Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) prie Lietuvos Respublikos (toliau LR) finansų ministerijos, valstybinė įmonė (toliau VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja N. N. tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio, R. – J. K., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė visą R. – J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

5. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas su pastatu – gyvenamuoju namu ir pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), registruoti A. K. vardu (11-15 b. l.). Pareiškėjos tėvų R. – J. K. ir A. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Medicininio mirties liudijimo, mirties liudijimo duomenimis, pareiškėjos mama A. K. mirė (duomenys neskelbtini), o sutuoktinis R. – J. K. – (duomenys neskelbtini) (6,7 b. l.). Po sutuoktinio R. – J. K. mirties A. K. liko gyventi tame pačiame name, prižiūrėjo jį, priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama (15-16, 17-21 b. l.). Iš Šiaulių miesto 3-ojio notaro biuro notarės N. V. liudijimo, nustatyta, kad po A. K. mirties, pareiškėja N. N. priėmė A. K. palikimą (22 b. l.).

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

8. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos N. N. mama A. K. priėmė po sutuoktinio R. – J. K. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (1964 m. Civilinio kodekso 587 str.).

9. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad A. K. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., po sutuoktinio R. – J. K. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti, pareiškėja turės galimybę priimti visą mamos palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.?

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjos N. N. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) mama A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi ((duomenys neskelbtini)), po sutuoktinio R. – J. K. mirties ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.