- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- eI2-3665-595/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01772-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Eglė Žulytė-Janulionienė, Jolanta Vėgelienė
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „GBY“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Vėgelienės, Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GBY“ skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „GBY“ (toliau – ir UAB „GBY“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. 47U-174/48U-84 „Dėl UAB „GBY“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ bei įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą įtraukti UAB „GBY“ į patvirtintų įmonių sąrašą.
Nurodo, kad Bendrovės pagrindinis ekonominės veiklos pobūdis yra mažmeninė ir didmeninė prekyba naudotais automobiliais, paslaugų, susijusių su automobiliais ir jų pervežimu, veikla. Kadangi Bendrovė įdarbina ir užsieniečius, 2018 m. balandžio 30 d. Departamentas įtraukė pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą 3 metams, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d.
2021 m. kovo 30 d. Pareiškėja pateikė Departamentui prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą. Prašyme nurodė, kad nėra Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą ir kad atitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo aprašo 8.1-8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus.
Departamentas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus duomenis, nusprendė, kad pareiškėja kai kuriems iš nurodytų užsieniečių mokėjo mėnesinį bruto darbo užmokestį mažesnį nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, todėl konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo aprašo 8.7. punkto. Taip pat, Departamentas nurodė, kad nustatyta, jog 2020 m. gegužės 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, kuriame dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo vykdomas buvusio pareiškėjos vadovo baudžiamasis persekiojimas, dėl ko Departamento teigimu, pareiškėja atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priežastis, dėl kurių negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Departamentas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priežastis, dėl kurių pareiškėja negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą.
Pareiškėja pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas negali būti prilyginamas baudžiamajam persekiojimui. Baudžiamasis persekiojimas reiškia tokią stadiją, kuri prasideda nuo kaltinamojo akto paskelbimo teisme. Baudžiamojo proceso kodeksas ikiteisminio tyrimo stadiją apibūdina kaip tyrimo stadiją, o baudžiamojo persekiojimo stadija yra kita, prasidedanti nuo bylos perdavimo teismui, įstatymas šias sąvokas naudoja atskirai, ir tai turi apibrėžtą prasmę. Sprendimo priėmimo dieną (šio skundo pateikimo dieną taip pat) kaltinamasis aktas nei pareiškėjos, nei jos vadovų ar jos įgaliotų asmenų atžvilgiu nebuvo paskelbtas, laikytina, kad baudžiamasis persekiojimas nėra vykdomas, todėl UAB „GBY“ Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto neatitinka.
Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminis tyrimas nėra niekaip susijęs su Bendrovėje dirbančiais užsieniečiais, pareiškėja nėra pažeidusi jų teisių.
Pareiškėjos vertinimu 63¹ straipsnio 2 punkto nuostatos yra susiję ir skirtos apsaugoti užsieniečių interesus, kadangi įstatymas užkerta kelią įmonėms būti įtrauktoms į patvirtintų įmonių sąrašą, jeigu jos užsieniečius nelegaliai įdarbina, pažeidžia asmens darbo ir socialines teises ar kitaip kenkia užsieniečių interesams.
Nurodo, kad ginčo atveju ikiteisminis tyrimas yra pradėtas įtariant, kad Bendrovės darbuotojai (ne užsieniečiai) vykdė naudotų automobilių prekybą, kurios metu neapskaitė realių automobilių pardavimo kainų, t. y. įtariama, kad buvo parduodami naudoti automobiliai pirkimo-pardavimo sutartyse galimai nurodant mažesnę automobilio kainą negu iš tikrųjų automobilio pirkėjas sumokėjo, taip vengiant mokėti mokesčius į Lietuvos Respublikos biudžetą. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesiaiškino dėl kokių galimai padarytų veikų yra vykdomas ikiteisminis tyrimas ir ar šis tyrimas kokiu nors būdu yra susijęs su pareiškėjoje įdarbintais užsieniečiais.
Skunde pažymima, kad Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Nurodo, kad remiantis pareiškėjos ir darbuotojų sudarytomis darbo sutarties nuostatomis, laikantis Darbo kodekso reikalavimų, šalių sutartas darbo užmokestis yra už darbo valandą t.y. valandinis atlygis. Pažymi, kad apie tai Departamentas buvo informuotas UAB ,,GBY‘‘ pateikiant prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą.
Pažymi, kad UAB ,,GBY“ mokamas darbo užmokestis užsieniečiams yra 6,50 Eur už valandą, kas yra truputį daugiau nei 6,49 Eur už valandą pritaikius aktualų koeficientą minimaliam valandiniam atlygiui (3,93 Eur * 1,65). Laiko, kad mokamas valandinis darbo užmokestis tenkina 2020 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1114 8.7 papunktyje nustatytą kriterijų. Departamentas Sprendime nevertino mokamo valandinio darbo užmokesčio santykio su darbo laiko norma bei, kad įmonėje gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita turinti įtakos apskaitos laikotarpio mėnesiniam darbo užmokesčiui ir jo svyravimams apskaitiniu laikotarpiu.
2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 534 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimo Nr.496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ pakeitimo 4 ir 4.1. punkte įtvirtinta, kad transporto darbuotojams gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita.
Motyvuojamoji dalis
Darbo kodekso 113 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Darbo laiko režimas - darbo laiko normos paskirstymas per darbo dieną (pamainą), savaitę, mėnesį ar kitą apskaitinį laikotarpį, kuris negali viršyti trijų paeiliui einančių mėnesių“. UAB ,,GBY‘‘ įvesta 3 mėnesių suminė darbo laiko apskaita. Dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokestis mokamas už faktiškai išdirbtą laiką (DK 113 straipsnio 7 dalis), kuomet apskaitinio laikotarpio pabaigoje, jei darbuotojas dėl jam sudaryto darbo laiko režimo nėra išdirbęs visos apskaitinio laikotarpio darbo laiko normos arba yra išdirbęs daugiau valandų negu bendra viso apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma, gauna papildomai apskaičiuotą darbo užmokestį už šį apskaitinį laikotarpį (DK 113 straipsnio 5 ir 6 dalys).
Pažymi, kad suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai yra įvertinami ir apskaičiuojami bei išmokami apskaitinio laikotarpio pabaigoje, todėl įmonėje taikant suminę darbo laiko apskaitą mėnesinis darbo užmokestis negali būti vertinamas imant kiekvieną mėnesį atskirai ir turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį (vidurkis). 2021 m. balandžio 27 d. Departamento Sprendime akivaizdžiai matoma, kad visų nagrinėtų UAB ,,GBY‘‘ darbuotojų paskutinio apskaitinio laikotarpio mėnesio - 2021 kovas, darbo užmokestis ženkliai didesnis nei pirmųjų dviejų apskaitinio laikotarpio mėnesių (2021 m. sausis, vasaris).
Nurodo, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis aukščiau nurodytų UAB ,,GBY‘‘ darbuotojų yra 29% - 56 % didesnis nei reikalauja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1V-890 8.7 papunktyje nustatytas kriterijus (1 059,30 Eur), todėl Migracijos departamentas Sprendimu padarė neteisingą išvadą, jog pareiškėja neatitinka Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad Departamentui patikrinus pareiškėjos prašyme nurodytų 8 užsieniečių duomenis Fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad daliai šių užsieniečių 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (nuo 2021 m. sausio mėn. – 642 Eur), padauginta iš koeficiento 1,65 (642 Eur x1,65=1 059,30 Eur). Tai reiškia, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus. Be to, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, Departamentas nustatė, kad buvusiam pareiškėjos vadovui G. B. per pastaruosius 5 metus yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Departamentas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo neįtraukė pareiškėjos į patvirtintų įmonių sąrašą ir išbraukė pareiškėją iš patvirtintų įmonių sąrašo.
Pažymi, kad pareiškėjos nuomonė, jog buvusio jos vadovo atžvilgiu nevykdomas baudžiamasis persekiojimas, nes jam nėra pareikšti kaltinimai, dėl ko priimdamas ginčijamą sprendimą Departamentas negalėjo remtis Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra nepagrįsta ir neteisinga.
Nurodo ir tai, kad Departamentas neprivalėjo vertinti ir nagrinėjamos bylos kontekste tai nėra aktualu, kokios yra nusikaltimo, dėl kurio pareiškėjos buvusiam vadovui pareikšti įtarimai, padarymo aplinkybės ir, ar nusikaltimas (ne)turėjo įtakos pareiškėjos įdarbintų užsieniečių teisėms. Pabrėžia, jog į patvirtintų įmonių sąrašą gali būti įtraukiamos tik patikimos ir teisės aktų nustatytų įmonės veiklai keliamų reikalavimų besilaikančios įmonės, besąlygiškai atitinkančios Įstatyme bei Apraše nustatytas įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą sąlygas, kurių pareiškėja akivaizdžiai neatitinka.
Atkreipia dėmesį, kad Departamentas, nagrinėdamas įmonės prašymą dėl įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą, tikrina Fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis apie prašyme nurodytų užsieniečių mėnesinį darbo užmokestį ir vertina, ar šis mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis, negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Jokių papildomų veiksmų bei vertinimų dėl darbuotojams išmokėtų darbo užmokesčio svyravimų, kuriuos skunde įvardija pareiškėja, teisės aktai Departamentui nenumato atlikti.
Nurodo, kad pareiškėja neginčija Departamento nustatytų aplinkybių dėl pareiškėjos darbuotojams faktiškai išmokėto darbo užmokesčio dydžio (skunde pateikiamoje lentelėje darbo užmokesčio dydžiai nurodyti tokie patys kaip ir ginčijamame sprendime), todėl akivaizdu, jog Departamentas teisingai nustatė, kad daliai pareiškėjos įdarbintų užsieniečių 2021 m. sausio bei vasario mėnesiais buvo mokamas mažesnis, negu Aprašo 8.7 papunktyje nurodytas darbo užmokestis (mažiau, negu 1 059,30 Eur). Tai, jog pareiškėja savo darbuotojams turėjo teisę taikyti suminę darbo laiko apskaitą ir darbo užmokestį skaičiuoti už išdirbtas valandas, nereiškia, kad Departamentas pareiškėjos atitiktį Aprašo 8.7 papunkčio kriterijui turėjo vertinti kitaip, negu kad šioje teisės nuostatoje bei Aprašo 9.9.2.2 papunktyje aiškiai nurodyta. Taip pat nesutinka, kad vertindamas pareiškėjos įdarbintiems darbuotojams išmokėtą darbo užmokesčio dydį, Departamentas turėjo išvesti trijų mėnesių (apskaitinio laikotarpio) darbo užmokesčio vidurkį, nes tai nėra numatyta Apraše. Pažymi, kad pareiškėja, siekdama atitikti Aprašo 8.7 papunkčio reikalavimus, vertinamuoju laikotarpiu privalėjo kiekvieną mėnesį savo įdarbintiems ir prašyme nurodytiems užsieniečiams mokėti ne mažesnį, negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65, kas sudaro 1 059,30 Eur, darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo Nr. 47U-174/48U-84 „Dėl UAB „GBY“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentui priimti naują sprendimą įtraukti pareiškėją į patvirtintų įmonių sąrašą.
2018 m. balandžio 30 d. Departamento sprendimu pareiškėja buvo įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą 3 metams, t. y. iki 2021 m. balandžio 30 d.
Bendrovė su 2021 m. kovo 30 d. prašymu Nr. 2103-PIS-0079 kreipėsi į Departamentą prašydama įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą. Bendrovė prašyme patvirtino, jog atitinka Aprašo 6 punkte nustatytus įtraukimo į Sąrašą kriterijus ir nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių Bendrovė negali būti įtraukta į Sąrašą.
