Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų registrą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent:

jis, 2015 m. gegužės 29 d., apie 10.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. B. matant iš pastarojo švarko, kabėjusio ant kėdės, vidinės kišenės pagrobė vyrišką odinę piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 1500 eurų grynais, asmens tapatybės kortelę, išduotą R. B. vardu, 20 eurų vertės ir pabėgo, tokiu būdu pagrobė svetimą R. B. priklausantį bendros 1530 eurų vertės turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. sakė, kad kuo kaltinamas supranta, piniginės neplėšė ir nebėgo, tuo momentu M. nematė.

S. V. teismo posėdžio metu sakė, kad neatsimena kaip viskas buvo, nepamena ar ištraukė piniginę. Sėdėjo dviese su nukentėjusiuoju ir gėrė, trečio asmens nebuvo, gal jis vėliau atėjo, nepamena. Nukentėjusysis S. V. pasakė, kad jis iš R. B. kišenės paimtų piniginę ir nueitų į parduotuvę. Nepamena ar nukentėjusysis pats davė piniginę, nes tada buvo išgėrę. Kai paėmė piniginę, nuėjo, nupirko degtinės, grįžo pas nukentėjusįjį atgal, pasibeldė į duris, bet nukentėjusysis neatidarė durų, nuėjo namo, išgėrė ir užmigo. Kai atsikėlė kišenės buvo išverstos, piniginės nebuvo. Piniginėje buvo apie 4-5 kupiūros po 50 eurų, kiek tiksliai pinigų buvo piniginėje nepamena. Šiuos pinigus iš S. V. pavogė. Kas ištraukė piniginę neatsimena.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. V. sakė, kad į Ukmergę jį nuvežė draugas, neturėjo jokių pinigų, jokios piniginės, policija buvo atvažiavusi, buvo blaivas. Jeigu būtų turėjęs 1,5 tūkst. eurų būtų išvažiavęs į užsienį. Nežino kur rado piniginę. Ukmergėje pinigų neturėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad S. V. pažįsta tik iš matymo, jis nėra šeimos narys ar giminė. Nukentėjusysis R. B. paskambino D. M., pasiūlė susitikti prie parduotuvės, išgerti alaus. Kai susitiko ten tai pat pasirodė pagiringas S. V. ir pareikalavo, kad B. jį pavaišintų. B. tuo metu turėjo pinigų, buvo pardavęs motinos namą. B. D. M. pasakė „Ateik vėliau pas mane“. Kai atėjo B. gulėjo ant lovos, namuose nieko nebuvo. S. V. bute nematė. Išėjęs iš tualeto pamatė S. V. bėgantį pro duris. Ten yra tas tualetas ir matosi duris, D. M. iš karto atpažino S. V., po kelių minučių ir B. išbėgo jam iš paskos. R. B. nieko nešaukė, tik bėgo iš paskos.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad B. jam pasakojo, kad S. V. prisikabino ir įkyriai išprašė jį pavaišinti. B. atsivedė V. į savo butą, pavaišino alumi. B. minėjo kažkokią pinigų sumą, bet D. M. pinigų neskaičiavo. B. D. M. pasakė, kad S. V. išgėrė alaus ir išėjo pro duris, duris buvo neužrakintos. Sakė, kad S. V. įlėkė į namus, matė kur pinigai, išplėšė tą kišenę ir bėgo pro duris. B. sunkiai vaikščiojo, todėl nepavijo V.. Jeigu S. V. būtų gavęs pinigų nupirkti alaus, jis būtų ėjęs ramiai, o ne vejamas. Ar S. V. turėjo rankose piniginę nematė, gal S. V. ir laikė, tik neatkreipė dėmesio. Tik iš B. žodžių suprato, kad iš jo paėmė piniginę. To momento, kai buvo pavogti pinigai nematė. R. B. nebuvo girtas, jis sunkiai kalbėjo, buvo po insulto. Gali būti, kad R. B. D. M. nurodė kiek pinigų turėjo, bet D. M. pinigų nematė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad galima tikėti jo 2015 m. gruodžio 3 d. duotais parodymais, kad R. B. piniginėje turėjo asmens dokumentus ir 1500 eurų. S. V. sulaikė Ukmergėje, kaip B. pasakojo jis ten važiavo atsiimti rastų daiktų.

Teismo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu buvo perskaitytas R. B. 2015-06-08 protokolas-pareiškimas, kuriuo pareiškėjas pareiškė, kad 2015-05-29, apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas vyras vardu S., griebė iš švarko piniginę, kurioje buvo apie 1500 eurus ir pabėgo. Žala 1510 eurų (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas Apžiūros protokolas (b. l. 10-12), kuriuo buvo apžiūrėta vyriška juodos spalvos piniginė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad kaltinamasis S. V. 2015 m. gegužės 29 d., apie 10.00 val. būdamas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam R. B. matant iš pastarojo švarko, kabėjusio ant kėdės, vidinės kišenės pagrobė vyrišką odinę piniginę 10 eurų vertės, kurioje buvo 1500 eurų grynais, asmens tapatybės kortelę, išduotą R. B. vardu, 20 eurų vertės ir pabėgo, tokiu būdu pagrobė svetimą R. B. priklausantį bendros 1530 eurų vertės turtą. Kaltinamojo S. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką patvirtino byloje surinkti įrodymai. Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad S. V. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė). Pažymėtina, kad kaltinamojo S. V. kaltę patvirtina liudytojo D. M. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo S. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė).

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. V. bausmę, atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. S. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei. S. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį S. V.: anksčiau neteistas; administracine tvarka baustas; nedirba; VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas; VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė; į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

Teismas įvertinęs išdėstytus duomenys ir vadovaudamasis LR BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikaltimo sankcija, daro išvadą, kad S. V. skirtina sankcijoje numatyta didesnė nei vidurkis arešto bausmė.

2016-06-10 nutarimu S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-25 nutartimi kaltinamajam S. V. kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į kardomąją priemonę – suėmimą (b. l. 123-124). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-04 nutartimi palikta galioti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2016-07-25 nutartis dėl kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – kaltinamajam Sigitui Vanagui pakeitimo į suėmimą ir nustatytas kaltinamajam S. V. kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016-08-02 (b. l. 141-142).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2016-08-02 iki 2016-09-30 (šešiasdešimt dienų), kas atitinka šešiasdešimt parų arešto ir šia dalimi sumažinti jam paskirtos arešto bausmės laiką ir laikyti, kad S. V. yra atlikęs paskirtą arešto bausmę.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.