Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamųjų R. K.-P., A. P. ir K. J. atstovui pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovui M. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. K.-P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, mokosi Šaltinio vidurinėje mokykloje, 9 klasėje, gyvenantis Vilniaus 1-uose vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,

M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 klasių išsilavinimo, mokosi Šaltinio pagrindinėje mokykloje, gyvenantis Vilniaus 1-uose vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, gyvenantis Vilniaus 1-uose vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, neteistas,

A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasių išsilavinimą, gyvenantis Vilniaus 1-uose vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-08-26 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 20 val. iki 7 val. būti vaikų globos namuose, tęsti mokslą, nekeisti gyvenamosios vietos,

K. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 klasių išsilavinimą, gyvenanti Vilniaus 1-uose vaikų globos namuose, (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, nedirba, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. K.-P. ir M. B. 2010-03-20, apie 22.30 val., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), panaudoję fizinį smurtą prieš R. S., pagrobė jos turtą, tai yra, R. K.-P. pribėgo iš nugaros prie nukentėjusiosios R. S., sudavė vieną smūgį jai į galvą, po ko pastaroji parkrito, o tada kartu su M. B. pradėjo ją spardyti kojomis kelis kartus (ikiteisminio tyrimo metu tikslus skaičius nenustatytas) į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajai R. S. poodines kraujosruvas veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir iš rankų pagrobė dirbtinės odos rankinuką - 20 Lt vertės, „Loreal“ pudrą – 100 Lt vertės, „Loreal“ lūpdažį – 60 Lt vertės, raktus nuo buto - 100 Lt vertės, pakabukų nuo raktų– 30 Lt vertės, odinį dėkliuką – 15 Lt vertės, vėžliuką – 20 Lt vertės, juodos spalvos odinę piniginę – 50 Lt vertės su jame buvusiais 50 ct., „Swedbank“ banko kortele Nr. 4483 0810 2047 1197, „SEB“ banko kortele 4797 0941 0602 2892, „Snoro“ banko kortele 6771 7775 2634 0358, bei spardydami sugadino „Armani“ akinius – 700 Lt vertės.

Be to, kaltinamasis R. K.-P. 2010-03-20, apie 22.30 val., Antakalnio g. 96, Vilniuje, plėšimo metu neteisėtai įgijo R. S. vardu išduotas AB „Swedbank“ banko kortelę Nr. 4483 0810 2047 1197, AB „SEB“ banko kortelę 4797 0941 0602 2892, AB „Snoro“ banko kortelę Nr. 6771 7775 2634 0358 ir laikė jas iki 2010-03-20, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko.

Be to, kaltinamasis R. K.-P. 2010-03-20, 22.42 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „Swedbank“ banko bankomate, neteisėtai panaudojo pagrobtą R. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. 4483081020471197 ir pasikėsino išgryninti pinigus, ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau operacijos atlikti nepavyko, nes buvo blokuota kortelė.

Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-03-20, 22.46 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „SEB“ banko bankomate, neteisėtai panaudojo pagrobtą R. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „SEB“ mokėjimo kortelę Nr. 4797094106022892 ir pasikėsino išgryninti 50 Lt, ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau operacijos atlikti nepavyko, nes buvo surinktas neteisingas PIN kodas.

Jis gi, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2010-03-20, 22.47 val., Šilo g. ir Antakalnio g. sankryžoje, Vilniuje, esančiame AB „Snoro“ banko bankomate, neteisėtai panaudojo pagrobtą R. S. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Snoras“ mokėjimo kortelę Nr. 6771 7775 2634 0358 ir pasikėsino išgryninti 100 Lt, ir tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, tačiau operacijos atlikti nepavyko, nes buvo blokuota kortelė.

Be to, kaltinamasis R. K.-P. 2010-03-20 pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pasinaudojęs plėšimo metu iš R. S. pagrobtomis AB „SEB“ banko mokėjimo kortele Nr. 4797 0941 0602 2892 ir AB „Snoras“ banko mokėjimo kortele Nr. 6771 7775 2634 0358:

2010-03-20, 22.46 val., (duomenys neskelbtini), esančiame AB „SEB“ banko bankomate, pasikėsino išgryninti 50 Lt, tačiau operacijos atlikti nepavyko, nes buvo surinktas neteisingas PIN kodas (AB „SEB“ banko kortelė),

2010-03-20, apie 22.47 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, esančiame AB „Snoro“ banko bankomate, pasikėsino išgryninti 100 Lt, tačiau operacijos atlikti nepavyko, nes buvo blokuota kortelė (AB „Snoro“ banko kortelė“).

Be to, kaltinamieji R. K.-P. ir M. B. 2010-03-25, apie 20.00 val., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. B., ir tokiu būdu užgrobė jos turtą, o būtent: M. B. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, R. K.-P. pribėgo iš nugaros pusės prie nukentėjusiosios K. B. ir pradėjo didele jėga traukti nuo nukentėjusiosios pečių rankinuką, tačiau nukentėjusiajai nepaleidžiant, jis truktelėjo rankinuką su dar didesne jėga ir nukentėjusioji parkrito ant žemės atsitrenkdama į stulpą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai K. B. muštinę smakro žaizdą, abiejų kelių sumušimus, kaklo raiščių patempimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko R. K.-P. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, M. B. stvėrė nukentėjusiosios rankinuką su jame buvusiais daiktais – pinigine – 30 Lt vertės, kurioje buvo 300 Lt ir nuolaidų kortelės.

Be to, kaltinamasis R. K.-P. 2010-03-28, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Živilę M. L. ir pagrobė jos turtą, o būtent: pribėgo prie nukentėjusiosios Ž. M. L. ir sudavė vieną smūgį jai į skruosto sritį ir pradėjo traukti nuo peties medžiaginį maišą – 50 Lt vertės, kuriame buvo darbo dokumentai, USB raktas - 30 Lt vertės, saldainiai „After eight“ – 10 Lt vertės, telefonas „Nokia“ – 300 Lt vertės su SIM „Omnitel“ kortele – 20 Lt vertės, tačiau nukentėjusiajai iš rankų nepaleidžiant rankinuko, jis vėl sudavė smūgį nukentėjusiajai į veido sritį su kumščiu, po ko ji parkrito ant žemės, o tada jis pradėjo ją spardyti kojomis 5 kartus į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairėje užausinėje srityje, poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairiajame žande, difuzinę kraujosruvą apatinėje lūpoje, pereinančią į smakrą, apatinį žandikaulį, požandikaulinę sritį, odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimą dešiniajame kelyje, poodines kraujosruvas kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir pagrobė minėtą maišą su nurodytais daiktais.

