Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Alicijos Tamulionienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, anksčiau teistas septynis kartus, paskutinį kartą Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę (bausmė atlikta, teistumas išnykęs),

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. pagrobė svetimą turtą (kišenvagystė), o būtent – jis 2024 m. liepos 30 d., apie 17.00 val. viešoje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo poilsio zonoje, esančioje priešais parduotuves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių girtumas), iš nukentėjusiosios R. P. pravertos rankinės pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A03S“, kurio vertė yra 160 Eur, su jame buvusia „Bitės“ abonentine SIM kortele, kurį įsidėjo į turimą pirkinių krepšį ir iš prekybos centro išėjo, t. y. tokiu būdu pagrobė svetimą, R. P. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A03S“, kurio vertė yra 160 Eur.

Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. G. parodė, kad pranešimą apie įtarimą perskaitė, supranta kuo yra įtariamas, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai ir labai gailisi dėl jos padarymo bei atsiprašo moters, iš kurios pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs, kadangi neblaivumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šiuo metu jis gyvena laikinuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose gyvena asmenys, kurie neturi pastogės (nuolatinės gyvenamosios vietos). Nors jis pats ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, bet bando gauti pinigų ir rinkdamas depozitą (duomenys neskelbtini) mieste, kurį dažniausiai renka tiek teritorijoje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tiek šio prekybos centro viduje įrengtose šiukšlių dėžėse, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame prekybos centre renkant depozitą jį galima pamatyti gana dažnai, bet jis dažniau būna laikotarpiu nuo pietų iki vakaro. Jis 2024 m. liepos 30 d. į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo maždaug apie 12.00 val. ir nuo to laiko iki 17.00 val. rinko depozitą, kurį kelis kartus pridavė į lauke įrengtus taromatus. Jis pats minėtą dieną buvo apsirengęs juodomis sportinėmis kelnėmis, raudonos spalvos džemperiu, ant galvos dėvėjo mėlynos spalvos kepuraitę su snapeliu, avėjo baltos spalvos „Adidas“ sportbačius. Rinkdamas depozitą vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent – alų, kurio suvartojo apie 7 litrus. Jis alkoholį pirko už priduotą depozitą gautus pinigus minėtame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Apie 17.00 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo zonoje jis prisėdo, kadangi norėjo pasikrauti laikrodį. Ten sėdėjo jam nepažįstama vyresnio amžiaus moteris, prie kurios ir jis prisėdo. Matė, kad minėta moteris už savęs laikė padėtą moterišką rankinuką, kuris buvo pravertas. Jis matė, kad šiame rankinuke buvo piniginė, mobiliojo ryšio telefonas ir kitokie daiktai, visokios smulkmenos. Jis rankinuko turinį pamatė tik tuomet, kai į pakrovimo lizdą įkišo pakrovėją. Tuo metu sėdėdamas atsisukdavo į minėtą moterį, stebėjo ar ji jį mato, bet moteris buvo užimta kažkokių dokumentų skaitymu. Būtent tuo metu jis ir sugalvojo planą kaip pavogti moters telefoną. Atsistojęs, jis pasisuko link tos vietos, kur buvo įkištas pakrovėjas, o tuo metu moteris į jį (kaltinamąjį D. G.) sėdėjo iš nugaros. Jis, siekdamas kištuko dešine ranka, kairia ranka paėmė iš moters moteriško rankinuko mobiliojo ryšio telefoną ir jį kuo skubiau įsidėjo į savo baltos spalvos pirkinių krepšį. Po to jis iš prekybos centro paskubomis išėjo. Buvo įsitikinęs, kad jo vagiančio telefoną niekas iš aplinkui esančių asmenų nematė, nes visi buvo užsiėmę savo reikalais. Kai jis išėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pro parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ išėjimą, nuėjo tiesiai į netoliese esantį mišką ir ten bandė apžiūrėti pavogtą mobiliojo ryšio telefoną. Ten pamatė, kad pavogtas telefonas yra „Samsung“, kuriame buvo įvestas slaptažodis atrakinimui. Pats mobiliojo ryšio telefonas buvo juodos spalvos, gerokai dėvėtas, ekranas buvo visas sudaužytas. Būnant minėtame miške, jis kelis kartus bandė įvesti bet kokius skaičius, tačiau jam atrakinti mobiliojo ryšio telefono nepavyko, todėl tuo metu pagalvojo, jog negali neštis su savimi telefono, todėl nutarė jį laikinai paslėpti. Atėjęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių, kur galima įvažiuoti į vidų, jis ten rado įrengtą šiukšlių dėžę, prie kurios rado minkštą plėvelę, į kurią įsuko minėtą pavogtą mobiliojo ryšio telefoną, kad