- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- A15.-503-446/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00030-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. N.
- Institucija
- Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyrius
- Kategorijos
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 16.19.3Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais taisyklių pažeidimas (ANK 450 str.)
- 16.20Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas (ANK 459 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant institucijos, atlikusios tyrimą administracinio nusižengimo byloje, atstovui Rimantui S. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2019 m. spalio 14 d. 14 val. 52 min (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje kelio (duomenys neskelbtini) 197,8 kilometre vairuotojas R. G., dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas krovinio vežimą transporto priemone MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) už atlygį, Lietuvos transporto saugos administracijos kontrolei nepateikė licencijos verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią turi vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra išimta licencijos kopija, suteikianti teisę vežti krovinius už atlygį su transporto priemone MAN, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) A. N., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakinga už krovinių vežimo veiklą ir vykdydama krovinių vežimą už atlygį su transporto priemone, kuriai neišduota licencijos kopija, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Kontrolės metu pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis su išlyginamaisiais kilimėliais nustatyta:
1) faktinė transporto priemonių junginio bendroji masė 51,7 t, tai yra transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė 11,7 t viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę (40 t), nustatytą Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 19.5 punkte;
2) faktinė varančiosios ašies apkrova 13,5 t, tai yra varančios ašies apkrova 2 t viršijo leidžiamą ašies apkrovą (11,5 t), nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 25 punkte;
3) faktinė puspriekabės ašių grupės apkrova 31,15 t, tai yra puspriekabės ašių grupės apkrova 7,15 t (atstumas tarp puspriekabės ašių - 1,32 m, išmatuotas teleskopine niveliavimo liniuote Stabila Nr. 111, patikros sertifikatas Nr. 0678327, galioja iki 2020 m balandžio 16 d.), viršijo didžiausią leistiną puspriekabės ašių grupės apkrovą (24 t), nustatytą Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66, 23.2 punkte.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. G. neturėjo tinkamo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais. A. N., būdama atsakinga už krovinių vežimo veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“, neužtikrino, kad šioje įmonėje dirbantis vairuotojas, veždamas krovinį su kelių transporto priemone (junginiu), kuriai neišduotas tinkamas leidimas, neviršytų maksimalią leistiną bendrą masę ir ašių apkrovas, tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui R. G. 2019 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) pakraunant krovinį į transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos SPITZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginį, A. N., būdama atsakinga už krovinių vežimo veiklą įmonėje, neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežimui kelių transporto priemone (junginiu) neviršytų leidžiamų ašių apkrovų ir didžiausios leidžiamos masės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. N. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininke, įmonė turi licenciją verstis krovinių vežimu tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis transporto priemonėmis, ji yra išsilaikiusi egzaminą ir turi reikiamą kvalifikaciją tokiai veiklai organizuoti. Ji neginčija svėrimo procedūros ir jos rezultatų, pripažįsta, kad įmonės vairuotojas R. G., pasikraudamas krovinį, viršijo apkrovas ir bendrąją masę. Tačiau, jos įsitikinimu, administracinėn atsakomybėn ji patraukta nepagrįstai, nes ji krovime faktiškai nedalyvavo, pasikrovė vairuotojas, automobilyje yra įrengti specialūs davikliai, kurie rodo krovinio svorį, pasisverti krovinį vairuotojas turėjo galimybę. Ji kaip transporto vadybininkė tinkamai atliko savo pareigas – instruktavo vairuotojus apie krovinių vežimą, leidžiamus svorius. Be to, už pažeidimus jau yra nubaustas įmonės vairuotojas R. G., todėl ji už tą patį neturėtų būti baudžiama.
Liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. N. parodė, kad transporto vadybininke įmonėje dirbanti jo sutuoktinė A. N. faktiškai nevažiuoja į pakrovimus ir krovinių pakrovimo nevykdo, todėl ji negalėtų būti patraukta atsakomybėn už tai, kad vairuotojas, pasikraudamas krovinį, nekontroliavo jo svorio, nors tokią galimybę turėjo automobilyje įrengtų specialių daviklių pagalba. Jo nuomone, vairuotoją nubaudus už pažeidimus, susijusius su krovinio viršsvoriu, A. N. baudimas už tuos pačius pažeidimus yra negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patrukto asmens A. N. kaltė įrodyta.
Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad kelyje (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. važiavusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo R. G. vairuojamos transporto priemonės MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabos SPITZER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys vežė krovinį, kurio, remiantis krovinio važtaraščiu (b. l. 11), vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš Lietuvos transporto saugos administracijos svėrimo akto (b. l. 10) matyti, kad šio junginio svoris 52,7 tonos, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, I priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą, nustatyta, kad faktinė transporto priemonių junginio bendroji masė 51,7 t, faktinė varančiosios ašies apkrova 13,5 t, faktinė puspriekabės ašių grupės apkrova 31,15 t.