Be to, kaltinamieji R. K.-P., M. B. ir A. P. 2010-03-30, apie 23.30 val., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją B. V. ir pagrobė jos turtą, o būtent: M. B. ir A. P. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, R. K.-P. pribėgo prie nukentėjusiosios iš šono ir sudavė smūgį kumščiu į veidą, į skruostikaulį, po ko pastaroji parkrito, tada sudavė dar vieną smūgį su koja į ranką, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai veido sumušimą, pasireiškusį kraujosruva kairės akies vokuose, kairiajame skruoste bei kairio skruostikaulio lūžį, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir iš rankų pagrobė rankinuką - 50 Lt vertės, su jame buvusiais daiktais, o būtent: kosmetinėmis žirklėmis - 10 Lt vertės, nagų dilde - 10 Lt vertės, „Swedbank“ banko kreditine kortele, elektroninę kortelę, MRT „Nokia 7250 i“ – 30 Lt vertės su „Bitė“ SIM kortele – 10 Lt vertės, pinigine – 100 Lt vertės, pinigus – 20 Lt, maišeliu su dokumentais, kuriame buvo asmens tapatybės kortelė, elektroninės bankininkystės kortelė „Hansanet“ bei 6 raktų ryšulį (4 vnt. raktų nuo buto – 60 Lt vertės, 1 raktas nuo lauko durų - 20 Lt vertės, 1 raktas nuo darbo kabineto - 6 Lt vertės), o A. P. stvėrė nuo žemės maišą su maisto produktais, 20 Lt vertės.

Be to, kaltinamieji R. K.-P. ir M. B. 2010-04-04, apie 23.30 val., veikdami bendrininkų grupe, Šilo g. 5, Vilniuje, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. V. ir pagrobė jos turtą, tai yra: M. B. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų padaryti nusikaltimo, R. K.-P. pribėgo prie nukentėjusiosios L. V. ir sugriebė jos rankinuką -30 Lt vertės, po ko pastaroji parkrito ant žemės ir jie abu kojomis pradėjo spardyti nukentėjusiąją kelis kartus į galvos sritį, tokiu būdu padarydami poodines kraujosruvas kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, odos nosies nugarėlės dešinėje, dešinės alkūnės pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir pagrobė rankinuką su jame buvusiais daiktais, o būtent: MP- 3 grotuvą – 350 Lt vertės, telefoną „Nokia 3100“ - 50 Lt vertės, su SIM kortele – 30 Lt vertės, AB „SEB“ banko kortelę - 30 Lt vertės, 30 Lt grynų pinigų, 5 raktų ryšulį - 100 Lt vertės, pravažiavimo elektroninį bilietą – 8 Lt vertės.

Be to, kaltinamasis R. K.-P. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2010-04-10, apie 22.30 val., taksi stovėjimo aikštelėje Šilo g. 1, Vilniuje, du kartus rankomis trenkė į galvos sritį nepilnametei M. V., po ko pargriovė nukentėjusiąją ant žemės ir toliau mušė su rankomis ir kojomis į veido sritį, tokiu būdu padarydamas jai nosies kaulų lūžį su aplinkinėmis kraujosruvomis, poodines kraujosruvas dilbiuose ir kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sugriebęs už rankinės, kurią nukentėjusioji nepilnametė M. V. laikė rankomis, kėsinosi ją nutraukti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas pribėgusių žmonių.

Be to, kaltinamieji R. K.-P., A. P. ir K. J. 2010-05-21, apie 16.00 val., miškelyje netoli Vilniaus 1-ųjų vaikų globos namų, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, panaudojo fizinį smurtą prieš D. D., tai yra R. K.-Petrovskij sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajai į galvos sritį, tuo metu K. J. pradėjo plėšti rankinuką, jai nepavykus pagrobti nukentėjusiosios rankinuko, į pagalbą atbėgo A. P., kuris pagrobė rankinuką - 300 Lt vertės, kurioje buvo piniginė - 30 Lt vertės, 180 Lt grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, NORD LB banko mokėjimo kortelė, darbo pažymėjimas, išduoti D. D. vardu.

Dėl plėšimo ir kt. nusikalstamų veikų prieš nukentėjusiąją R. S.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, įvykdytų prieš nukentėjusiąją R. S., ir parodė, jog tą dieną jis ėjo kartu su M. B. ir nusprendė ką nors užpulti. Pamatė moterį ir ją užpuolė. Jis, R. K.-P., moteriai trenkė pirmas į veido sritį, smūgių skaičiaus neprisimena, po to jie abu tą moterį spardė, atėmė rankinę, kurioje buvo banko kortelės AB „SEB“, AB „Snoras“ bankų. Bankų korteles jis, R. K.-P., pasiėmė sau. Rankinėje buvo užrašytas vienos kortelės PIN kodas. Rankinę ir joje likusius daiktus jie išmetė. Juos domino banko kortelės, pinigai ir telefonai. Po to M. B. nuėjo namo, o jis, R. K.-P., tikrino banko korteles. Korteles bandė tikrinti skirtinguose bankomatuose siekdamas iš jų išgryninti pinigų. Vienoje kortelėje buvo 50 Lt, kitoje – 100 Lt. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, įvykdytų prieš nukentėjusiąją R. S., ir parodė, jog jis su R. K.-P. užpuolė moterį, kuris smūgiavo pirmas neprisimena. Jis, M. B., spyrė tai moteriai iš kojos du kartus į galvą. Jie paėmė iš jos telefonus ir nubėgo. Tikėjosi rasti pinigų. Juos domino pinigai. Neprisimena, kiek moters rankinėje buvo pinigų. Pinigus paėmė jis, M. B.. R. K.-P. paėmė banko korteles. Likusius daiktus su rankine jie išmetė. R. K.-P. jam nesakė, kur padėjo banko korteles. Jis, M. B., neprisimena, ar moteris buvo su akiniais. Spardydami moterį, akinius jie galėjo sulaužyti, to neprisimena. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji R. S. parodė, jog įvykio dieną, šiuo metu tikslios datos neprisimena, ji, apie 22.30 val., Antakalnio gatve ėjo iš darbo, išgirdo iš paskos einančius vaikinus. Prieš tai ji norėjo iš bankomato nusiimti pinigų, bet apsigalvojo. Įėjus į tamsų kiemą, jai vaikinai kažkokiu daiktu trenkė į galvą. Pora kartų smūgiavo kojomis. Ji nukrito. Ją vaikinai mušė, spardė, išplėšė jos rankinę ir pabėgo. Rankinėje buvo raktai, piniginė, joje AB „Snoras“, „SEB“ bankų kortelės, kosmetikos. Jai buvo sutinęs veidas, buvo sudaužyti jos akiniai, ant kūno buvo mėlynių, nubrozdinimų. Civilinį ieškinį ji palaiko. Padarytą žalą sudaro „Armani“ akinių kaina, kurie jai kainavo 700 Lt, pudros kaina apie 100 Lt, lūpdažio kaina apie 100 Lt, pasigaminti naujus raktus jai kainavo 100 Lt. Buvo pagrobti penki raktai: nuo buto, darbovietės pastato durų, sodo pastato durų. Prie raktų buvo pakabukas, suvenyras, kaina, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Po įvykio ji iš karto paskambino į policiją, taip pat blokavo bankų korteles.

