Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-02-09 · Civilinė byla Nr. e2-1059-842/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-09
Bylos Nr.
e2-1059-842/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Stukaitė
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1059-842/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10484-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 9 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei,dalyvaujant ieškovės atstovei nemokumo administratorei Rasai Židonyte,atsakovui R. S. (2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hydro Mobilift Technologies“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė BUAB „Hydro Mobilift Technologies“ pateikė ieškinį atsakovui R. S., kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 34 157,31 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Hydro mobilift technologies“ turėjo vieną atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nebebuvo vykdomi jokie mokėjimai nuo 2021 m. gegužės 9 d. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė nuo 2021 m. gegužės 9 d. nebeturėjo iš viso jokių piniginių lėšų banko sąskaitoje, laikytina, kad įmonė tapo nemoki. Finansiniai įsipareigojimai jau buvo pradelsti ir iki šios datos, tačiau turimais 2020 m. gruodžio 31 d. dienos balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 33 258 Eur, o jau 2021 metų pabaigoje įmonės turtą sudarė tik 9574 Eur abejotina gautina suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka UAB „Hydro mobilift technologies“ susidarė nuo 2020 m. lapkričio 4 d. Būtent nuo 2020 m. lapkričio 4 d. UAB „Hydro mobilift technologies“ nebevykdė prievolės mokėti mokesčių Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šį faktą nedviprasmiškai nurodė ir patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija pareikštame finansiniame reikalavime. 2020 m. lapkričio 4 d. datai pradelsta mokėtina prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 1 313,65 Eur. Vėliau įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo, kol nuo 2021 m. gegužės 19 d. nebebuvo vykdomas jokios operacijos iš banko sąskaitos. Taigi, laikytina, kad 2021 m. gegužės 19 d. datai įmonė buvo nemoki. Vėliau įsipareigojimai nebuvo vykdomi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2021 m. gegužės 31 d. pradelstas įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 297,62 Eur, 2021 m. birželio 30 d. padidėjo dar 351,72 Eur, o bankroto bylos iškėlimo datai buvo priskaičiuoti ir 64,83 Eur dydžio delspinigiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 3 d. konstatavo UAB „Hydro mobilift technologies“ veiklos nevykdymą nuo 2021 metų liepos mėnesio pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas. Nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga nedelsiant inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama vadovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-344/2014). Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Dėl to, kad Atsakovas laiku, tai yra nuo 2021 m. gegužės 19 d., nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, Bendrovės skolos išaugo 34 157,31 Eur, o turto neliko jokio. Žala buvo padaryta tiesioginiais Atsakovo neteisėtais veiksmais – pažeidus Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą numatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Jeigu Atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, daugelio kreditorių netesybų skaičiavimas būtų net neprasidėjęs, kreditoriams nebūtų reikėję kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo ir į antstolius dėl vykdomųjų bylų pradėjimo. CK 6.247 straipsnis numato priežastinio ryšio taikymo ribas. Priežastinis skolininko elgesio ir nuostolių ryšys reiškia, kad skolininko veiksmai buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradę nuostoliai yra skolininko elgesio rezultatas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsiranda tiesiogiai. Jis gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Taigi netiesioginis priežastinis ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-764/2003; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-476/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-53/2010). Dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškovės kreditoriniai reikalavimai išaugo ir neliko turto, todėl tarp atsakovo neveikimo ir padarytos žalos kreditoriams yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama. Pareiga paneigti šią prezumpciją tenka bendrovės vadovui. Ieškovės teigimu, buvęs bendrovės vadovas netinkamai ėjo savo pareigas, veikė priešingai juridinio asmens interesams ir sukėlė žalą bendrovei. Buvęs vadovas, nesikreipdamas laiku dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo, pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą ir tuo bendrovei bei kreditoriams sukėlė žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo bylą nutraukti kaip nepagrįstą. Teigė, kad įmonės nemokumą paskelbus 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės nuostoliai būtų ženkliai didesni.

3. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovė Rasa Židonytė ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad nemokumo data laikytina 2021 m. gegužės 19 d., kai įmonė nebevykdė jokios veiklos. Data tokia, kadangi įmonėje atliktas paskutinis mokėjimas atsakovo tėčiui už patalpų nuomą ir nebebuvo lėšų. Atsakovas buvo įmonės vadovas ir, jei 2021 m. gegužės 19 d. būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, žala nebūtų didėjusi, nebūtų ieškinių, išieškojimų per antstolius ir pan.

4. Bylos nagrinėjimo teisme metu (2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdis) atsakovas nurodė, kad nebuvo palikęs įmonės likimo valiai, su didžiausiu kreditoriumi buvo aptartas 3 metų laikotarpis, įkūrė kitą įmonę, per ją dengė BUAB „Hydro Mobilift Technologies“ skolas. Atsirado UAB ,,Fortius”, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovas neprieštaravo.

