- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-10
- Bylos Nr.
- eI2-13155-1247/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02790-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Justina Nasutavičienė, Ieva Saudargaitė
- Pareiškėjas
- N. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
- Advokatai
- Dovydas Raišutis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas N. H. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 25S108287 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta atšaukti pareiškėjo atžvilgiu į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pateikė prašymą per migracijos sistemą MIGRIS, prašydamas išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS), kadangi dėl padaryto įrašo pareiškėjas neturi galimybės gauti leidimą laikinai gyventi ar vizą Vokietijoje. Migracijos departamentas Sprendimu, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai netenkino jo prašymo.
2.2. Vertinant asmens keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, būtina vadovautis tik konkretaus asmens elgesiu. Tokia grėsmė turi būti reali ir aiškiai apibrėžta – sprendimas negali būti grindžiamas bendro pobūdžio samprotavimais, išankstinėmis prielaidomis, bendrosios prevencijos tikslais ar vien tuo, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, jei tai objektyviai nekelia jokios grėsmės nacionaliniam saugumui ar viešajai tvarkai. Šiuo atveju taip pat nebuvo pagrindo manyti, kad egzistuoja nelegalaus darbo rizika, todėl nebuvo jokio pagrindo skubotam Sprendimo priėmimui. Pareiškėjas visus su prašymu dėl leidimo laikinai gyventi susijusius duomenis pateikė sąžiningai ir tiksliai, remdamasis jam tuo metu žinoma informacija.
2.3. Pareiškėjas nėra padaręs jokio teisės pažeidimo, nesislapstė nuo institucijų ir visapusiškai bendradarbiavo. Migracijos departamentas, pareiškėjo nuomone, piktnaudžiauja savo diskrecijos teise, siekdamas nepagrįstai užkirsti kelią jo atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitą Europos Sąjungos valstybę, neatskleidžiant konkretaus teisinio ar faktinio pagrindo. Sprendimas yra neteisėtas, jis yra akivaizdžiai neproporcingas.
2.4. Sprendimo dalis, kurioje jis siejamas su kitu asmeniu, pripažintu keliančiu grėsmę valstybės saugumui, yra nepagrįsta ir neteisinga. Sprendime nėra pateikta jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kad pats pareiškėjas keltų grėsmę valstybės saugumui. Tokiu būdu pareiškėjo lyginimas su nesusijusiu asmeniu yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja objektyvumo ir individualaus vertinimo principams, todėl laikytinas neteisėtu.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Atsakovo atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
4.1. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 14 d. gavo asmens prašymą Nr. 2504-DA-0062 atšaukti jo atžvilgiu į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi (draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje). Pareiškėjas prašyme, be kita ko, nurodė, kad Mykolo Romerio universitetas neleido jam toliau tęsti mokslų, nes neišlaikė egzaminų, todėl neturėdamas kito pasirinkimo išvyko dirbti į Vokietiją. Pareiškėjas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau siekia pradėti studijas Vokietijoje, jau buvo kreipęsis dėl leidimo gyventi studijų pagrindu Vokietijoje išdavimo ir buvo gavęs vizą, tačiau viza buvo panaikinta, nes Lietuvos Respublika įtraukė perspėjimą į SIS, dėl to asmuo buvo priverstas grįžti į Pakistaną. Migracijos departamentui pareiškėjas nurodė šiuose pagrindinius prašymo atšaukti minėtą draudimą argumentus – jis stropiai dirbo, kad pagerintų savo įgūdžius, šiuo metu planuoja studijuoti Vokietijoje, jis buvo sąžiningas – atvykęs į Lietuvą ketino tik mokytis, neketino nesilaikyti teisės aktų, draudimas ir perspėjimas apribojo jo galimybes dirbti Šengeno erdvėje, jis laikysis visų nustatytų reikalavimų; jo atžvilgiu priimtas per griežtas sprendimas dėl aplaidaus universiteto sprendimo dėl jo kvalifikacijos.