Iš specialisto išvados Nr. G. 1023/10(01) matyti, kad nukentėjusiajai R. S. padarytos poodinės kraujosruvos veide paveikus kietais, bukais daiktais, mažiausiai 2 trauminiais poveikiais vertintinos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1 , b.l. 31-32).

Iš AB banko „Snoras“ rašto matyti, jog R. S. priklausančia maestro/Snoro Lizingas kortele Nr. 6771777526340358, 2010 m. kovo 20 d., 22.47:02 val., AB banko „Snoras“ bankomate, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo bandyta nuimti 100 Lt, bet nesėkmingai (blokuota kortelė). Kortelė blokuota 2010 m. kovo 20 d., 22.42 val. (t. 1, b.l. 35).

Iš AB „Swedbank“ pažymos matyti, kad 2010 m. kovo 20 d., 22.42:59 val., buvo sąskaitos likučio tikrinimas, bet jis nepatvirtintas, nes blokuota kortelė (t. 1, b.l. 37).

Iš AB „SEB“ banko pažymos matyti, kad 2010 m. kovo 20 d., 22.46:21 val., (duomenys neskelbtini) bandyta nuimti 50 Lt, tačiau įvestas neteisingas PIN kodas (t. 1, b.l. 39).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamieji R. K.-P. ir M. B. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas prieš nukentėjusiąją R. S.. Tą teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino abu kaltinamieji, jų kaltę ir nusikalstamų veikų padarymą patvirtina nukentėjusiosios R. S. parodymai, specialisto išvados duomenys, AB banko „Snoras“ rašto duomenys, AB banko „Swedbank“ pažymos duomenys, AB „SEB“ banko pažymos duomenys. Kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje laikoma, jog atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir nėra siejamas su fiziniu smurtu. Smurto panaudojimas sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai nekvalifikuotina. Taigi, iš kaltinimo šalintinas požymis „atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis“. R. K.-P. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį. M. B. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl visų šių nusikalstamų veikų pripažintina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, pripažintina tai, jog šias nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes veikimas dviese, darant nusikalstamas veikas, turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl plėšimo prieš nukentėjusiąją K. B.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jis su M. B. ėjo nusipirkti alaus, datos šiuo metu neprisimena. Klinikų g. pamatė einančią moterį. Nusprendė ją užpulti. Jie moterį užpuolė. Jis, R. K.-P. pribėgo prie moters iš galo, smūgiavo, M. B. stebėjo aplinką, moteriai išplyšo rankinė. Moteris nukrito atsitrenkusi į stulpą. Jie nenorėjo, kad moteris atsitrenktų į stulpą, bet taip gavosi. Jie pagrobė rankinę. Po to jie pabėgo, su M. B. pasidalino pagrobtus daiktus. Rankinėje buvo 300 Lt, piniginė, kosmetikos. Nereikalingus daiktus jie išmetė, t.y. kosmetiką, ėmė tik pinigus. Pinigus jie išleido saldainėms, cigaretėms. Padarytą žalą jis atlygins iš algos, kai įsidarbins. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko. Moterų užpuolimus jie sugalvodavo kartu su M. B..

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jie eidami su R. K.-P. nusipirkti alaus pamatė moterį. R. K.-P. pasiūlė tą moterį užpulti. Jis, M. B., stebėjo aplinką, o R. K.-P. moterį užpuolė, ji atsitrenkė į stulpą ir nukrito. Nukritusi moteris bandė gintis. Jis, M. B., paėmė rankinę ir jie nubėgo už tvoros. Pasidalino daiktus, t.y. rastus 300 Lt per pusę. Kitus daiktus išmetė. Pinigus išleido saldumynams, cigaretėms. Po to jie nuėjo namo. Nusikalstamos veikos iniciatorius buvo R. K.-P., kuris įkalbėjo dalyvauti visuose plėšimų epizoduose. Jis, M. B., gailisi, kad taip nutiko, atsiprašo nukentėjusiosios.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji K. B. parodė, jog apie 20.00 val. ji grįžo namo. Įprastai pasuko į Klinikų gatvę. Pajuto stiprų truktelėjimą. Suprato, kad kažkas bando pagrobti jos rankinę. Buvo du asmenys. Ji bandė rankinę išlaikyti, bet vaikinas ją patraukė, ji atsitrenkė į stulpą veido sritimi ir po to susmuko. Ant jos rankos ir šono buvo mėlynės. Buvo kiaurai prakirstas smakras. Po kelių dienų ėmė skaudėti kaklą. Jai nustatė raiščių patempimą. Nešiojo įtvarus, pirko tepalus, vaistus. Apiplėšę ją, vaikinai pabėgo. Ji ėjo iš paskos, sutiko kažkokį vyrą, kuris iškvietė policiją. Su atvykusiais policijos pareigūnais ji važinėjo po rajoną, rankinę rado ant garažo stogo. Rankinėje trūko piniginės. Piniginėje buvo 300 Lt, nuolaidų kortelės. Civilinį ieškinį ji palaiko. Jį sudaro 330 Lt turtinė žala, piniginė kainavo 30 Lt, joje buvo pinigai – 300 Lt. Taip pat prašo atlyginti neturtinę žalą.

Iš specialisto išvados Nr. G. 2758/10(01) matyti, jog nukentėjusiajai K. B. padaryta muštinė smakro žaizda, abiejų kelių sumušimai, kaklo raiščių patempimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais daiktais (t. 1, b.l. 72-73).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamieji R. K.-P. ir M. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai abu kaltinamieji. Jų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios K. B. parodymai, specialisto išvados duomenys. Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Teismų praktikoje laikoma, jog atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir nėra siejamas su fiziniu smurtu. Smurto panaudojimas sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai nekvalifikuotina. Taigi, iš kaltinimo šalintinas požymis „atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis“. R. K.-P. ir M. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes veikimas dviese, darant nusikalstamą veiką, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl plėšimo prieš nukentėjusiąją Ž. M. L.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog pavasario metu, prieš metus, apie 22.00 – 23.00 val., jis apiplėšė moterį. Sudavė jai vieną smūgį. Moteris iš karto nukrito. Jis paėmė rankinę. Daiktus išmetė, sau pasiliko telefoną. Padarytą žalą jis atlygins iš algos, kai įsidarbins. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. parodė, jog jis nematė šio plėšimo. Prisimena, jog tą vakarą buvo su draugais. Jie ėjo kartu. R. K.-P. užpuolė moterį. Po kiek laiko R. K.-P. atbėgo su telefonu. Jis, M. B., neprisimena, ar R. K.-P. davė jiems pinigų, gal ir davė po 5 Lt.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji Živilė M. L. parodė, kad ji 2010 m. kovo 28 d. ėjo į svečius, buvo po 22.00 val. Švyturio gatvėje pamatė gaują vaikų, kurie pasitraukė iš gatvės link krūmyno. Jai praėjus, iš paskos pasigirdo garsai, lyg jos kažko klaustų. Vaikinai pribėgo, vienas jų trenkė jai į galvą, spardė. Ji pargriuvo. Ne iš karto plėšė krepšį, labiau norėjo primušti. Po to krepšį atėmė. Krepšyje buvo darbo dokumentai, raktas. Telefonas buvo iškritęs, jį paėmė. Daiktai buvo išbarstyti ant žemės. Kiti vaikinai stebėjo, kas vyksta. Po to gauja pasišalino. Kitu telefonu ji iškvietė policiją. Kol atvažiavo policijos pareigūnai, tie jaunuoliai, apibėgę namą, stebėjo, kas vyksta. Civilinį ieškinį ji palaiko. Telefoną ji atgavo. Jai buvo sumušta galva, kūne atsirado kraujosruvos, patyrė išgyvenimus.

Iš specialisto išvados Nr. G. 1088/10(01) matyti, kad Ž. M. L. padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairėje užausinėje srityje, poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, kairiajame žande, difuzinė kraujosruva apatinėje lūpoje, pereinanti į smakrą, apatinį žandikaulį, požandikaulinę sritį, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairiajame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniajame kelyje, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 8 trauminiais poveikiais (t. 1, b.l. 110-112).

Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Nokia 6300“, kuris buvo pateiktas savanoriškai M. S.. Telefonas buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajai Ž.M. L. (t. 1, b.l. 101-104).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis R. K.-P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai pats kaltinamasis. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios Ž. M. L. parodymai, kaltinamojo (šioje dalyje liudytojo) M. B. parodymai, specialisto išvados duomenys, apžiūros protokolo duomenys. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Teismų praktikoje laikoma, jog atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir nėra siejamas su fiziniu smurtu. Smurto panaudojimas sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai nekvalifikuotina. Taigi, iš kaltinimo šalintinas požymis „atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis“. R. K.-P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. K.-Petrovskij atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl plėšimo ir kt. nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją B. V.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jis įvykio dieną, datos šiuo metu neprisimena, ėjo prie poliklinikos, esančios Antakalnyje, su M. B. ir A. P.. Su M. B. jie sugalvojo užpulti moterį, A. P. sutiko žiūrėti, stovėti šalia. Užpuolė, jis, R. K.-P., t.y. sudavė į galvos sritį moteriai smūgius ranka ir koja. Moteris nukrito. Po to jie su M. B. ją spardė, atėmė rankinę, telefoną. A. P. paėmė moters medžiaginį maišą. Peršoko per tvorą, iškraustė rankinę ir maišą. Maiše buvo maistas, kurį išmetė. Viską išmetė, išskyrus telefoną ir piniginę. Pinigus tarpusavyje pasidalino. Kiek buvo pinigų, šiuo metu neprisimena. Po to nuėjo į globos namus. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jie tryse, t.y jis su R. K.-P. ir A. P. stovėjo prie poliklinikos, pamatė moterį. Nutarė ją užpulti ir apiplėšti. Jie užpuolė moterį, jis, M. B., trenkė moteriai du kartus, ką darė R. K.-P. nematė. A. P. stovėjo šalia. Moteris nukrito. Jie pagrobė moters daiktus. Rankinėje buvo piniginė, joje pinigų, juos pasidalino. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko. Žalą atlygintų iš pašalpos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jie tryse su R. K.-P. ir M. B. stovėjo prie poliklinikos, pamatė moterį. Jo draugai smūgiavo moteriai. Ji nukrito. Draugai griebė rankinę, o jis, A. P., maišą. Po to maišą jie išmetė. Piniginėje, išimtoje iš rankinės, buvo apie 20 Lt, pinigus pasidalino. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko. Žalą atlygintų iš pašalpos. Apiplėšti moterį jis sutiko, nes nenorėjo atsakyti draugams.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji B. V. parodė, jog ji važiavo iš bendradarbės namo 2010 m. kovo 30 d. Žolyno gatvėje. Išėjo į lauką laukti taksi. Matė tris vaikinus. Gavo smūgį, bet ne ranka, kažkokiu daiktu, nes smūgis buvo stiprus. Trenkė vienas asmuo. Jai buvo padaryta mėlynė veide, du lūžiai skruostikaulyje. Ant galvos ji buvo užsidėjusi gaubtą, nematė, kuris iš vaikinų smūgiavo. Iš jos buvo pagrobta rankinė ir maišas. Daiktus po to rado, kai kuriuos dokumentus susirinko pati, jie buvo išmėtyti. Civilinį ieškinį palaiko, jį sudaro raktų pagaminimo kaina – 100 Lt, iš piniginės buvo išimti 20 Lt. Kvitų ji neišsaugojo.

Iš specialisto išvados Nr.G.2759/10(01) matyti, kad nukentėjusiajai B. V. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs kraujosruva kairės akies vokuose, kairiajame skruoste bei kairio skruostikaulio lūžiu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 145).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog G. S. savanoriškai pateikė telefoną „Nokia 7250 i“ (t. 1, b.l. 152-153).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamieji R. K.-P., M. B. ir A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Tą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai visi trys kaltinamieji. Jų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios B. V. parodymai, specialisto išvados duomenys, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys. Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Teismų praktikoje laikoma, jog atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir nėra siejamas su fiziniu smurtu. Smurto panaudojimas sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai nekvalifikuotina. Taigi, iš kaltinimo šalintinas požymis „atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis“. Be to, panaudodami prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą (smurtą plėšimo metu naudojo kaltinamieji R. K.-P., M. B.) kaltinamieji siekė ne sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, o tokiu būdu užvaldyti jos turtą. Taigi, jų nusikalstamų veiksmų objektu buvo svetimas turtas. Šiuo atveju kaltinamųjų neteisėti veiksmai, kuriais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, laikytini plėšimo sudėtine dalimi. Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki šešerių metų, o Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnyje 1 dalyje – laisvės atėmimas iki trejų metų. Taigi Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas plėšimas yra pavojingesnė veika nei Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamųjų R. K.-P., M. B. ir A. P. nusikalstama veika kvalifikuotina tik pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį. Jos kvalifikavimas dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį yra perteklinis ir iš kaltinimo šalintinas.