5. 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovui buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, teismo posėdis atidėtas.

Atsiliepimas

6. Atsakovas R. S. teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, pasitaręs su savo galimais atstovais teisme, nutarė paskirtame teismo posėdyje nedalyvauti, prašo atsižvelgti į tai, kad veiklą vykdė sąžiningai, sudėtingomis pandemijos sąlygomis užbaigė pradėtus objektus, paliko tvarkingą kasą ir sandėlį, su nedidėliais vėlavimais mokėjo mokesčius, todėl nesutinka su kaltinimais dėl neatsakingai vykdytos veiklos ir kad nepavykus verslui susidariusios skolos būtų išieškomos iš įmonės vadovo kaip fizinio asmens.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

7. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

8. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iškilus nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniams asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdytu šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas (to paties straipsnio 4 dalis).

9. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

10. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė juridinio asmens vadovui atsiranda už šiame įstatyme numatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

11. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

13. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-631-643/2024 iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Hydro Mobilift Technologies”. Šios bendrovės vadovo pareigas nuo jos įsteigimo 2016 m. sausio 11 d. iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos 2023 m. vasario 28 d. ėjo atsakovas R. S..

14. Vilniaus apygardos teismas bendrovės nemokumo administratore paaskyrė Rasą Židonytę.

15. 2023 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi patvirtino UAB „Hydro mobilift technologies“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. gegužės 18 d., 2023 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis UAB „Hydro mobilift technologies“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas. Teismo posėdžių metu ieškovės atstovė nurodė, kad bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 50 835,38 Eur.

16. Pagal ieškovės pateiktus duomenis UAB „Hydro mobilift technologies“ turėjo vieną atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2022 m. sausio 1 d. buvo -1 4,10 Eur. Ieškovės teigimu, iš sąskaitos nebebuvo vykdomi jokie mokėjimai nuo 2021 m. gegužės 19 d., atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė nuo 2021 m. gegužės 19 d. nebeturėjo iš viso jokių piniginių lėšų banko sąskaitoje, laikytina, kad įmonė tapo nemoki. Finansiniai įsipareigojimai jau buvo pradelsti ir iki šios datos, tačiau turimais 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 33 258 Eur, o jau 2021 metų pabaigoje įmonės turtą sudarė tik 9 574 Eur abejotina gautina suma. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 skirsnio nuostatomis, Gyventojų pajamų mokesčio mokestinė nepriemoka UAB „Hydro mobilift technologies“ susidarė nuo 2020 m. lapkričio 4 d., kadangi nuo šios datos UAB „Hydro mobilift technologies“ nebevykdė prievolės mokėti mokesčių. Šį faktą patvirtino Valstybinė mokesčių inspekcija pareikštame finansiniame reikalavime. 2020 m. lapkričio 4 d. pradelsta mokėtina prievolė Valstybinei mokesčių inspekcijai sudarė 1 313,65 Eur. Vėliau įsiskolinimai kreditoriams tik didėjo, kol nuo 2021 m. gegužės 19 d. nebebuvo vykdomos jokios operacijos iš banko sąskaitos. Ieškovės teigimu, laikytina, kad 2021 m. gegužės 19 d. įmonė buvo nemoki. Vėliau įsipareigojimai nebuvo vykdomi ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. 2021 m. gegužės 31 d. pradelstas įsipareigojimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sudarė 297,62 Eur, 2021 m. birželio 30 d. padidėjo dar 351,72 Eur, o bankroto bylos iškėlimo datai buvo priskaičiuoti ir 64,83 Eur dydžio delspinigiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021 m. rugsėjo 3 d. konstatavo UAB „Hydro mobilift technologies“ veiklos nevykdymą nuo 2021 metų liepos mėnesio pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas.

17. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. JANĮ 5 bei 6 straipsniuos įtvirtintos vadovo pareigos esant juridinio asmens nemokumo tikimybei bei juridiniam asmeniui tapus nemokiu. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda pareiga nedelsiant inicijuoti bankroto bylą, todėl jei nuo to momento dėl vadovo neteisėtų ir kaltų veiksmų įmonės įsipareigojimai kreditoriams padidėja, šis padidėjimas yra laikytinas žala.

