Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-07-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-384-557/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-16
Bylos Nr.
1S-384-557/2015
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-000155-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
A. T.
Bylos Nr. 1S-384-557/2015
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-000155-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.10.1.;2.5.17.; 2.5.19.;2.12.4.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. T. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. lapkričio 15 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2014 m. kovo 14 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, A. T. nuteistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

2015 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo A. T. prašymas taikyti Lietuvos Respublikos 2015-03-19 įstatymą Nr. XII-1554, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnis, ir sumažinti 2014 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi prašymas netenkintas. Teismas motyvavo, kad A. T. teistas už vagystę, be to, anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ne kartą baustas už administracinės teisės pažeidimus, jis savo elgesiu nesiekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl BK 75 str. nuostatų taikymas nuteistojo A. T. atžvilgiu negalimas.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. T. skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį pakeisti, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pažymi, kad apylinkės teismas be pagrindo nurodė, kad jis slėpė savo teistumą, nes ikiteisminio tyrimo ir teismo metu jis nurodė, kad yra teistas, tačiau bausmę atlikęs ir teistumas išnykęs. Nurodo, kad nuo tada daugiau nebuvo teistas, tačiau ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuos pažeidimus padarė įtakojamas draugų. Nuteistasis mano, kad visos šios aplinkybės įrodo, kad savo elgesiu nesiekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atlikdamas bausmę visiškai nutraukė ryšius su asmenimis, galinčiais jį įtakoti naujų nusikalstamų veikų padarymui, nuteistasis ryšius palaiko tik su artimaisiais. Pažymi, jog atidėjus bausmės vykdymą, galės įsidarbinti ir sumokėti už administracinių teisės pažeidimų padarymą paskirtas baudas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant A. T. baudžiamąją bylą, galiojo BK 75 str. redakcija, numačiusi, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 BK 75 str. 1 d. pakeista nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus).

A. T. nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams už sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 1 d. padarymą (BK 11 str. 5 d.). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui, šis įstatymas A. T. atžvilgiu laikytinas jo teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis). Vienok apygardos teismas sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutarties išvada, kad nuteistajam A. T. nėra pagrindo taikyti BK 75 str. 1 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo prerogatyva. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 str. 2 d., bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014) teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

A. T. nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą – disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, jo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos, susijusios su psichotropinių ar narkotinių medžiagų disponavimu, turint tikslą jas platinti, yra ne tik sunkus nusikaltimas įstatymo požiūriu, tačiau jos kelia didelį pavojų visuomenei, nes ne tik žaloja jas įsigyjančių bei vartojančių asmenų, ypač jaunimo, sveikatą, bet tokias medžiagas vartojantys asmenys neretai patys daro sunkius nusikaltimus ir yra pavojingi aplinkiniams. Vadinasi, nėra pagrindo įvardinti nuteistojo A. T. padarytą veiką kaip keliančią minimalią grėsmę visuomenei. Be to, pažymėtina, kad nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus, šią veiką A. T. padarė jau būdamas ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmenų turtą (plėšimą, vagystę, automobilio pagrobimą, naudojimąsi nusikalstamu būdu gautu turtu), be to, nors nuteistasis nusikalstamą veiką padarė dirbdamas, tačiau jis vis tiek savo poreikių tenkinimui bandė gauti lėšų iš narkotinių medžiagų platinimo, kas parodo, jog šio jauno visuomenės nario antisocialinės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą gyventi iš legaliai gaunamų pajamų, keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 15-19). Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis nori dirbti, palaikyti ryšius su artimaisiais, egzistavo jau prieš A. T. nusikalstamų veikų atlikimą, tačiau nepaisydamas to, kad turėjo progą būti su artimaisiais, dirbo taksi vairuotoju, A. T. nusprendė nusikalsti. Be to, skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu nebendrauja ir nutraukė ryšius su jam neigiamą įtaką darančiais asmenimis, yra išimtinai deklaratyvi ir neduoda teismui pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis tokių ryšių neatnaujintų ir toliau nebandytų verstis nusikalstamų veikų darymu, atidėjus bausmės vykdymą. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją keisti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. T. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas