo lytinį organą, pasakė, jog jį turės imti į burną. Jai atsisakius, N. B. paėmė jai už burnos ir pražiodinęs įkišo savo varpą jai į burną. Jo varpa nesustandėjo ir jis ją ištraukė. Po to numovė jai apatines kelnaites, paguldė ją ant sofos ir pasakė, kad ji paimtų jo varpą ir pati įsikištų į lytinius organus. Jai atsakius, kad to nedarys ir rėks, N. B. ranka užspaudė jai burną ir bandė varpą įkišti į jos lytinius organus, tačiau nepavyko, nes varpa buvo nestandi. Tada N. B. reikalavo, kad ji paimtų ir kištųsi pati jo varpą. Ji paėmė N. B. varpą, tačiau ji buvo minkšta ir jai varpos įsikišti nepavyko. Tada N. B. pasakė, kad varpa žiauriai minkšta ir nuo jos atsikėlęs apsiavė savo kelnes, ji atsikėlusi taip pat apsiavė kelnes ir (duomenys neskelbtini). Jai yra gėda būnant tokio amžiaus pasakoti, ką su ja darė N. B., todėl jaunai tyrėjai ji visko ir nepapasakojo. Taigi nukentėjusioji M. D., atsižvelgiant į jos amžių, išsamiai ir nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes bei apelianto veiksmus įvykio vietoje. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie atitinka vieni kitus ir yra neprieštaringi. Liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymai patvirtina aplinkybę, kad nukentėjusioji jiems taip pat pasakojo įvykio aplinkybes analogiškai kaip nukentėjusuioji nurodė apklausos protokoluose. Savo parodymus apie apelianto padarytus nusikalstamus veiksmus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymų teisingumu, nes jos parodymai buvo nuoseklūs, įtikinami ir patvirtinti kitais bylos duomenimis. Teismas nenustatė aplinkybių, kurioms esant nukentėjusioji turėtų pagrindą apkalbėti apeliantą. Be to, apie tai, kad nuteistasis N.B. kėsinosi ją išžaginti ir seksualiai prievartavo, nukentėjusioji tuoj pat informavo savo kaimynus, atvykusį policijos pareigūną. Ta aplinkybė, kad nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) rado apeliantą nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, nuteistasis panaudojo prieš jį smurtą, duoda pagrindą tikėti (duomenys neskelbtini) parodymų teisingumu apie nuteistojo netinkamą ir nusikalstamą elgesį jos atžvilgiu.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei darė išvadas, jog N. B. prieš nukentėjusiosios valią, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino išžaginti M. D. bei tenkino lytinę aistrą su M. D. oraliniu būdu. Teismo nuosprendyje išsamiai pateikti įrodymai, taip pat išsamiai pateikti motyvai ir išvados dėl apelianto kaltės. Tuo pačiu pateiktas nukentėjusiosios ir nuteistojo duotų parodymų vertinimas.

Nuteistasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu davė iš esmės skirtingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodęs, kad pasiūlė M. D. pasimylėti, o ji nieko neatsakiusi movėsi kelnes, tada ir jis nusimovė savo kelnes, tačiau tuo metu grįžo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini), todėl M. D. pradėjusi šauktis pagalbos. Nors teisiamojo posėdžio metu pakeitęs parodymus apeliantas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo tokius parodymus davė įtakotas kriminalisto, tačiau vertindamas nurodytos priežasties pagrįstumą, apylinkės teismas teisingai atsižvelgė ir į tai, kad dalyvaujant apelianto gynėjui N. B. buvo apklaustas tyrėjos A. V.. Be to, iš karto po nukentėjusios atžvilgiu atliktų veiksmų, ši nuėjusi šauktis pagalbos ir liudytojams sakiusi, kad būdamas girtas N. B. norėjo ją išprievartauti, detaliai neaiškindama, ką jis darė. Tą patį apie tai nukentėjusioji pasakė ir policijos pareigūnui, atvykusiam į įvykio vietą, ir nors jokių tyrimo veiksmų iš karto nebuvo imtasi, tačiau pareigūno nurodytu laiku M. D. kreipėsi į policiją.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad V. I. parodymai prieštaringi.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą, jog N. B., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, pasikėsino ją išžaginti ir seksualiai prievartavo. Nuteistojo veikos pagal LR BK 150 straipsnio 1 dalį ir LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK149 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai. Nuteistojo kaltė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadomis, paremtomis įstatymų nustatyta tvarka išsamiu, visapusišku ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Jos motyvuotos ir pagrįstos bylos duomenimis, nuteistojo N. B. kaltė įvykdžius LR BK 150 straipsnio 1 dalyje ir pasikėsinus įvykdyti (LR BK 22 straipsnio 1 dalis), LR BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas laikytina visiškai įrodyta, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų apelianto kaltės įrodymų stokos laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.

Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog jam paskirtos bausmės yra per griežtos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės nuteistajam skirtos teisingai.

Kolegija pažymi, kad LR BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

LR BK 54 straipsnyje nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius, priklausomai nuo lytinių santykių ir lytinės aistros tenkinimo būdo, nustatyta dviejuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose, todėl asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal LR BK 149 ir BK 150 straipsnių atitinkamas dalis. Kadangi N.B. buvo nuteistas už abu minėtus nusikaltimus, tai yra padarė dvi nusikalstamas veikas, teismas pagrįstai apelianto padarytas veikas kvalifikavo pagal LR BK 150 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalį, paskyrė už kiekvieną nusikalstamą veiką bausmę ir paskirtas bausmes bendrino vadovaudamasis LR BK 63 straipsnio nuostatomis. Pagal LR BK 63 straipsnio 1 dalį, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai paskirtas bausmes teismas bendrina apėmimo būdu. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių skyrimą ir jų subendrinimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, teisingai įvertino LR BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai skyrė bausmes nuteistajam už padarytas nusikalstamas veikas. Paskirtos mažesnės negu sankcijų vidurkis laisvės atėmimo bausmės tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos, atitinka nuteistojo N.B. padarytų ir pasikėsintų padaryti veikų ir nuteistojo pavojingumą, skirtos atsižvelgiant į nuteistojo charakteristiką, ir į tai, kad N.B. anksčiau nebuvo teistas.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, nėra įstatyminio pagrindo jį naikinti apeliacinio skundo motyvais. Todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo N.B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo N.B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Algimantas SmolskasGytis Večerskas