- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-08
- Bylos Nr.
- e2YT-29037-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21901-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Z.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai priėmė palikimą, atsiradusį po J. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir A. Z. dėdė J. A. L.. Po J. A. L. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Kadangi pareiškėja buvo J. A. L. sutuoktinė, todėl turi teisę paveldėti turtą po savo sutuoktinio mirties. Turtą taip pat turi teisę paveldėti suinteresuotas asmuo A. Z., kuris yra J. A. L. sesers M. Z. sūnus, tačiau palikimo jis nepriėmė. Pareiškėja ir J. A. L. kartu visą jų santuokinį gyvenimą gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir juo rūpinosi. Iki pat J. A. L. mirties jie gyveno kartu pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ji liko gyventi po sutuoktinio mirties. Po Juozo A. L. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kilnojamasis turtas – rūbai, baldai, knygos, dokumentai, kiti asmeniniai daiktai, namų apyvokos reikmenys ir vertingi buities daiktai, kuriuos po sutuoktinio mirties paveldėjo pareiškėja, faktiškai pradėdama juos valdyti. Po J. A. L. mirties pareiškėja valdė, prižiūrėjo, bei rūpinosi likusiu savo sutuoktinio turtu. Pareiškėjos sutuoktinis J. A. L. ilgą laiką sirgo ir negalėjo savimi pasirūpinti. Jis 2014 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6292-748/2014 buvo pripažintas neveiksniu. Pareiškėjos sutuoktinį pripažinus neveiksniu, pareiškėja rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Pareiškėjai prižiūrėti sutuoktinį padėjo jų sūnus Ž. J. L., po jo mirties, padėjo šeimos draugė E. V., o 2016 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16753-192/2016 pareiškėją paskyrus J. A. L. globėja ir jo turto administratore, ji viena rūpinosi savo sutuoktiniu ir jo turtu. J. A. L. mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties likusį turtą pareiškėja perėmė jį faktiškai valdydama ir paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Iki J. A. L. mirties pareiškėja jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi, suinteresuotas asmuo A. Z. palikimo nepriėmė ir pretenzijų dėl palikimo nereiškia. Norint sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių, neužtenka faktinio palikimo priėmimo, kadangi norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą VĮ Registrų centre reikalingas paveldėjimo liudijimas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Z. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu visiškai sutinka bei palaiko pareiškėjos reikalavimą visa apimtimi. Faktinės aplinkybės nurodytos pareiškime yra visiškai teisingos, pagrįstos leistinais rašytiniais įrodymais, bei atitinka realią faktinę situaciją, todėl pareiškimas turėtų būti patenkintas pilna apimtimi. Prašo pareiškimą tenkinti, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis ir A. Z. dėdė J. A. L.. Pareiškėja ir jos sutuoktinis J. A. L. turėjo sūnų Ž. J. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po J. A. L. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Turtą taip pat turi teisę paveldėti suinteresuotas asmuo A. Z., kuris yra J. A. L. sesers M. Z. sūnus, tačiau palikimo jis nepriėmė. Po J. A. L. mirties liko jam nuosavybės teise priklausęs žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad po J. A. L. mirties pareiškėja valdė, prižiūrėjo, bei rūpinosi likusiu savo sutuoktinio turtu. Pareiškėjos sutuoktinis J. A. L. ilgą laiką sirgo ir negalėjo savimi pasirūpinti. Jis 2014 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6292-748/2014 buvo pripažintas neveiksniu. 2016 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-16753-192/2016 pareiškėją paskyrė J. A. L. globėja ir jo turto administratore.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. A. L. mirties jo sutuoktinė pareiškėja J. L. perėmė ir pradėjo valdyti velionio turtą, t. y. faktiškai priėmė J. A. L. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į J. A. L. turtą, nėra.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.