jis nesušlaptų ir užkišo mobiliojo ryšio telefoną už šiukšlių dėžės, po ko vėl sugrįžo į prekybos centrą rinkti depozitą. Tai darė porą valandų, kol jį prie įėjimo sulaikė apsaugos darbuotojai. Kai apsaugos darbuotojai jį vedėsi į apsaugos postą, jie klausė kur jis padėjo pavogtą mobiliojo ryšio telefoną. Jis iš karto suprato, kad apsaugos darbuotojai jo klausia būtent apie tą mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis pavogė iš moteriško rankinuko. Atėjus į apsaugos postą, ten atvyko ir dėl įvykio iškviesti policijos pareigūnai. Jie jo taip pat klausė kur jis padėjo pavogtą mobiliojo ryšio telefoną. Gailėdamasis dėl tokio savo poelgio, jis sutiko policijos pareigūnams nurodyti kur yra pavogtas mobiliojo ryšio telefonas ir kartu su policijos pareigūnais nuėjo iki tos vietos, kur jis buvo paslėpęs minėtą įrenginį. Policijos pareigūnai jo nurodytą vietą nufotografavo ir nurodytoje vietoje rado bei paėmė mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis pavogė ir vėliau ten paslėpė. Policijos pareigūnų rastas mobiliojo ryšio telefonas buvo tokios pat būklės, kokios jis jį pavogė. Jis policijos pareigūnų buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Jis pavogtą mobiliojo ryšio telefoną planavo pasilikti sau, o slaptažodį galima „nulaužti“ atėjus į telefonų remonto taisyklą. Pilnai pripažįsta, kad jis 2024 m. liepos 30 d., apie 17.00 val. viešoje vietoje, prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo poilsio zonoje, esančioje priešais parduotuves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių girtumas), iš R. P. pravertos rankinės pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A03S“ (160 Eur vertės) su jame buvusia „Bitės“ abonentine SIM kortele, kurį (telefoną) įsidėjo į su savimi turimą pirkinių krepšį ir iš minėto prekybos centro išėjo. Ateityje stengsis nedaryti naujų nusikaltimų ir laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad ji 2024 m. liepos 30 d., apie 17.00 val. atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ji, būdama prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ alėjoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atėjo prisėsti bendrojo naudojimo poilsio zonoje, kur žmonės kraunasi savo mobiliojo ryšio telefonus, t. y. priešais parduotuves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji skaitė popierinę anketą, šalia savęs pasidėjo savo rankinę, kuri buvo šiek tiek praverta. Ji, išeidama iš minėtos poilsio zonos, pastebėjo, kad rankinėje nėra jos mobiliojo ryšio telefono „Samsung A03S“, kurio vertė yra apie 200 Eur. Tada ji nuėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir kreipėsi į apsaugos darbuotoją, o jai buvo liepta eiti į pagrindinį apsaugos postą „(duomenys neskelbtini)“. Atėjus į šį apsaugos postą, ji informavo, kad dingo jos mobiliojo ryšio telefonas, o apsaugos darbuotojas liepė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, taip pat jos paprašė užsirašyti jų telefono numerį bei liepė paskambinti jiems po kurio laiko. Praėjus tam tikram laikotarpiui, apsaugos darbuotojas, eidamas pro šalį, pasakė, jog rastas galimai jos mobiliojo ryšio telefonas ir sulaikytas jį paėmęs asmuo. Ji sugrįžo į apsaugos postą, apsaugos darbuotojai informavo, kad žiūrėdami vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašus pastebėjo asmenį, kuris iš jos rankinės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir išėjo. Taip pat apsaugos darbuotojai informavo, jog mobiliojo ryšio telefoną paėmęs asmuo yra sulaikytas, o jos telefoną asmuo paslėpė prie šiukšlinės, esančios prie automobilių stovėjimo aikštelės. Policijos pareigūnai parodė jai rastą mobiliojo ryšio telefoną, kurį ji atpažino kaip tą, kuris iš jos buvo pavogtas. Papildomai dar nori nurodyti, kad vagystės metu jos mobiliojo ryšio telefone buvo „Bitės“ abonentinė SIM kortelė, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A03S“, kurio IMEI (anga 1) (duomenys neskelbtini), IMEI (anga 2) (duomenys neskelbtini), serijos numeris (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas 2021 metų pabaigoje, tačiau tikslios įsigijimo datos jau nebeprisimena, o juo naudotis pradėjo 2022 metų pabaigoje. Ji minėto mobiliojo ryšio telefono įsigijimo dokumentų neišsaugojo. Gali patvirtinti, kad telefonas tikrai yra gerokai nusidėvėjęs, kelis kartus buvo kritęs, dėl ko yra skilęs visas telefono ekranas, todėl dėl nusidėvėjimo reali mobiliojo ryšio telefono kaina yra 160 Eur. Telefonas jai yra grąžintas, todėl civilinio ieškinio nereiškia. Ji yra dėkinga tiek apsaugos darbuotojams, tiek policijos pareigūnams už jų atliktą darbą bei jai grąžinta mobiliojo ryšio telefoną.

Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 duomenimis D. G. 2024 m. liepos 30 d., apie 22.19 val. buvo nustatytas 2,85 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių objektyvių abejonių.

Kaltinamasis D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai. Detalizavo, kad bando gauti pinigų rinkdamas depozitą Vilniaus mieste, kurį dažniausiai renka tiek teritorijoje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tiek šio prekybos centro viduje įrengtose šiukšlių dėžėse, adresu (duomenys neskelbtini). Jis 2024 m. liepos 30 d. į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo maždaug apie 12.00 val. ir nuo to laiko iki 17.00 val. rinko depozitą. Apie 17.00 val. prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo naudojimo sėdėjo jam nepažįstama vyresnio amžiaus moteris, prie kurios jis prisėdo. Matė, kad ši moteris už savęs laikė padėtą moterišką rankinuką, kuris buvo pravertas. Jis matė, kad šiame rankinuke buvo piniginė, mobiliojo ryšio telefonas ir kitokie daiktai, visokios smulkmenos. Tuo metu sėdėdamas atsisukdavo į minėtą moterį, stebėjo ar ji jį mato, bet moteris buvo užimta kažkokių dokumentų skaitymu. Būtent tuo metu atsistojęs, jis pasisuko link tos vietos, kur buvo įkištas pakrovėjas, o tuo metu moteris į jį (kaltinamąjį D. G.) sėdėjo iš nugaros. Jis, siekdamas kištuko dešine ranka, kairia ranka paėmė iš moters moteriško rankinuko mobiliojo ryšio telefoną ir jį kuo skubiau įsidėjo į savo baltos spalvos pirkinių krepšį. Po to jis iš prekybos centro paskubomis išėjo. Buvo įsitikinęs, kad jo vagiančio telefoną niekas iš aplinkui esančių asmenų nematė, nes visi buvo užsiėmę savo reikalais. Vėliau jis atėjęs prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ sandėlių, kur galima įvažiuoti į vidų, ten rado įrengtą šiukšlių dėžę, prie kurios rado minkštą plėvelę, į kurią įsuko minėtą pavogtą mobiliojo ryšio telefoną, kad jis nesušlaptų ir užkišo mobiliojo ryšio telefoną už šiukšlių dėžės, po ko vėl sugrįžo į prekybos centrą rinkti depozitą. Teismas pagrįsto objektyvaus pagrindo abejoti šiais kaltinamojo D. G. parodymais neturi, kadangi juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kurie teismo pripažintini įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. P. parodė, kad 2024 m. liepos 30 d., apie 17.00 val. atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Būdama minėto prekybos centro alėjoje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, atėjo prisėsti bendrojo naudojimo poilsio zonoje, kur žmonės kraunasi savo mobiliojo ryšio telefonus, t. y. priešais parduotuves „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Ji skaitė popierinę anketą, šalia savęs pasidėjo savo rankinę, kuri buvo šiek tiek praverta. Ji, išeidama iš minėtos poilsio zonos, pastebėjo, kad rankinėje nėra jos mobiliojo ryšio telefono „Samsung A03S“, kurio vertė yra apie 160 Eur. Tada nuėjo į pagrindinį apsaugos postą „(duomenys neskelbtini)“. Atėjus į šį apsaugos postą, ji informavo, kad dingo jos mobiliojo ryšio telefonas, o apsaugos darbuotojas liepė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, taip pat jos paprašė užsirašyti jų telefono numerį bei liepė paskambinti jiems po kurio laiko. Praėjus tam tikram laikotarpiui, apsaugos darbuotojas, eidamas pro šalį, pasakė, jog rastas galimai jos mobiliojo ryšio telefonas ir sulaikytas jį paėmęs asmuo. Be kita ko, be pirmiau aptartų kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, kurie tarpusavyje sutampa bei vienas kitam neprieštarauja, kaltinamojo D. G. nusikalstamus veiksmus, nukreiptus į nukentėjusiosios R. P. turto (mobiliojo ryšio telefono) pagrobimą kišenvagystės būdu, patvirtina ir prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančių vaizdo kamerų turinys, detaliai aprašytas 2024 m. rugsėjo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Svarbu pabrėžti ir tai, jog pirmiau aptarti kaltinamojo D. G. parodymai taip pat patvirtina, kad pastarasis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ką taip pat įrodo ir Alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 duomenys, iš kurių matyti, kad D. G. 2024 m. liepos 30 d., apie 22.19 val. buvo nustatytas 2,85 promilių girtumas.

Taigi, kaltinamojo duotų parodymų, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, analizės pagrindu darytina išvada, kad D. G. savo aktyviais veiksmais pagrobė svetimą, nukentėjusiajai R. P. priklausantį turtą kišenvagystės būdu, t. y. inkriminuotame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,85 promilių girtumas), iš nukentėjusiosios R. P. pravertos rankinės pagrobė jai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A03S“ (160 Eur vertės) su jame buvusia „Bitės“ abonentine SIM kortele, kurį (telefoną) įsidėjo į su savimi turimą pirkinių krepšį ir iš minėto prekybos centro išėjo. Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus jam inkriminuoto kvalifikuoto vagystės nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, todėl D. G. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn dėl kišenvagystės būdu atlikto R. P. turto (mobiliojo ryšio telefono) pagrobimo.

Teismas, atsižvelgęs į šios baudžiamosios bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 9 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas BPK 418-425 straipsniuose, kaltinamasis D. G. pasirašytinai sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, kurie jam yra aiškūs ir suprantami, taip pat kitais teismo baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais, pastabų neturėjo. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu, o būtent – 2024 m. rugsėjo 11 d., nukentėjusiajai R. P. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti, kaltinamoji pateikė atsakymą, jog neturi jokių prašymų, skundų bei sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numato šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmens kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas šiai bylai aplinkybes.

Kaltinamasis D. G. padarė vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Nors iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis praeityje buvo ne kartą teistas, taip pat ir už vagystes, tačiau akcentuotina, jog paskutinį kartą asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dar 2014 metų pradžioje, t. y. ilgiau nei 10 metų asmuo ne tik nepadarė naujų nusikalstamų veikų, kurios būtų pripažintos įsiteisėjusiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais, tačiau asmens atžvilgiu nebuvo pradėta naujų ikiteisminių tyrimų. Kita vertus, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad D. G. per penkerių metų laikotarpį buvo ne kartą patrauktas administracinėn atsakomybėn už įvairių administracinių nusižengimų padarymą – važiavimą viešuoju transportu be bilieto; smulkias vagystes; viešosios tvarkos pažeidimus, paskirtų baudų nemoka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neturi pastovios gyvenamosios vietos. Byloje negauta duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o D. G. atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – nors praeityje teistas, tačiau paskutinis apkaltinamasis nuosprendis (teismo baudžiamasis įsakymas) priimtas dar 2014 m. pradžioje, daug kartų baustas administracine tvarka, be to, įvertinus tai, jog mobiliojo ryšio telefonas buvo grąžintas nukentėjusiajai ir ji pretenzijų nebeturi, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams ir 6 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam D. G. mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – laisvės apribojimą 1 metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant kaltinamąjį paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; neatlygintinai išdirbti 120 valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, BK 65 ir 66 straipsnių nuostatomis, į kaltinamajam D. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 30 d., 19.03 val. iki 2024 m. liepos 31 d., 14.50 val. Viena laikinajame sulaikyme išbūta diena prilygintina 2 laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - vaizdo ir garso įrašus, palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant ir alkoholį; neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per paskirtą laisvės apribojimo bausmės laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į D. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. liepos 30 d., 19.03 val. iki 2024 m. liepos 31 d., 14.50 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vaizdo bei garso įrašus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti D. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.