- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-314-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. U., N. U.
- Pareiškėjas
- BUAB „Armika“
- Kategorijos
- 129.17pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. U. ir N. U. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-45936-235/2014 pagal pareiškėjo BUAB „Armika“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, suinteresuoti asmenys A. U., N. U., antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjas BUAB „Armika“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti skolininko A. U. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. U.:
- ½ dalį piniginių lėšų esančių/patenkančių į sutuoktinės N. U. banko sąskaitas bei sąskaitas, kurias ji atidarys savo vardu ateityje;
- ½ dalį visų sutuoktinės N. U. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų pajamų, kurias ji gauna ir gaus ateityje, t.y. 10 % nuo Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3924-936/2014 pagal ieškovo BUAB „Armika“ ieškinį atsakovui A. U. dėl bankrutuojančiai įmonei padarytos žalos atlyginimo bylos šalys sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2014-04-15 nutartimi. Atsakovui tinkamai nevykdant taikos sutarties joje numatytomis sąlygomis, Vilniaus miesto apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl 5000 Lt dydžio skolos ir 10 % metinių palūkanų, kurį BUAB „Armika“ pateikė vykdyti antstoliui M. D.. 2014-11-05 antstolis M. D. raštu Nr. S141619 pasiūlė BUAB „Armika“ kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Antstolis nurodė, jog vykdymo metu nustatė, kad skolininkas šiuo metu turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi, todėl skolos išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinio N. U. turtą (LR CK 3.88 str., 3.109 str., 3.117 str., LR CPK 580 str., 667 str., 736 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys, A. U. ir N. U. atsiliepime į pareiškimą prašė jį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad skolininkas A. U. sunkiai vaikšto, negali dirbti, gauti pajamų, kurį laiko gulėjo ligoninėje. Pasveikęs ir pradėjęs dirbti A. U. be didesnių problemų galėtų sumokėti skolą. Apie susidariusią sunkią finansinę padėtį pareiškėjas buvo informuotas, tačiau į tai nesureagavo. Sutuoktinės pajamos šiuo metu yra vienintelės šeimos pajamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-12-19 nutartimi nutarė pareiškėjo BUAB „Armika“ prašymą tenkinti ir padalinti sutuoktinių N. U. ir A. U. bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis nustatant, kad skolininko A. U. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina A. U. skolai dengti, t.y. dalis nuo N. U. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ir kitų piniginių lėšų, patenkančių į jos banko sąskaitas bei sąskaitas, kurias ji savo vardu atidarys ateityje, yra 10 % nuo Vyriausybės nustatytos MMA ir 35 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA. Teismas nustatė, kad antstolis M. D. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-11 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-3924-936/2014 dėl 5000 Lt skolos ir 10 % metinių palūkanų nuo pavėluotos sumokėti sumos už visą laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško atsiskaitymo dienos išieškojimo iš atsakovo A. U.. Byloje duomenų apie tai, kad skolininkas savo piniginę prievolę kreditoriui būtų įvykdęs, nėra. 2014-10-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktais duomenimis nustatyta, jog skolininkas pajamų negavo. Teismas nustatė, kad skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį. VSDFV duomenimis už 2014 m. rugsėjo mėn. sutuoktinei priskaičiuotas 1891 Lt darbo užmokestis. Suinteresuoti asmenys N. U. ir A. U. sudarė santuoką 1989-06-17. Tarp skolininkės ir jos sutuoktinio vedybų sutartis sudaryta nebuvo. Sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš N. U. darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas atmetė skolininko argumentą, kad sutuoktinės pajamos yra vienintelės šeimos pajamos, o jis šiuo metu serga, todėl turto dalies nustatyti negalima (LR CK 3.88 str., 3.109 str., 3.117 str., LR CPK 290 str., 291str., 292 str., 666 str., 667 str.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo A. U. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, netinkamai vertino įrodymus, o taip pat nepasisakė, kodėl vienus įrodymus vertino pareiškėjo naudai, o kitus atmetė. Skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, kadangi 2014-12-12 A. U. pateikė teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kadangi norėjo asmeniškai dalyvauti posėdyje bei pateikti savo argumentus dėl pareiškėjo prašymo, tačiau teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė skundžiamą nutartį, pažeisdamas rungimosi principą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino situaciją, kai santuoka buvo sudaryta prieš ganėtinai ilgą laiką, todėl nagrinėjamu atveju būtina buvo vertinti dabartinę sutuoktinių turtinę situaciją, tačiau to nepadarė ir neužtikrino nei skolininko, nei suinteresuoto asmens N. U., nei kitų kreditorių interesų, dėl ko nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 12 str., 176 str., 177 str. 2 d., 3 d., 178 str., 185 str.).