4.2. Kaip pažymėjo Migracijos departamentas, jis 2024 m. spalio 21 d. gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-866S, kuriame nurodyta, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje Valstybės saugumo departamento išvados dalyje nurodyta, kad, pagal turimą žvalgybos informaciją, asmuo aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse. Pareiškėjas pateko į Lietuvą padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo. Migracijos departamentas, įvertinęs nurodytus duomenis, taip pat su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238425, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, taip pat 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (iki 2034 m. spalio 26 d.) ir 60 mėnesių (iki 2029 m. spalio 26 d.) įtraukė perspėjimą į SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nustačius, kad asmuo yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245221 jis išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną (2024 m. lapkričio 14 d.).
4.3. Migracijos departamentas neturi duomenų apie tai, kad Vokietija pareiškėjui būtų išdavusi nacionalinę vizą arba leidimą gyventi. Kartu, kaip pabrėžia Migracijos departamentas, Vokietijos kompetentinga institucija 2024 m. lapkričio 18 d. inicijavo konsultacijas pagal 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną (toliau – SIS reglamentas) nustatytą procedūrą dėl perspėjimo įvedimo į SIS priežasčių.
4.4. Gavęs pareiškėjo prašymą, Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą su prašymu pateikti motyvuotą nuomonę dėl sprendimo uždrausti asmeniui (pareiškėjui) atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. gavo Valstybės saugumo departamentą raštą Nr. 18-4865, kuriame nurodyta, kad, Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi, prašė palikti šį asmenį įrašytą nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti asmeniui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Taip pat, atsižvelgiant į asmens keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, Valstybės saugumo departamentas siūlė palikti perspėjimą SIS dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir kitus kartu su prašymu pateiktus dokumentus, nenustatė, kad asmuo (pareiškėjas) būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS, t. y. prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad išnyko pagrindas asmeniui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS, taip pat, kad asmeniui kita Europos Sąjungos valstybė būtų išdavusi nacionalinę vizą ar leidimą gyventi. Įvertinus asmens draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, Valstybės saugumo departamento pateiktą 2024 m. spalio 21 d. išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ir 2025 m. balandžio 29 d. rašte pateiktą informaciją, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši grėsmė yra rimta ir ilgalaikė, konstatuota, kad asmens draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
4.5. Migracijos departamento Sprendimas nebuvo priimtas vadovaujantis vien įslaptinta informacija.
4.6. Vokietija, kaip ir bet kuri kita Europos Sąjungos valstybė narė, savarankiškai priima sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui. Visais atvejais galutinį sprendimą dėl to, ar išduoti trečiosios šalies piliečiui leidimą laikinai gyventi ar ilgalaikę vizą, priima išduodančioji valstybė. Tuo atveju, jei kita valstybė narė priimtų sprendimą pareiškėjui išduoti leidimą gyventi ar vizą, Lietuva ištrintų į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
4.7. Pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių draudimo laikotarpis galėtų būti trumpesnis ar dėl kurių galėtų būti nedraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.
Šalies argumentai
4.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis nėra padaręs jokio pažeidimo, ar kad Migracijos departamentas siekia jo neįsileisti, nenurodydamas, kokiu pagrindu. Kaip pažymi atsakovas, pareiškėjo padaryti pažeidimai išdėstyti jo atžvilgiu priimtuose sprendimuose, o iš dalies – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendime.
Atsiliepimas
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybės saugumo departamento atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas buvo pateiktas atsakovui 2024 m. spalio 21 d. raštu Nr. 19-866S. Migracijos departamentas, įvertinęs Valstybės saugumo departamento surinktą informaciją, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų ir 5 metams įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šie Migracijos departamento sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys.
6.2. Valstybės saugumo departamentas 2025 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 18-4865 pateikė Migracijos departamentui motyvuotą nuomonę, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, siūloma palikti perspėjimą apie pareiškėją SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, teritorijoje. Valstybės saugumo departamento turimais žvalgybos duomenimis, pareiškėjas aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių (pavyzdžiui, Pakistano, Bangladešo) atvykimą į Lietuvos Respubliką fiktyviais pagrindais ir taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse. Įgyvendinant tokias schemas, vykdomas tik formaliai teisėtas atvykimas į Lietuvą ar kitas Šengeno erdvės valstybes, siekiant atvykti piktnaudžiaujama užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvoje reglamentuojančiais teisės aktais, pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis, dažnai suklastotus dokumentus, darant įvairius pažeidimus ar nusikalstamas veikas (apgaulė, vizų išdavimo taisyklių ignoravimas, aplaidi įmonės veikla, korupcija ir kt.), ribojant galimybes Lietuvos institucijoms patikrinti užsieniečius. Be to, pasinaudojant pilkosios migracijos schemomis į Lietuvos Respubliką gali atvykti asmenys, susiję su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu, teroristinėmis ar ekstremistinėmis organizacijomis.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu ginčo šalys palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai pateikdamos toliau nurodytus esminius argumentus.
Šalies argumentai
7.1. Pareiškėjo atstovas, prašydamas tenkinti skundą, papildomai nurodė, kad Sprendime negali būti pateikiami argumentai dėl kito asmens, kurie niekaip neįrodo pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas vykdė pilkosios migracijos schemas. Šiuo atveju Migracijos departamentas remiasi ne konkrečiais įrodymais, o tikimybe apie galimus ateities veiksmus dėl bendravimo su ekstremistines idėjas palaikančiais asmenimis, pateikia tik savo nuomonę. Be to, neteisingi atsakovo argumentai dėl to, kad pareiškėjas pirma turi gauti leidimą gyventi arba vizą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nes tuo atveju, kai yra padarytas atitinkamas įrašas SIS sistemoje, tai yra neįmanoma.
7.2. Pareiškėjas sutiko su jo atstovo nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais argumentais bei juos palaikė. Papildomai pažymėjo, kad iš teroristinių valstybių nevežė į Lietuvą jokių asmenų, nenorėjo sukelti kokios nors grėsmės valstybės saugumui. Tokios veiklos, kaip nurodė Valstybės saugumo departamentas, jis neatliko, o tik norėjo atsidėti mokslui ir darbui. Pareiškėjas prašė sudaryti galimybę grįžti mokytis, nurodydamas, kad ji nesiekia kenkti valstybės saugumui. Be to, pareiškėjui dėl to, kad jis buvo sulaikytas, buvo sukeltas didelis stresas, kurį jis patyrė iki išsiuntimo iš Lietuvos.
Atsiliepimas
7.3. Atsakovo atstovė, prašydama atmesti pareiškėjo skundą, nurodė, kad visais atvejais atsiliepime turi būti remiamasi Sprendime pateiktais motyvais, šiuo atveju visi duomenys apie pareiškėją buvo pateikti. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo padaręs jokių pažeidimų. Sprendimas priimtas teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovo atstovė pabrėžė, kad, priimant administracinį sprendimą, nėra taikomis baudžiamosios atsakomybės kriterijai ir Migracijos departamentas neturi įrodyti pareiškėjo kaltės. Visais atvejais vertinant dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui, atliekamas perspektyvinio pobūdžio vertinimas, bet jo tikslas ir yra – užkirsti kelią grėsmėms, kurios gali kilti ateityje. Atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad, būdamas Lietuvoje, jis siekė atsidėti studijoms ir darbui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
8. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 7 d. sprendimo Nr. 25S108287, kuriuo atsisakyta atšaukti pareiškėjo atžvilgiu į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
9. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.
9.1. N. H., Pakistano piliečiui, 2024 m. sausio 15 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760324809, kurio galiojimo laikas – iki 2025 m. gruodžio 30 d. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išduotas kaip studentui (pareiškėjas studijavo Mykolo Romerio universitete). Pažymėtina, kad asmeniui iš viso buvo išduoti trys leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – 2021 m. lapkričio 5 d., 2023 m. kovo 14 d., 2024 m. sausio 15 d.
9.2. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 21 d. gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-866S, kuriame nurodyta, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Neįslaptintoje išvados dalyje nurodyta, kad, pagal turimą žvalgybos informaciją, asmuo aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais ir taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus, bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse; asmuo pateko į Lietuvą padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo; yra didelė tikimybė, kad ateityje, pasinaudodami asmens vykdoma schema, į Europą bandys patekti radikalų islamą išpažįstantys su radikaliomis teroristinėmis/ekstremistinėmis ar kriminalinėmis organizacijomis susiję asmenys.
9.3. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į minėtą Valstybės saugumo departamento pateiktą informaciją, įvertinęs kitas aplinkybes, įskaitant asmens socialinius ir ekonominius ryšius, vertindamas asmens keliamos grėsmės saugumui akivaizdumą ir realumą, 2024 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 24S238425, kuriuo panaikino asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelią grėsmę valstybės saugumui.
9.4. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 nusprendė uždrausti N. H. atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), taip pat įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus). Migracijos departamentas, įvertinęs Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą maksimalų draudimo atvykti laikotarpį (gali būti ilgesnis nei penkeri metai), tai, kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad šio asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra nustatyti, atsižvelgęs į Valstybės saugumo departamento siūlomą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (10 metų) ir į aktualias teisės aktų nuostatas, asmeniui nustatė 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį. Minėtame sprendime pabrėžta, kad šis draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas. Įvertinus tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad ši grėsmė yra akivaizdi, rimta ir ilgalaikė, konstatuota, kad galima daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, asmens duomenis, teisės aktų nustatyta tvarka, iš Nacionalinio sąrašo nuspręsta teikti SIS; toks perspėjimas įvestas, remiantis SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktu, jis įvestas 5 metams.
9.5. Migracijos departamentas 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245221 nusprendė išsiųsti N. H. iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną, nes asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui, asmuo Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir nėra Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę.
9.6. N. H. 2025 m. balandžio 14 d. pateikė prašymą dėl draudimo atvykti Nr. 2504-DA-0062 (toliau – Prašymas), kuriuo prašė atšaukti SIS įvestą perspėjimą, dėl kurio jam uždrausta atvykti į Šengeno erdvę. Pareiškėjas nurodė, kad Mykolo Romerio universitetas atsisakė jo ir neleido jam tęsti mokslų, nes neišlaikė egzaminų, dėl ko negalėjo perstoti į studijas ir tęsti mokslų, todėl neturėdamas kito pasirinkimo išvyko dirbti į Vokietiją (nes nebeturėjo pinigų). Prašymo pateikimo metu pareiškėjas gyveno Pakistane, tačiau siekė pradėti studijas Vokietijoje ir jau buvau paprašęs Vokietijoje migracijos skyriaus išduoti jam leidimą laikinai gyventi mokslo pagrindu. Pareiškėjas buvo gavęs vizą, tačiau viza buvo panaikinta, nes Lietuvos Respublika įrašė perspėjimą į SIS. Todėl N. H. buvo priverstas grįžti į Pakistaną, kuriame laukia kol bus panaikintas SIS draudimas ir jis galės iš naujo prašyti leidimo laikinai gyventi arba vizos, siekdamas studijuoti Vokietijoje. Prašė kuo skubiau panaikinti perspėjimą SIS. Pareiškėjas nurodė šias priežastis, dėl kurių prašoma jį atšaukti: jis stropiai dirbo, siekdamas pagerinti savo įgūdžius ir šiuo metu planuoja susitaupęs pinigų ir suderinęs su darbu studijuoti Vokietijoje; N. H., atvykęs į Lietuvą, ketino tik mokytis ir teigiamai prisidėti prie visuomenės, jis neketino pažeisti jokių taisyklių ar nuostatų; įspėjimas ir draudimas labai apribojo N. H. galimybes dirbti Šengeno erdvėje, paveikdamas ne tik jo karjeros siekius, bet ir galimybę išlaikyti save; N. H. užtikrina, kad ateityje griežtai laikysis visų taisyklių ir gairių, teisės aktų reikalavimų. N. H. nurodė, kad, jo nuomone, jo atžvilgiu priimtas per griežtas sprendimas dėl aplaidaus universiteto sprendimo dėl jo kvalifikacijos.
9.7. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 18 d. raštu „Dėl motyvuotos nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pranešti savo motyvuotą nuomonę dėl sprendimo N. H. uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir (arba) įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – Nacionalinis sąrašas), draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir (ar) SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.
