Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo, A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 1 d. 6.00 val. ties 12 numeriu pažymėtu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,53 prom. girtumas, taip pat policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo - pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. K. prašė pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą - pritaikius ATPK 30¹ straipsnį sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nutarimu nesutinka tik dėl paskirtos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones - termino, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir neišsamiai įvertino jo padaryto pažeidimo ir kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, neįvertino jų kaip visumos, nesilaikė šios kategorijos bylose formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, ir dėl šių priežasčių skyrė per griežtą papildomą nuobaudą.Skunde pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad nuo pat policijos pareigūnų sustabdymo momento pripažino padaręs pažeidimą, atvyko į apylinkės teismo posėdį ir išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, šias aplinkybes Kaišiadorių rajono apylinkės teismas pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Be to, netrukus po to, kai buvo priimtas skundžiamas teismo nutarimas atimti jam teisę vairuoti transporto priemones, vairuotojo pažymėjimą pristatė į policijos komisariatą, netrukus planuoju sumokėti ir jam skirtą baudą.A. K. taip pat prašė atsižvelgti ir į tai, kad alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, žinodamas, jog lapkričio l-oji yra nedarbo diena ir neplanuodamas vairuoti, tačiau ryte besilaukiančiai žmonai pasijutus blogai, jos paprašytas vežė ją į darbą. Svarbi aplinkybė ta, kad pareiškėjui buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, t. y. nežymiai viršijantis leistiną normą. Pareiškėjo įsitikinimu, jo padarytas pažeidimas, turėtų būti vertinamas kaip padarytas dėl neatsargumo.Be to, skunde prašoma įvertinti tai, kad A. K. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau niekada nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo padarytą pažeidimą pareiškėjas vertina labai neigiamai, šiuo metu užsiima individualia veikla ir dirba, darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, su žmona laukiasi pirmagimio, kuris turėtų gimti 2016 m. kovo 29 d.Atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo įsitikinimu, šiuo atveju yra visuma aplinkybių, kurios gali būti vertintinos kaip išimtinės ir ypatingos aplinkybės, sudarančios apygardos teismui pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir skirti teisingą, protingą ir proporcingą pareiškėjo padarytam pažeidimui nuobaudą.Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatas, prašė atmesti A. K. apeliacinį skundą ir palikti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

A. K. apeliacinis skundas atmetamas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau – ATPK), spręstina ar nėra pagrindų dėl veikos perkvalifikavimo, kad būtų sušvelninta pažeidėjui atsiradusi atsakomybė. Taigi, įgyvendinant 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naują ANK pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Analizuojant Įstatymo nuostatas nagrinėjamu atveju pagrindų perkvalifikuoti veiką A. K. atžvilgiu nėra. A. K. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 1 d. 6.00 val. ties 12 numeriu pažymėtu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,53 prom. girtumas, taip pat policijos pareigūnui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šios neginčytinos bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog pagal naujai galiojantį ANK, perkvalifikavus veiką, A. K. atsakomybė tik pasunkėtų, nes už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, kai nustatytas 0,53 prom. girtumas, taip pat už policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo nepateikimą, numatytos griežtesnės piniginės baudos. Konstatavus aukščiau minėtą išvadą ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikytina bylos teisena pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir 124¹ straipsnio 8 dalį. Ginčo dėl pačių pažeidimų fakto nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl A. K. kaltės, teisinio pagrindo neturi. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas, jog A. K. paskirta nuobauda už administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą yra per griežta, dėl ko prašoma ją švelninti ir pritaikius ATPK 30¹ straipsnį sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 (šešių) mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas, patikrina skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis).Teismų praktikoje nuolat pateikiami išaiškinimai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose ATPK 30¹ straipsnio pagrindu nuobauda švelninama tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino padarytą žalą, byloje buvo kitų jų asmenybes pozityviai apibūdinančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-41-2014). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad teismas, skirdamas A. K. administracinę nuobaudą už jam inkriminuoto teisės pažeidimo numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje padarymą, atsižvelgė į pareiškėjo įvykdyto administracinio teisės pažeidimo pobūdį - padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgė ir į administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, neteistas, dirba, jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir A. K. už jo įvykdyto teisės pažeidimo padarymą skyrė minimalią ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų laikotarpiui. Įvertinus šių aplinkybių visumą aukštesniajam teismui pateikto apeliacinio skundo bei aukščiau aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos kontekste manytina, kad analizuojamu atveju apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino administracinės nuobaudos paskyrimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko pagrįstai A. K. atžvilgiu netaikė ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatų. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam paskirta už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų.Skunde pareiškėjas nurodė, jog apylinkės teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino tai, kad jis alkoholinius gėrimus vartojo iš vakaro, ryte neplanuodamas vairuoti, tačiau ryte besilaukiančiai žmonai pasijutus blogai, jos paprašytas vežė ją į darbą, pareiškėjui buvo nustatytas 0,53 promilių neblaivumas, t. y. nežymiai viršijantis leistiną normą. Teismas taip pat tinkamai neįvertino tai, kad A. K. charakterizuojamas teigiamai, anksčiau niekada nebuvo baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, savo padarytą pažeidimą pareiškėjas vertina labai neigiamai, šiuo metu užsiima individualia veikla ir dirba, darbinėms funkcijoms atlikti yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, su žmona laukiasi pirmagimio, kuris turėtų gimti 2016 m. kovo 29 dAukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog A. K. padarytas pažeidimas yra pavojingas administracinis teisės pažeidimas ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Kaip jau minėta, apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pareiškėjui, atsižvelgė į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, lengvinančias ir sunkinančias atsakomybę aplinkybes ir skyrė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijos minimumą atitinkančią nuobaudą, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, aukštesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo.Aukštesnysis teismas sutinka su tuo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines bei šeimynines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, A. K. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo šeimai bei darbui, ir dėl to jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus pažeidimo pobūdį ir kitas nustatytas aplinkybes pripažįstama, jog A. K. paskyrus mažesnę nuobaudą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Laikytina, kad pareiškėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.