Suinteresuotas asmuo N. U. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-19 nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas nenustatė bendro sutuoktinių turto ir kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio turto, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje buvo nustatyta tik N. U. priklausančių lėšų, gaunamų iš darbo užmokesčio. Teismas netyrė ir nesiaiškino bei nenustatė turto dalių privalomai registruotam turtui, nesiėmė priemonių nustatyti viso turto masės, suinteresuoto asmens A. U. darbo užmokesčio ir kitų pajamų, gaunamų iš individualios teisinės veiklos. Nurodė, kad išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o pagal skolininko asmeninę prievolę, todėl yra atliekama skolininko dalies nustatymo procedūra, kuri apima visą bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį suinteresuotų asmenų turtą. Nesant asmeninio suinteresuoto asmens turto, išieškojimas galimas iš skolininko sutuoktinio turto dalies, tačiau teismas netyrė, kokias pajamas gauna A. U., kokį asmeninės nuosavybės teise turtą jis yra įgijęs (LR CK 3.87 str., 3.88 str., 3.112 str., LR CPK 667 str.).
Atsiliepimas
Pareiškėjas BUAB „Armika“ pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti 2014-12-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, kad apeliantė praleido 7 dienų terminą skundžiamos nutarties apskundimui. Skundžiama nutartis priimta 2014-12-19, todėl terminas nutarčiai apskųsti baigėsi 2014-12-29. Apeliantė atskirąjį skundą padavė, praleidusi nustatytą terminą, t.y. 2014-12-30, nepateikė prašymo atnaujinti terminą bei nenurodė svarbių priežasčių, lėmusių termino pateikti atskirajam skundui praleidimą. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė skolininko dalį apeliantės gaunamose pajamose. Pareiškime dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, 2014-11-05 antstolio M. D. rašte Nr. S141619 nurodyta, kad skolininkas šiuo metu neturi turto, į kurį galima nukreipti skolos išieškojimą, todėl išieškojimas turi būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės N. U. turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas skundžiama nutartimi visiškai pagrįstai nustatė, kad skolininko A. U. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išškaitytina A. U. skolai dengti yra 10 % nuo Vyriausybės nustatytos MMA ir 35 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA (LR CPK 329 str., 330 str., 335 str., 337 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai atmestini. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.
Nagrinėjamu atveju antstolio M. D. kontoroje vykdomas 2014-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas dėl 5000 Lt ir 10 % dydžio metinių netesybų nuo pavėluotos sumokėti sumos už visą laikotarpį nuo mokėjimo termino pabaigos iki visiško atsikaitymo dienos išieškojimo iš A. U. (vykdomoji byla Nr. 0028/14/02687, b.l. 2). 2014-09-23 patvarkymu Nr. 0028/14/02687 (vykdomoji byla Nr. 0028/14/02687, b.l. 4) buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas. Skolininkas A. U. yra susituokęs, jo santuoka įregistruota 1989-06-17, sutuoktinė yra N. U. (vykdomoji byla Nr. 0028/14/02687, b.l. 17). Pažymėtina, jog nei nagrinėjamojoje civilinėje byloje, nei vykdomojoje byloje Nr. 0028/14/02687 nėra duomenų, patvirtinančių, jog sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį. Iš pateikto Vedybų sutarčių registro išrašo nustatyta, kad nėra duomenų apie turto padalijimo faktus (vykdomoji byla Nr. 0028/14/02687, b.l. 14).
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad skolininko A. U. turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kuri išskaitytina A. U. skolai dengti, t.y. dalis nuo N. U. gaunamų pajamų iš darbinės veiklos ir kitų piniginių lėšų, patenkančių į jos banko sąskaitas bei sąskaitas, kurias ji savo vardu atidarys ateityje, yra 10 % nuo Vyriausybės nustatytos MMA ir 35 % nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, nepažeidė viešojo intereso, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti skundžiamą nutartį.
