- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-452-511-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-71-1-00329-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Evaldas Vanagas, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- T. M., ir K
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio,
nuteistajam T. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK ) 178 str. 2 d., 187 str. 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 5 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta pagal 2010 m. kovo 15 d. nuosprendį atlikta bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir K. Z. bei D. V., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 23 d., tikslus laikas nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupe su K. Z. ir D. V., išdaužęs 200 Lt vertės virtuvės lango stiklo paketą, įsibrovė į J. S. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., iš ten pagrobė 300 Lt vertės metalinę dėžę, 60 litų, 100 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 1200“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. M. prašo švelninti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu skirtą bausmę. Nurodo, kad prisipažino kaltu bei išsamiai papasakojo vagystės, kurią padarė drauge su D. V. ir K. Z. 2009 m. spalio 23 d. Kupiškio rajone aplinkybes. Teismui davė parodymus, kad darant nusikaltimą jis liko kieme saugoti, kad niekas neateitų. Tačiau tokius parodymus, anot nuteistojo, davė tik todėl, kad jie atitiktų kitų bendrininkų parodymus ir tokiu būdu išvengtų klausimų iš teisėjo ir prokurorės. Prie spontaniško nusikaltimo planavimo neprisidėjo, nes tuo metu automobilyje miegojo. Apie daromą nusikaltimą suprato tada, kai D. V. automobilį nuvairavo į kiemą ir pamatė kieme per langą iškeltą metalinį seifą. Stabdyti nusikaltimo darymą buvo per vėlu, todėl padėjo seifą įkelti į automobilį. Taigi, jo vaidmuo darant nusikaltimą buvo antraeilis, todėl apeliantas prašo, kad teismas paskirtų bausmę tik už jo veiksmus, taikant BK 62 straipsnio 2 d. 3 p.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas
Nuteistasis T. M. skunde nurodo kitokias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš kurių sektų, jog apie daromą nusikaltimą jis supratęs tik tada, kai pamatė per langą iškeltą metalinį seifą. Šie teiginiai nepagrįsti ir paneigti byloje surinktais įrodymais. K. Z. teisiamajame posėdyje parodė, jog su D. V. ir T. M. važiuodami pro kažkokį kaimelį, visi trys nusprendė apvogti sodybą, ką ir padarė. Analogiškai parodė ir D. V. bei pats T. M.. Tai patvirtina, jog bendrininkai vagystę buvo suplanavę iš ją padarė susitarę iš anksto. Pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, jog visi trys nuteistieji pagrobtą metalinę dėžę vežė į miškelį, ten laužė, pas T. M. rasta ir nukentėjusiajam J. S. grąžinta dalis pagrobto turto – grynieji pinigai. T. M. buvo nusikaltimo įvykio vietoje, prisidėjo prie turto pagrobimo, užvaldė dalį pagrobto turto, todėl jo veika teisingai kvalifikuota kaip vagystės vykdytojo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jo vaidmuo nusikalstant buvo antraeilis, o tokiu atveju nuteistojo T. M. prašymas švelninti jam paskirtą bausmę pagal BK 62 str. 2 d. 3 p. yra nepagrįstas. Be to, pagal BK 62 str. 2d. skiriant švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo sankcijoje, būtina sąlyga yra ir tai, jog turi būti nustatytos mažiausiai dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o šiuo atveju jų nenustatyta.
T. M. paskirta bausmė yra teisinga. Pirmos instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t.y., bausmę T. M. paskyrė pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas atsižvelgė į padarytas veikas bei nuteistojo T. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Kaip recidyvistui už nusikaltimą jam pagrįstai skirtas laisvės atėmimas (BK 56 str. 1 d.), o už baudžiamuosius nusižengimus – arešto bausmė. Teismas įvertino T. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį - padaryti baigtas apysunkis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, teisingai įvertintas jo vaidmuo nusikalstamų veikų darymo metu - kaip vykdytojo, įvertintos ir paskemės - jog padaryta nedidelė turtinė žala. Teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę charakterizuojančius požymius - sveikas ir darbingo amžiaus, tačiau nedirba, sistemingai daro nusikaltimus. Bylos duomenimis pagrįsta teismo išvada, jog T. M. padarytos nusikalstamos veikos buvo kaltinamojo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas pripažino T. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p. (nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe) ir įvertino ją skiriant bausmę. Nustatydamas bausmių dydžius, teismas atsižvelgė ir į tai, kad dalis veikų, už kurias T. M. buvo teisiamas, padarytos tuomet, kai jis buvo nepilnametis, įvertino, kad teisme, nors ir verčiamas įrodymų, pripažino savo kaltę. Kaip matyti, skirdamas apeliantui bausmes, teismas išsamiai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir motyvuotai paskyrė laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės, už įstatymu numatyti bausmių vidurkiai. Tokios bausmės atitinka teisingumo bei proporcingumo principus ir nelaikytinos per griežtos.
Skundo ribose keisti nuosprendį pagrindų nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.