Kaltinamųjų R. K.-P., M. B. ir A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų R. K.-P., M. B. ir A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes veikimas tryse, darant nusikalstamą veiką, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl plėšimo prieš nukentėjusiąją L. V.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog šiuo metu datos jis neprisimena, bet tą dieną ėjo su M. B. Šilo gatve. Nusprendė ką nors apiplėšti. Pamatė moterį ir ją užpuolė, jis, R. K.-P., trenkė moteriai smūgį, M. B., atrodo, sudavė iš kojos, moteris nukrito. Iš moters pagrobė MP3 grotuvą, pinigus, telefoną. Telefoną išmainė į kažką. Likusius daiktus išmetė. Jis, R. K.-P., paėmė grotuvą, kurį po to pardavė. Rastus pinigus pasidalino su M. B. per pusę. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko. Žalą atlygintų iš pašalpos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. B. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jis su R. K.-P. užpuolė moterį. Jis moteriai spyrė. Jie pagrobė pinigus, kuriuos pasidalino per pusę. Kiek buvo pinigų, neprisimena, juos išleido. Kitus daiktus išmetė.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji L. V. parodė, jog 2010 m. balandžio 4 d., šv. Velykų pirmą dieną, po 10.01 val., ji ėjo Šilo gatve, netoli Karo akademijos. Ji išgirdo kažką bėgant. Atsisuko, pamatė 2-3 vaikinus. Pajuto smūgį į ranką. Ji nukrito. Neprisimena, kokiu būdu nukrito. Rankinės neatidavė. Ją ėmė spardyti du asmenys. Kadangi rankinės rankena nutrūko, tiems asmenims pavyko rankinę išplėšti. Vaikinai pabėgo. Jai buvo sužalota veido sritis: lūpa, smilkinys, subraižyta nosis. Iš jos buvo pagrobta rankinė, MP3 grotuvas, mobiliojo ryšio telefonas. Piniginėje buvo pinigai, banko kortelė, nuolaidų kortelės, nuolatinis viešojo transporto bilietas. Civilinį ieškinį ji palaiko. Rankinės vertė 20-30 Lt, MP3 grotuvo – 200-300 Lt, telefonas NOKIA jai kainavo iki 100 Lt, grynųjų pinigų piniginėje buvo apie 20 Lt, elektroninis transporto bilietas kainavo 8 Lt. Kitą dieną ji rado rankinę, kai kuriuos išmėtytus daiktus prie Neries stotelės, 500 m iki įvykio.

Iš specialisto išvados Nr. G. 2759/10(01) matyti, kad nukentėjusiajai L. V. padarytos poodinės kraujosruvos kairio smilkinio srityje, dešiniame žaste, odos nosies nugarėlės dešinėje, dešinės alkūnės pusėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 4 trauminiais poveikiais, paveikus kietais, bukais daiktais (t. 2, b.l. 23-24).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad V. S. savanoriškai pateikė MP 3 grotuvą „Creative Zen Mozaic“ 4 GB (t. 2, b.l.17).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas MP 3 grotuvas, modelis - „Creative Zen Mozaic“ 4 GB su ausinėmis. Buvo gražintas nukentėjusiajai (t. 2, b.l.18-19, 21).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamieji R. K.-P. ir M. B. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai patys kaltinamieji. Jų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios L. V. parodymai, specialisto išvados duomenys, daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys, apžiūros protokolo duomenys. Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Teismų praktikoje laikoma, jog atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir nėra siejamas su fiziniu smurtu. Smurto panaudojimas sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veika atskirai nekvalifikuotina. Taigi, iš kaltinimo šalintinas požymis „atėmę galimybę nukentėjusiajai priešintis“. R. K.-P. ir M. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes veikimas dviese, darant nusikalstamą veiką, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl plėšimo prieš nukentėjusiąją M. V.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog 2010 m. balandžio 10 d., Šilo g. jie su draugais važiavo į miestą. Ten prisigėrė, po to važiavo atgal. Buvo apie 22.00-23.00 val. Draugams jis liepė eiti atgal, o pats užpuolė moterį. Moterį jis mušė kojomis ir rankomis. Moteris buvo jauna. Tikslaus smūgių skaičiaus jis neprisimena. Norėjo iš moters pagrobti rankinę, bet jį sulaikė du vyrai. Jo draugai nematė, kaip jis mušė moterį. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko. Žalą atlygintų iš pašalpos.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. V. parodė, jog ji ėjo namo ir ją užpuolė vienas asmuo. Jai trenkė rankomis ir kojomis per galvą, veidą gana stipriai, pagrobė rankinę. Rankinės ji nepaleido iš rankų, dėl to ją ėmė mušti, trankyti. Ji rėkė, bet į jos riksmą užpuolikas nereagavo. Jai buvo lūžusi nosis, po akimis, ant rankų, kojų buvo mėlynių. Užpuoliką sulaikė du vyrai. Civilinį ieškinį ji palaiko. Šiuo metu jai baisu vakarais vaikščioti vienai.

Iš specialisto išvados Nr. G. 1205/10(01) matyti, kad nukentėjusiajai M. V. buvo padarytas nosies kaulų lūžis su aplinkinėmis kraujosruvomis, poodinės kraujosruvos dilbiuose ir kairėje alkūnėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 2, b.l. 70-71).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamasis R. K.-P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai pats kaltinamasis. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios M. V. parodymai, specialisto išvados duomenys. Jo nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. R. K.-P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo R. K.-P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Dėl plėšimo prieš nukentėjusiąją D. D.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K.-P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, jog jis ėjo su K. J., A. P. ir D. S. miškeliu. Nusprendė ką nors apiplėšti. D. S. neplėšė, nuėjo pasiimti savo striukės. Jie užpuolė moterį. Visi sudavė smūgius, atėmė rankinę. Rankinę pagriebė K. J.. A. P. spardė moterį kartu su juo. Po to pasidalino pagrobtą turtą, t.y. 180 Lt: po 60 Lt jam, R. K.-P. ir A. P., likusius pinigus K. J. ir D. S. ir išsiskirstė. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko. Žalą atlygintų iš pašalpos.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, kad jie ėjo iš mokyklos, sutiko R. K.-P.. Ėjo pro miškelį namo, atsisėdo parūkyti. Praėjo pro šalį moteris, kuri klausė, ar jie čia bus. Jie sugalvojo ją užpulti. Jis, A. P., pasakė, kad moters nemuš, trauks rankinę. Jie nusiėmė striukes. Užpuolė moterį, ją mušė R. K.-P., o jis, A. P., ėmė rankinę. Atėjo K. J. ir perėmė rankinę. Buvo apie 180 Lt, kuriuos pasidalino. Sau ir R. K.-P. teko po 50-60 Lt, kitus pinigus davė D. S. ir K. J.. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji K. J. prisipažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir parodė, kad jie tryse ėjo iš mokyklos, sutiko R. K.-P.. Miške atsisėdo parūkyti. Pro juos ėjo moteris, paklausė, ar jie sėdės ant suoliuko. Jie sumanė užpulti moterį. Ji, K. J., pasakė, jog moters ji nemuš. Ji atiminėjo moters rankinę. Moterį mušė R. K.-P.. Moters rankinėje buvo pinigų, 4-5 skardinės alaus, cigarečių. Ji turi 1,5 metų vaiką, pasidarė išvadas. Dalyvavo plėšime dėl to, nes buvo su draugais tuomet. Atsiprašo nukentėjusiosios, gailisi, kad taip nutiko.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. D. parodė, jog 2010 m. gegužės 23 d., apie 16.00 val., grįždama iš darbo ji užėjo į parduotuvę. Nusipirko 4 skardines alaus, nes pas ją turėjo ateiti svečių. Užėjo pasivaikščioti į miškelį. Ten pasivaikščiojo, sutiko pažįstamų. Ant suoliuko pamatė striukes, grupelę vaikinų ir vieną merginą. Ji praėjo pro juos. Jaunuoliai nubėgo pasiimti striukių. Ji paklausė jų, ar jie čia bus. Jaunuoliai pasakė, kad nebus. Ji atsisuko ir ėjo link suoliuko. Tuo metu gavo smūgį į galvą. Buvo spardoma, mušama, neprisimena, kiek kartų. Jai lūžo žandikaulis. Po to atsikėlė, sunkiai suvokė, kas vyksta. Kišenėje buvo mobilusis telefonas. Ji iškvietė policiją. Iš burnos ir nosies jai bėgo kraujas. Atvyko policijos pareigūnai. Ji nusileido prie parko. Jaunuolių nerado. Ją nuvežė į Žalgirio ligoninę, kur ji gulėjo apie savaitę. Civilinio ieškinio ji nepareiškė, nes ką gi gaus iš vaikų. Tyrimo metu atpažino vieną iš kaltinamųjų.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. D. atpažino iš jai pateiktų nuotraukų kartotekos A. P., kaip asmenį kuris dalyvavo plėšime (t. 2, b.l. 97).