Byloje nėra duomenų, kad vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė yra bloga ir jį turi išlaikyti kitas sutuoktinis. Apeliantai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti išieškotojo galimybės nukreipti išieškojimą į skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Teismas konstatuoja, kad apeliantai nepateikė duomenų, kad yra skolininko asmeninis turtas, į kurį galima nukreipti išieškojimą. Aplinkybė, jog A. U., turėdamas skolą, gaudamas minimalias pajamas (b.l. 39-45), iki šiol neieško papildomų darbinių pajamų, savaime nereiškia, kad galima mažinti jam priskirtiną sutuoktinės darbo užmokesčio dalį. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl objektyvių priežasčių - dėl neįgalumo ar kitų sveikatos sutrikimų, skolininkas šiuo metu negali dirbti.
Pažymėtina, kad pagal skolininko A. U. ir išieškotojo BUAB „Armika“ 2014-04-15 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį skolininkas nėra atlikęs net dalinių mokėjimų, tuo patvirtindamas, kad padėtis, kai nėra atliekami jokie mokėjimai išieškotojo naudai, yra skolininko tikslas.
Aplinkybės dėl to, kad nėra nustatyta skolininkui tenkančio nekilnojamojo turto dalies naudojimosi tvarka, yra teisiškai nereikšminga, nes nagrinėjamu atveju skolos dydis neleidžia nukreipti išieškojimą į skolininkui priklausančią būsto, kuriame jis gyvena, dalį (CPK 663 str. 3 d.), apsunkintą hipoteka (vykdomoji byla Nr. 0028/14/02687, b.l. 17-18).
Aplinkybės dėl to, kas vykdo kreditorinius įsipareigojimus hipotekos kreditoriaus naudai, neturi teisinės reikšmės ir neatleidžia skolininko sutuoktinės N. U. nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo pagal 2014-09-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą. Tai, kad 2014-12-12 A. U. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl posėdžio atidėjimo, savaime nereiškia teismo pareigos jį tenkinti, nes teismui nebuvo pateikti duomenys dėl skolininko prašymo pagrįstumo, sveikatos būklės 2014-12-12 ir panašiai. Tai, kad byloje buvo pateikti duomenys dėl sveikatos (b.l. 19-23) patvirtino, kad ambulatorinė reabilitacija buvo užbaigta 2014-10-24, o nedarbingumo laikotarpis baigėsi 2014-12-03 (b.l. 17-18), todėl A. U., asmeniškai 2014-12-04 gavęs teismo šaukimą (b.l. 31) apie 2015-12-15 teismo posėdį, turėjo pakankamai laiko pasirūpinti įrodymų pateikimu iki 2014-12-15 teismo posėdžio.
Teismas pažymi, jog apeliantai neįrodė būtinybės naikinti skundžiamą nutartį ir nepateikė atskiruosius skundus pagrindžiančių rašytinių įrodymų (LR CPK 177 str., 178 str.). Teismas pažymi, kad apeliantas A. U. atskirąjį skundą pateikė EPP būdu 2014-12-29, o apeliantė N. U. – EPP būdu 2014-12-30. Tai, kad apeliantė N. U. praleido terminą viena diena, negali užkirsti jai kelio pasinaudoti apeliacijos teise, juolab, kad terminas praleistas nežymiai, o pirmosios instancijos teismas priėmė apeliantės N. U. atskirąjį skundą, netaikydamas jai procesinių pasekmių dėl termino praleidimo. Apeliacinės instancijos teismas negali bloginti apeliantės N. U. padėties ir riboti jos teises į apeliaciją, nes tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai ir objektyviai pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą keisti pirmosios instancijos teismo argumentus dėl įrodymų vertinimo.
Tai, kad apeliantams nepatinka skundžiamos nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad įrodymai įvertinti neobjektyviai ir teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje glausta forma nurodė bylos įrodymų vertinimą, byloje nustatytas aplinkybes, argumentus, kuriais remdamasis teismas atmetė tam tikrus įrodymus ir teisės aktus, kuriais teismas rėmėsi, bei kitus teisinius argumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės atitinka CPK 290 ir 291 straipsnių reikalavimus. Teismas pažymi, kad skundžiama nutartis yra pakankamai motyvuota, nes įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo nutartį neturi būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą. Tokia teismo nutarties motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata atitinka protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirųjų skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teismas nenustatė materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, turėjusių įtakos bylos išsprendimo teisingumui.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje išieškojimo nukreipimas į santuokos metu įgyto skolininko turto dalį jo sutuoktinės ir kitų asmenų interesų nepažeidžia. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirųjų skundų argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., CPK 6 str., 7 str., 8 str., 93 str., 98 str., 114 str. 1 d., 177 str. -179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str., 443 str., 667 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.