Svėrimo procedūros ir jos rezultatų nei vairuotojas R. G., vairavęs sunkiasvorį junginį, nei administracinėn atsakomybėn patraukta įmonės transporto vadybininkė A. N. neginčijo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamas visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (2014 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-15/2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudotis keliais bei jų infrastruktūra galima tik tokiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka susisiekimo ministerijos patvirtintas didžiausias (maksimalias) leistinas kelių transporto priemonių charakteristikas (matmenis, masę, ašių apkrovas ir kita). Jei šios charakteristikos yra didesnės už didžiausias (maksimalias) leistinas, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuojant tokiomis transporto priemonėmis naudotis valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, pateikus prašymą išduoti leidimą ir sumokėjus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų nustatyto dydžio mokestį.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtinto Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo 19.5, 23.2, 25 punktuose nustatyta didžiausia leidžiama dviašio krovininio automobilio, sukabinto su triaše puspriekabe, junginio masė - 40 tonų, pavienės varančios krovininio automobilio ašies apkrova – 11,5 tonos, bendroji priekabų ir puspriekabių ašių apkrova, kai atstumas tarp ašių didesnis nei 1,30 metro, - 24 tonos. Tai reiškia, kad minėtus techninius parametrus atitinkančioms transporto priemonėms leidimas važiuoti keliais nereikalingas, o tuo atveju, kai transporto priemonės bendroji masė viršija leidžiamą, dalyvauti eisme leidžiama tik turint specialų leidimą.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. G. 2019 m. spalio 14 d. keliu (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka išduoto leidimo, vežė krovinį transporto priemonių junginiu – dviašiu automobiliu MAN su triaše puspriekabe SPITZER, kurio bendroji masė sudarė 51,7 tonos, varančiosios ašies apkrova sudarė 13,5 tonos, puspriekabės ašių apkrova sudarė 31,5 tonos, tokiu būdu viršijo Techninių parametrų nustatytą didžiausią leistiną junginio bendrąją masę 11,7 tonos, varančios ašies apkrovą 2 tonomis, puspriekabės ašių apkrovą 7,15 tonos.
Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Ši teisės norma atkartota Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9 punkte, numatančiame krovinio vežėjo pareigą kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vežėjui nustatytą pareigą vykdo įmonės vadovas per vairuotoją ar kitą įgaliotą asmenį.
Byloje nustatyta, kad medieną pasikrovė pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas R. G.. Kontrolinio svėrimo metu nustatyti duomenys patvirtina, kad R. G., pakraudamas medieną, neįsitikino, ar neviršija išduotame leidime nustatytos bendros masės ir ašių apkrovų bei vežė tokį sunkiasvorį krovinį, t. y. pakrovė vežti medienos krovinį, viršijantį nustatytus masės parametrus, neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokį krovinį.
ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis. ANK 459 straipsnio 6 dalį numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis. Administracinę atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį užtraukia krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais neturint krovininį kelių transportą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų dokumentų užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį.
Administracinė atsakomybė už nusižengimų, numatytų ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyse, padarymą kyla vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šių normų tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio, nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą.
Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Byloje nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ yra licencijuojama įmonė, jai išduota licencija Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. N. paaiškinimų, šios įmonės vadovo E. N. parodymų ir darbo sutarties (b. l. 41) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininke dirba A. N.. Ji, būdama atsakinga už transporto veiklą, įskaitant ir įmonės krovinių pervežimą, turėjo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą, reikalavimų, o to neužtikrinus, privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę.
Nors A. N. tvirtino, kad ji organizavo krovinių vežimą tinkamai, kadangi įmonės vairuotojai yra apmokyti, supažindinti su įstatymais, reglamentuojančiais krovinių vežimą, tačiau nustatyti pažeidimai leidžia manyti, kad A. N. taikytos priemonės nebuvo pakankamos, kad nebūtų padaryti pažeidimai. Vežėjo pareiga yra ne tik užtikrinti teisės aktų žinojimą, bet ir suteikti technines galimybes teisės aktams įgyvendinti. Tačiau ir tinkamas pareigų vairuotojams išaiškinimas, neatleidžia A. N., transporto vadybininkės, nuo administracinės atsakomybės, kadangi tiek ji, tiek vairuotojas privalo imtis visų reikalingų priemonių (reikalauti krovinio siuntėjo pasverti krovinį, ieškoti būdų patiems jį pasverti kitoje vietoje, reguliariai tikrinti pakeliamos ašies veikimą ir pan.), kad krovinio svoris, automobilio ašių apkrovimas atitiktų nustatytus reikalavimus. Teisės aktai įpareigoja būtent vežėją tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus. Šiuo atveju nebuvo imtasi pakankamų priemonių, kad būtų užtikrinamas ir kontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis įmonei vykdant krovinių pervežimą. Jeigu vežėjas neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymosi, jis veikia savo rizika.
Teisės aktai detaliai nereglamentuoja, kokių konkrečių veiksmų turi imtis vežėjas, tačiau jo pareiga rūpintis, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi, visada tikrinti pakrautą transporto priemonę ir nustatyti, ar krovinio išdėstymas atitinka krovinių vežimo reikalavimus, o nustačius neatitikimų ir jų nepašalinus, gali atsisakyti vežti krovinį ar tiesiog išsiimti leidimą, leidžiantį sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais.
Pažymėtina, kad vieno iš ANK 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4, 6, 10 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės, todėl už pažeidimus, susijusius su krovinio vežimu 2019 m. spalio 14 d. sunkiasvore transporto priemone, neturint tam specialaus leidimo, nubaudus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoją R. G. (b. l. 7-8), neatleidžia nuo atsakomybės šios įmonės transporto vadybininkės A. N..
Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, darytina išvada, kad A. N. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 450 straipsnio 1 dalį, 459 straipsnio 4, 6, 10 dalis.
A. N. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, duomenų, kad ji anksčiau būtų bausta už analogiškus pažeidimus, nėra, kaltės ji nepripažino, tačiau faktinių aplinkybių neginčijo, todėl jai skirtinos minimalaus dydžio baudos, numatytos įstatymo sankcijose už jos padarytus nusižengimus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
A. N. pripažinti kalta padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 4 dalyje, 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 450 straipsnio 1 dalyje, 20 Eur (dvidešimties eurų) baudą,
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 4 dalyje, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą,
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 6 dalyje, 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą,
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 10 dalyje, 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą A. N. paskirti 1 150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodant ROIK: 20110615786.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.