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos teismas daro išvadą, jog kaltinamieji R. K.-P., A. P. ir K. J. padarė jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tą teisiamajame posėdyje pripažino visiškai patys kaltinamieji. Jų kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiosios D. D. parodymai, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo duomenys. Kaltinamųjų nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. R. K.-P., A. P. ir K. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų R. K.-P., A. P. ir K. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamųjų R. K.-P., A. P. ir K. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jie padarė bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nes veikimas tryse, darant nusikalstamą veiką, turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 1095,50 Lt dydžio žalos atlyginimo (t.1, b.l. 28). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog jai padarytą žalą sudaro „Armani“ akinių kaina, kurie jai kainavo 700 Lt, pudros kaina apie 100 Lt, lūpdažio kaina apie 100 Lt, pasigaminti naujus raktus jai kainavo 100 Lt. Buvo pagrobti penki raktai: nuo buto, darbovietės pastato durų, sodo pastato durų. Prie raktų buvo pakabukas, suvenyras, kurio kaina kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Živilė M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 20 Lt ir neturtinės 2500 Lt dydžio žalos atlyginimo (t.1, b.l. 98).

Ikiteisminio tyrimo metu B. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 116 Lt dydžio žalos atlyginimo (t.1, b.l. 145). Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji parodė, jog turtinės žalos dydį sudaro raktų pagaminimo kaina – 100 Lt, iš piniginės buvo išimti 20 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 148 Lt dydžio žalos atlyginimo (t.2, b.l. 10).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 2000 Lt dydžio žalos atlyginimo (t.2, b.l. 62).

Teisiamajame posėdyje M. B. ir A. P. atstovė pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovė M. B. paaiškino, jog ji Vaikų globos namuose dirba socialine darbuotoja, pažįsta visus kaltinamuosius. Vaikai iš globos namų išeidavo tuomet, kai keisdavosi auklėtojos, keisdavosi darbuotojų pamaina. Vaikai pabėgdavo neatsiklausę. Mano, kad didžiausia kaltė yra R. K.-P., jis įkalbėjo ir kitus vaikus prisidėti prie nusikaltimų. A. P. ir A. P. turi ir kitų baudžiamųjų bylų. M. B. tai pirmoji baudžiamoji byla. A. P. linkęs pasiduoti kitų įtakai. M. B. tylus, ramus, neturėjo elgesio problemų. Šiuo metu pasiprašė darbo globos namuose. Dirba kiemsargiu. A. P. gana protingas, sąmoningas. Jis galėjo atsispirti nusikaltimams. K. J. anksčiau buvo pažangesnė, dabar jos elgesys pablogėjo. Vaikams trūksta motyvacijos, nors jie yra aprūpinti, gauna išmokas, yra pavalgę, apsirengę.

Teisiamajame posėdyje kaltinamųjų R. K.-P., A. P. ir K. J. atstovas pagal įstatymą ir civilinio atsakovo atstovas M. T. paaiškino, kad jis dirba socialiniu darbuotoju vaikų globos namuose. Vėliausiai į jų globos namus atvyko R. K.-P.. Jis buvo gana ramus, tačiau turi didelį potraukį alkoholiui. R. K.-P. išgėręs tampa agresyvus, nemąsto, ką daro. Nemano, kad apiplėšti moteris sumanė kiti vaikai, greičiausia organizatorius viso to R. K.-P.. M. B. padarė išvadas, gali pasitaisyti. A. P. gudrus, protingas vaikas. A. P. pasiduoda įtakai, pats nesuvokia, ką jis daro. K. J. mokosi pusėtinai, neturi neigiamų pažymių. Buvo pabėgusi į Ukmergę, jie buvo paskelbę paiešką, jos ieškojo. Civilinius ieškinius reikia atlyginti.

Nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys dėl turtinės 1095,50 Lt dydžio žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiosios K. B. civilinis ieškinys dėl turtinės 330 Lt dydžio žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiosios Ž. M. L. civilinis ieškinys dėl turtinės 20 Lt dydžio žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiosios B. V. civilinis ieškinys dėl turtinės 116 Lt dydžio žalos atlyginimo tenkintinas visiškai. Nukentėjusiosios L. V. civilinis ieškinys dėl turtinės 148 Lt dydžio žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji K. B. prašo atlyginti 5000 Lt neturtinę žalą, nukentėjusioji Ž. M. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 2500 Lt dydžio žalos atlyginimo, nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 2000 Lt dydžio žalos atlyginimo.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. B. klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir kilusius padarinius: padaryta smurtinė veika, pažeisti du objektai – nuosavybė ir sveikata, nukentėjusioji patyrė smurtą, kilo padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, veika tyčinė, padaryta dviejų asmenų bendrininkaujant. Nukentėjusioji, kaip parodė teisiamajame posėdyje, nešiojo kaklo įtvarą, buvo patempti kaklo raiščiai, prakirstas smakras, pirko vaistus, negalėjo kažkiek laiko dirbti, negaudavo normalaus darbo užmokesčio, patyrė didelių išlaidų gydymui, kentėjo fizinį ir dvasinį skausmą, patyrė išgyvenimus. Atsižvelgiama į padarytos turtinės žalos dydį – 330 Lt, į kaltinamųjų asmenybes ir turtinę padėtį: nusikalstamą veiką padarė du nepilnamečiai, gyvenantys globos namuose, turto neturi, gauna tik pašalpas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai K. B. tenkintinas iš dalies, jo dydis mažintinas iki 2000 Lt.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. M. L. klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir kilusius padarinius: padaryta smurtinė veika, pažeisti du objektai – nuosavybė ir sveikata, nukentėjusioji patyrė smurtą, kilo padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, veika tyčinė. Nukentėjusiajai padaryta 20 Lt turtinė žala. Nukentėjusiajai buvo sumušta galva, kūne atsirado kraujosruvos, ji patyrė išgyvenimus. Kaltinamasis veiką padarė būdamas nepilnametis, gyvena vaikų globos namuose, turto ir pajamų neturi, išskyrus gaunamą pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. M. L. tenkintinas iš dalies, jo dydis mažintinas iki 2000 Lt.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai L. B. klausimą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir kilusius padarinius: padaryta smurtinė veika, ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, pažeisti du objektai – nuosavybė ir sveikata, nukentėjusioji M. V. patyrė smurtą, kilo padariniai – nežymus sveikatos sutrikdymas, veika tyčinė. Nukentėjusioji M. V. veikos padarymo metu buvo nepilnametė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji M. V. parodė, jog patyrė išgyvenimus, net ir iki šio laiko bijo išeiti į gatvę sutemus. Parodė, jog palaiko močiutės L. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis veiką padarė būdamas nepilnametis, gyvena vaikų globos namuose, turto ir pajamų neturi, išskyrus gaunamą pašalpą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į susiklosčiusią teismų praktiką dėl tinkamo civilinio ieškovo tokiose bylose, į M. V. pareiškimą teisiamojo posėdžio metu, jog ji palaiko civilinį ieškinį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, L. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir priteistinas tiesiogiai nukentėjusiajai M. V..

Lietuvos Respublikos CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė. Žala gali būti ir netinkamo tėvų auklėjimo bei netinkamos sveikatos priežiūros, mokymo ar rūpybos institucijos nepilnamečio priežiūros padarinys, todėl galima bendra nepilnamečio tėvų ir atitinkamų institucijų atsakomybė pagal dalinės civilinės atsakomybės taisykles. Kai turtinę ar neturtinę žalą padaro nepilnametis nuo keturiolikos metų amžiaus, teismas, priteisdamas subsidiariosios atsakomybės tvarka iš tėvų, įtėvių, globėjų ar rūpintojų nepilnamečio padarytos žalos atlyginimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo, kad šį žalos atlyginimą iš jų reikia išieškoti tik tada, kai pats nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo jai atlyginti, iki pasieks pilnametystę. Tokia yra teismų praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 1-133-517/2006. Rūpintojas įpareigotas kontroliuoti rūpintinio elgesį (CK 3.273 straipsnis). Nusikalstamų veikų padarymo metu už nepilnamečių šioje byloje kaltinamųjų elgesio kontrolę buvo atsakingas rūpintojas – I vaikų globos namai, nes tuo metu jie buvo paimti iš tėvų, todėl taikytinos CK 6.276 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nukentėjusiajai R. S. padaryta turtinė 1095,50 Lt žala priteistina iš kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiajai K. B. padaryta turtinė 330 Lt žala ir neturtinė 2000 Lt žala priteistina iš kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiajai Ž. M. L. padaryta turtinė 20 Lt turtinė ir neturtinė 2000 Lt žala priteistina iš kaltinamojo R. K.-P., o šiam neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiajai B. V. padaryta turtinė 116 Lt žala priteistina iš kaltinamųjų R. K.-P., M. B. ir A. P. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiajai L. V. padaryta turtinė 148 Lt žala priteistina iš kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiajai M. V. padaryta neturtinė 2000 Lt žala priteistina iš kaltinamojo R. K.-P., o šiam neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Dėl bausmių ir kardomųjų priemonių