18. Ieškovė nurodo, kad dėl to, jog atsakovas laiku, tai yra nuo 2021 m. gegužės 19 d., nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, bendrovės skolos išaugo 34 157,31 Eur, o turto neliko jokio. Ši suma kaip kreditorių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje. Minimą žalą sudaro: 788,20 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas UAB „Baltas ruonis“ susidarė kreditoriui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo, 522,73 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas Advokatų profesinei bendrijai „Jonikaitis, Janušaitis LINKLEX“ už suteiktas teisines paslaugas, 111,18 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas AB „LTG Link“ už neapmokėtus traukinio bilietus, delspinigius bei bylinėjimosi išlaidas pagal 2021 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-35398-1089/2021, 1 765,54 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas UAB „Electric box“ pagal 2021 m. gruodžio 24 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą Nr. EBS21-00169, 73,58 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas UAB „Fortius“ pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-19877-820/2021 bylinėjimosi išlaidoms, procesinėms palūkanoms ir antstolio išlaidoms, 25 824,37 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas UAB „Šiaulių liftas“ susidarė 2022 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-23131-909/2022 dėl priteistos žalos ir bylinėjimosi išlaidų, 714,17 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui susidarė už nemokėtus mokesčius nuo priskaičiuotų darbuotojų darbo užmokesčių už 2021 m. balandžio mėnesį, gegužės mėnesį bei delspinigius, 4 357,54 Eur dydžio pradelstas įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė už nemokėtus Gyventojų pajamų, Nekilnojamojo turto, Pridėtinės vertės mokesčius bei mokesčius už aplinkos teršimą bei priskaičiuotus delspinigius. Darytina išvada, kad kad dėl nemoikumo proceso neinicijavimo laiku buvo padaryta iš viso 34 157,31 Eur žala.

19. Atsakovas atsiliepime įmonės nemokumo datos neginčijo, tik teigė, kad įmonės nemokumą paskelbus 2020 m. gruodžio 31 d. įmonės nuostoliai būtų ženkliai didesni. Pažymėtina, kad atsakovui buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu, išaiškinta teisė teikti įrodymus, tačiau jis ja nepasinaudojo, bylos nagrinėjimą atidėjus, atsakovas į kitą posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Be kita ko, 2023 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad ieškinį iš esmės pripažįsta, tačiau, jo teigimu, įmonė nebuvo visiškai palikta. Buvo tariamasi su didžiausiu kreditoriumo, kad jis tris metus nesikreips į teismą. Kitų sumos nebuvo ženklios, buvo galimybė kažką daryti. 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakjovas įsteigė įmonę ,,Hydrotiltai”, mano, kad tokiu būdu per trečiuosius asmenis buvo vykdoma veikla, dalinai mokama. Kai UAB ,,Fortius” kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tam neprieštaravo. Papildomai pasisakė dėl 25 824,37 Eur skolos UAB ,,Šiaulių liftas”, nurodė, kad neturėjo galimybės važinėti į teismą, nes gyvena (duomenys neskelbtini), tiesiog neginčijo, būtų buvę sudėtinga įrodyti, kad liftą sulaužė, be to, tais laikais tokia suma nebuvo didelė. Šiuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų atsakovas taip pat neteikė.

20. Teismas, įvertinęs išdėstytą, atsakovo ieškinio pripažinimą, tai, kad jokių ieškovės pozicijai priešingų įrodymų nepateikta, sprendžia, kad po 2022 gegužės 19 d. įmonė buvo faktinėje nemokumo būklėje (CPK 178, 185 straipsniai). Įmonei nebegaunant lėšų ir nebegalint toliau vykdyti veiklos, įmonės vadovui atsirado pareiga inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, tačiau atsakovas to nedarė. Atsakovas, kaip galima suprasti iš jo paaiškinimų teisme, manė, kad dar buvo galima kažką daryti, tačiau tarėsi tik su dalimi kreditorių, steigė kitą bendrovę. Toks atsakovo elgesys sąlygojo kreditorinių reikalavimų padidėjimą. Be to, atsakovas, net žinodamas apie vykstančius teisminius procesus, nesiėmė jokių veiksmų, prašomas priteisti sumas vertino kaip nedideles.

21. Prašomą priteisti žalą sudaro po 2021 m. gegužės 19 d. atsiradusios piniginės prievolės, žalos kreditoriams padidėjimas, ko būtų galėję nebūti, jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo.

22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas, nevykdydamas savo pareigos laiku nesikreipdamas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atliko neteisėtus veiksmus ir būtent šiais veiksmais padarė ieškovei 34 157,31 Eur žalą. Šiuo atveju yra visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246-6.249 straipsniai), todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 56401,15 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnis).

23. Tenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (34 157,31Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 046 Eur žyminio mokesčio ((900 x 145,80 vartotojų kainų indeksas + 4 157,31 x 2 %) x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hydro Mobilift Technologies“, juridinio asmens kodas 304162860, naudai 34 157,31 Eur (trisdešimt keturi tūkstančiai šimtas penkiasdešimt septyni eurai ir 31 ct) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (34 157,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1 046 Eur (vienas tūkstantis keturiasdešimt šešis eurai) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, administruojamą valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Stukaitė