Departamentas Sprendimu nusprendė neįtraukti pareiškėjos į patvirtintų įmonių sąrašą, nes pareiškėja atitiko Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą priežastį, dėl kurių ji negali būti įtraukta į Sąrašą ir neatitiko Aprašo 8.7 papunktyje nustatytų kriterijų.
Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu pateikė teismui skundą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1V-890 (toliau – ir Aprašas).
Įstatymo (akto redakcija, galiojusi pareiškėjos prašymo pateikimo metu) 63¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios Vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, kuri per pastaruosius penkerius metus yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, arba dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Aprašo 6 punkte nustatyta, kad įmonė į patvirtintų įmonių sąrašą įtraukiama 3 metams, jeigu nėra Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, ir įmonė atitinka: visus Aprašo 8.1–8.7 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.8 papunkčiuose nurodytus kriterijus; arba Aprašo 8.1–8.4 ir 8.9 papunkčiuose nurodytus kriterijus.
Iš patvirtintų įmonių sąrašo vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įmonė išbraukiama, jeigu nustatoma, kad atsirado šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių įmonė negali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą (Įstatymo 63¹ straipsnio 4 dalies 3 punktas). Iš esmės ta pati teisės nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 16 punkte.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja, siekdama pagrįsti savo prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą, Prašyme patvirtino, kad per pastaruosius penkerius metus nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta arba pripažintas kaltu Bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, nusikaltimų, susijusių su prekyba žmonėmis, neteisėto vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neteisėtos juridinio asmens veiklos, apgaulingo apskaitos tvarkymo ar papirkimo, dėl tokių nusikalstamų veikų padarymo nėra vykdomas baudžiamasis persekiojimas.
Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą, nustatė, jog buvusiam pareiškėjos vadovui G. B. per pastaruosius 5 metus yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Iš į bylą pateikto Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad G. B. atžvilgiu FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyboje 2020 m. gegužės 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-6-00026-20 dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 2 dalį bei dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos padarytos laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2020-05-05, tai yra laikotarpiu kuomet G. B. ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas.
Taigi, buvo nustatyta, kad per pastaruosius penkerius metus tuometinio Bendrovės vadovo atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Įvertinęs nustatytas aplinkybes Departamentas konstatavo, jog Bendrovė atitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priežastis, dėl kurių ji negali būti įtraukta į Sąrašą. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, Sprendimu nusprendė neįtraukti Bendrovės į patvirtintų įmonių sąrašą ir tuo pačiu sprendimu nusprendė išbraukti Bendrovę iš patvirtintų įmonių sąrašo.
Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos skundo argumentais, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos priežasties, dėl kurių ji negalėtų būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, kadangi ginčijamo sprendimo priėmimo dieną (skundo pateikimo dieną taip pat) kaltinamasis aktas nei pareiškėjos, nei jos vadovų ar jo įgaliotų asmenų atžvilgiu nebuvo paskelbtas, todėl, pareiškėjos vertinimu, laikytina, kad baudžiamasis persekiojimas nėra vykdomas.
Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas šio kodekso 187 straipsnyje numatytas pranešimas apie įtarimą (21 straipsnio 2 dalis). Nuo to momento, kai asmuo yra pripažįstamas įtariamuoju, jo atžvilgiu atliekami įvairūs Baudžiamojo proceso kodekso numatyti veiksmai, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad šio asmens atžvilgiu yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Baudžiamasis persiokiojimas suprantamas kaip Baudžiamojo proceso kodekse ir kitais teisės aktais reglamentuota tvarka įgalioto pareigūno atliekami procesiniai veiksmai ir priemonės, siekiant atskleisti nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (-is), surenkant pakankamai įrodymų (duomenų), užtikrinančių, kad byloje bus priimtas teisėtas ir teisingas sprendimas.