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K.-P. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: tarp visų kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų padarytos septynios smurtinės nusikalstamos veikos, t.y. plėšimai, veikos tyčinės (padarytos tiesiogine tyčia), buvo užvaldytas svetimas turtas, nukentėjusiosioms buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, o vienai nukentėjusiajai – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis visais plėšimų atvejais, kuriuos padarė bendrininkaudamas, nukentėjusiosioms smūgiavo pats, spardė jas. Smūgiuota buvo į pavojingas vietas, tarp jų ir į galvą. Kelias veikas padarė vienas, be bendrininkų. Viena veikų – baudžiamasis nusižengimas. Nukentėjusiosioms padaryta žala neatlyginta, atsižvelgiama į jos dydį, taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes dėl visų nusikalstamų veikų, į jo asmenybę: yra jauno amžiaus, nepilnametis, augo vaikų globos namuose, mokosi, nevedęs, nedirba, neteistas (t. 3, b.l. 30), administracine tvarka baustas (t. 3, b.l. 32), Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t.3, b.l 37), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (t.3, b.l. 36), Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje neįrašytas (t.3, b.l. 35). Taip pat atsižvelgiama į Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos charakteristiką apie kaltinamąjį (t. 3, b.l. 40). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamajam R. K.-P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją R. S.), taip pat arešto bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (prieš nukentėjusiąją R. S.); laisvės atėmimo bausmė: už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją K. B.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją Ž. M. L.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją B. V.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją L. V.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją M. V.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją D. D.). Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bausmės dydis parinktinas mažesnis nei numatytas minėtų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijų vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos, jas apimant dėl idealių sutapčių ir iš dalies sudedant dėl realių sutapčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo R. K.-P. sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-04-10, 1.30 val., iki 2010-04-10, 16.20 val. (t.2, b.l. 74, 76); nuo 2010-04-12, 16.45 val. iki 2010-04-14, 13.15 val. (t. 1, b.l. 175-176); nuo 2010-11-11, 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011 m. balandžio 20 d. (t. 2, b.l. 115, t.3, b.l. 25-27).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį: kaltinamasis padarė 5 nusikalstamas veikas, iš kurių 4 smurtinės, plėšimai, visos veikos padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes dėl visų nusikalstamų veikų, į kaltinamojo asmenybę: nepilnametis, gyvena vaikų globos namuose, mokosi, nevedęs, nedirba, neteistas (t. 3, b.l. 54), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b.l. 53), Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t. 3, b.l. 59), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre gydėsi (t.3 b.l. 57), Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje neįrašytas (t. 3, b.l. 56). 2010-12-30 specialisto išvadoje nurodyta, kad M. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, netikslinga. Taip pat atsižvelgiama į Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos charakteristiką apie kaltinamąjį (t. 3, b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, M. B. už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją R. S.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją K. B.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją B. V.), už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje (prieš nukentėjusiąją L. V.), skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bausmės dydis parinktinas mažesnis nei numatytas minėtų Lietuvos Respublikos BK straipsnių sankcijų vidurkis. Paskirtos bausmės bendrintinos, jas apimant dėl idealių sutapčių ir iš dalies sudedant dėl realių sutapčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad M. B. vaidmuo lyginant su kaltinamuoju R. K.-P. nusikalstamų veikų daryme buvo mažesnis, kaip teigė kaltinamojo atstovas pagal įstatymą šiuo metu kaltinamasis pasidarė išvadas, savanoriškai dirba globos namuose, atsižvelgiant į globos namų atstovų pateiktas kaltinamojo charakteristikas teisiamojo posėdžio metu, tikslinga kaltinamajam bausmės vykdymą atidėti vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. Bausmės vykdymas atidėtinas 3 (trejiems) metams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padaryta viena smurtinė veika – plėšimas, tyčia tiesioginė, atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę: nepilnametis, gyvena vaikų globos namuose, mokosi, nevedęs, nedirba, neteistas (t.3, b.l. 43), Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t. 3, b.l 47), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (t.3, b.l. 46), Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje neįrašytas (t. 3, b.l. 45). Taip pat atsižvelgiama į Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos charakteristiką apie kaltinamąjį (t. 3, b.l. 48). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bausmės dydis parinktinas mažesnis nei numatytas minėto Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes A. P. padarė veiką būdamas nepilnametis, padaryta viena apysunkė nusikalstama veika, kaltinamasis neteistas. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama į globos namų atstovų pateiktą kaltinamojo charakteristiką teisiamojo posėdžio metu. Bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams. Skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padaryta viena smurtinė veika – plėšimas, tyčia tiesioginė, atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę: nepilnametis, gyvena vaikų globos namuose, mokosi, nevedęs, nedirba, teistas 1 kartą (t. 3, b.l. 65), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b.l. 64), Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t.3, b.l. 68), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (t.3, b.l.70), Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje neįrašytas (t. 3, b.l. 69). Taip pat atsižvelgiama į Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos charakteristiką apie kaltinamąjį (t. 3, b.l. 71). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bausmės dydis parinktinas mažesnis nei numatytas minėto Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes A. P. veiką padarė būdamas nepilnametis, padaryta viena apysunkė nusikalstama veika. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama į globos namų atstovų pateiktą kaltinamojo charakteristiką teisiamojo posėdžio metu. Bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Skirdamas bausmę kaltinamajai K. J. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį: padaryta viena smurtinė veika – plėšimas, tyčia tiesioginė, atsižvelgiama į padarytos žalos dydį, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kaltinamosios asmenybę: kaltinamoji nepilnametė, gyvena globos namuose, mokosi, nedirba, turi mažametę dukterį, neteista (t.3, b.l.75), Respublikinėje psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (t. 3, b.l. 77), Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (t.3, b.l.79), Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje neįrašyta (t.3, b.l.78). Taip pat atsižvelgiama į Vilniaus „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos charakteristiką apie kaltinamąją (t. 3, b.l. 80). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bausmės dydis parinktinas mažesnis nei numatytas minėto Lietuvos Respublikos BK straipsnio sankcijos vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes K. J. padarė veiką būdama nepilnametė, padaryta viena apysunkė nusikalstama veika, kaltinamoji neteista. Taip pat šiuo atveju atsižvelgiama į globos namų atstovų pateiktą kaltinamosios charakteristiką teisiamojo posėdžio metu. Bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams. Skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K.-P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 3, b.l. 5-11), naikintinos.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. paskirtos kardomosios priemonės– rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 3, b.l. 12-16) naikintinos, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 3, b.l. 17-19), naikintina, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

R. K.-P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) – laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) – areštu 30 parų;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją K. B.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją Živilę M. L.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją B. V.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją L. V.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją M. V.) - laisvės atėmimu 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją D. D.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, dėl idealių sutapčių – jas apimant, ir iš dalies sudedant dėl realių sutapčių, ir skirti kaltinamajam R. K.-P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, t.y. nuo 2010-04-10, 1.30 val., iki 2010-04-10, 16.20 val.; nuo 2010-04-12, 16.45 val. iki 2010-04-14, 13.15 val.; nuo 2010-11-11, 11.30 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2011 m. balandžio 22 d. ir skirti kaltinamajam R. K.-P. galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 17 dienų.

Laisvės atėmimo bausmės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki tol, kol įsiteisės nuosprendis, kaltinamajam R. K.-P. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą - palikti nepakeistą, kai nuosprendis įsiteisės, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. K.-P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį:

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją R. S.) - laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją K. B.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją B. V.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (prieš nukentėjusiąją L. V.) - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, dėl idealių sutapčių – jas apimant, ir iš dalies sudedant dėl realių sutapčių, ir skirti kaltinamajam M. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalis):

elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį M. B.: būti globos įstaigoje, kurioje priskirtas gyventi, nuo 21.00 iki 6 val.; tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

100 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, dirbant juos globos įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 85 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. B. paskirtas kardomąsias priemones– rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei nepilnamečio atidavimą prižiūrėti (t. 3, b.l. 12-16) panaikinti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalis):

elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį A. P.: būti globos įstaigoje, kurioje priskirtas gyventi, nuo 21.00 iki 6 val.; tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

40 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, dirbant juos globos įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 85 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti (t. 3, b.l. 17-19), panaikinti, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalis):

elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąjį A. P.: būti globos įstaigoje, kurioje priskirtas gyventi, nuo 21.00 iki 6 val.; tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

90 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, dirbant juos globos įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 85 straipsnis).

K. J. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti ją laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos BK 92 straipsnio 2 dalis):

elgesio apribojimą 1 (vieneriems) metams (Lietuvos Respublikos BK 87 straipsnis), įpareigojant kaltinamąją K. J.: būti globos įstaigoje, kurioje priskirtas gyventi, nuo 21.00 iki 6 val.; tęsti mokslą, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą;

40 valandų nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, dirbant juos globos įstaigoje (Lietuvos Respublikos BK 85 straipsnis).

Nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai padarytą turtinę 1095,50 Lt žalą iš kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios K. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai padarytą turtinę 330 Lt ir neturtinę 2000 Lt žalą iš kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios Ž. M. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai padarytą turtinę 20 Lt ir neturtinę 2000 Lt žalą iš kaltinamojo R. K.-P., o šiam neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios B. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai padarytą turtinę 116 Lt žalą iš kaltinamųjų R. K.-P., M. B. ir A. P. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios L. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai padarytą turtinę 148 Lt žalą iš kaltinamųjų R. K.-P. ir M. B. solidariai, o šiems neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiosios M. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai padarytą neturtinę 2000 Lt žalą iš kaltinamojo R. K.-P., o šiam neturint lėšų, subsidiariai iš Vilniaus I-ųjų vaikų globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.