Teismas sutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad nors nei Baudžiamasis kodeksas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas neįtvirtina konkrečios baudžiamojo persekiojimo sąvokos, tačiau ji vartojama praktikoje. Viena iš Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos sričių yra vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, kas apima ir ikiteisminio tyrimo metu atliekamus veiksmus. Be to, teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad baudžiamasis persekiojimas apima ir ikiteisminio tyrimo stadiją. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iš esmės analogiškos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas pašalinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikštų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas byloje L prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-202-881/2009).
Teismas laiko nepagrįstais skundo argumentus, kad minėta Įstatymo nuostata negalėjo būti pritaikyta, nes ikiteisminis tyrimas nėra niekaip susijęs su pas pareiškėją dirbančiais užsieniečiais. Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukiama įmonė, jeigu per pastaruosius penkerius metus įmonei ar įmonės vadovui vykdomas baudžiamasis persekiojimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Tai, kokios yra nusikaltimo, dėl kurio pareiškėjos buvusiam vadovui pareikšti įtarimai, padarymo aplinkybės, ar nusikaltimas (ne)turėjo įtakos pareiškėjos įdarbintų užsieniečių teisėms, Departamentas neprivalėjo vertinti ir nagrinėjamos bylos kontekste tai nėra aktualu.
Pagal Aprašo 8.7 papunktį, įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai yra šie: įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas ir dėl to, ar Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Byloje nustatyta, kad Departamentas patikrinęs pareiškėjos prašyme nurodytų 8 užsieniečių duomenis Fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatė, kad daliai šių užsieniečių 2021 m. sausio ir vasario mėnesiais mokamas mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (nuo 2021 m. sausio mėn. – 642 Eur), padauginta iš koeficiento 1,65 (642 Eur x1,65=1 059,30 Eur). Departamentas nustatė, kad Bendrovės darbuotojams V.K., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėn. buvo mokamas 981,50 Eur atlyginimas, o 2021 m sausio mėn. - 1040 Eur atlyginimas; P. M., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėn. buvo mokamas 981,50 Eur atlyginimas, o 2021 m. sausio mėn. - 1040 Eur atlyginimas; I. D., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėn. buvo mokamas 981,50 Eur atlyginimas, o 2021 m. sausio mėn. - 1 040 Eur atlyginimas; V. B., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. buvo mokamas 1 040 Eur atlyginimas; Y. Ch., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėn. buvo mokamas 981,50 Eur atlyginimas, o 2021 m. sausio mėn. - 1 040 Eur atlyginimas; Y. P., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario mėn. buvo mokamas 981,50 Eur atlyginimas, o 2021 m. sausio mėn. 1040 Eur atlyginimas; Y. F., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. buvo mokamas 1 040 Eur atlyginimas; O.B., gim. (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio mėn. buvo mokamas 1 040 Eur atlyginimas.
Pažymėtina, kad Aprašo 8.7 papunktyje numatytas reikalavimas įpareigoja Departamentą patikrinti, ar įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Pagal Aprašą Departamentas neprivalo vertinti ar įmonės mokamas valandinis darbo užmokestis atitinka įmonės mokamą vidutinį valandinį bruto darbo užmokestį. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nepaisant to, kad darbuotojų darbo sutartyse yra sulygtas mokėti valandinis darbo užmokestis, įmonė, kuri siekia būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, turi atitikti būtent Apraše numatytus reikalavimus ir jos mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad įmonė neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Departamentas, spręsdamas ar įmonė gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą privalo vadovautis imperatyviomis Įstatyme ir Apraše nustatytų kriterijų atitikties sąlygomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento 2021 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. 47U-174/48U-84 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „GBY“ neįtraukimo į patvirtintų ir išbraukimo iš patvirtintų įmonių sąrašo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą dėl jos įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus skundžiamo Sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „GBY“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.