9.8. Valstybės saugumo departamentas 2025 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 18-4865 „Dėl motyvuotos nuomonės pateikimo“ nurodė, kad, atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, vertina, jog N. H. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašo palikti šį asmenį Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Taip pat, atsižvelgdami į N. H. keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, siūlo palikti perspėjimą apie jį SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, ir nesutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpio.
9.9. Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 7 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes: duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo; nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
9.9.1. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą nurodytos šios aplinkybės:
9.9.1.1. Migracijos departamentas 2024 m. spalio 21 d. gavo įstatymų nustatyta tvarka įslaptintą Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 19-866S, kuriame nurodyta, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas, įvertinęs gautą informaciją bei visus turimus duomenis, priėmė 2024 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 24S238425, kuriuo panaikino asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi; įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sudariusias pagrindą panaikinti asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi, 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų), t. y. iki 2034 m. spalio 26 d., ir 60 mėnesių (5 metams), t. y. iki 2029 m. spalio 26 d., įtraukė į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nustačius, kad asmuo yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 24S245221, asmuo išsiųstas (2024 m. lapkričio 14 d.) iš Lietuvos Respublikos į Pakistaną.
9.9.1.2. Nėra duomenų, kad asmeniui Vokietija būtų išdavusi nacionalinę vizą arba leidimą gyventi. Vokietijos kompetentinga institucija 2024 m. lapkričio 18 d. inicijavo konsultacijas pagal SIS reglamento procedūrą dėl perspėjimo SIS priežasčių. Migracijos departamentas atsakymą dėl perspėjimo SIS priežasčių Vokietijos kompetentingai institucijai pateikė 2024 m. lapkričio 25 d.
9.9.1.3. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 18 d. raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (valstybės instituciją, pateikusią siūlymą uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką) su prašymu pateikti motyvuotą nuomonę dėl sprendimo uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukti perspėjimą į SIS peržiūrėjimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Nacionalinio sąrašo, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino sutrumpinimo ir SIS perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi atšaukimo.
9.9.1.4. Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 29 d. gavo Valstybės saugumo departamento raštą Nr. 18-4865, kuriame nurodyta, kad, Valstybės saugumo departamento vertinimu, asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, prašoma palikti šį asmenį Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti asmeniui nustatyto draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino, taip pat, atsižvelgiant į asmens keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, siūloma palikti perspėjimą SIS dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi.
9.9.2. Išnagrinėjus asmens Prašymą ir kitus kartu su juo pateiktus dokumentus, konstatuota, kad Migracijos departamentas nenustatė, jog asmuo būtų nurodęs naujų aplinkybių, kurios leistų panaikinti draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką ar atšaukti perspėjimą SIS, t. y. Prašymo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad išnyko pagrindas asmeniui drausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir atšaukti perspėjimą SIS, taip pat, kad asmeniui kita Europos Sąjungos valstybė būtų išdavusi nacionalinę vizą ar leidimą gyventi. Įvertinus asmens draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą (užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, kad asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyti, Valstybės saugumo departamento pateiktą 2024 m. spalio 21 d. išvadą dėl asmens keliamos grėsmės valstybės saugumui ir 2025 m. balandžio 29 d. rašte pateiktą informaciją, kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ši grėsmė yra rimta ir ilgalaikė, konstatuota, kad asmens draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 papunkčiu, nustatyta, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ir neišbraukiami užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą nustatyta, kad taikomas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Konstatuota ir tai, kad nenustatyta Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo pateikti SIS atšaukiami (duomenys apie asmenį neišbraukiami iš Nacionalinio sąrašo, taip pat nenustatyta, kad užsienietis turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, ar, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi).
9.10. Paminėtina ir tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Vokietijos Valstybinės imigracijos tarnybos 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu atsisakyta N. H. išduoti leidimą gyventi studijų pagrindu. Šis sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublika pareiškėjo atžvilgiu yra įvedusi perspėjimą į SIS. Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo asmeninis interesas likti Vokietijoje negali būti vertinamas aukščiau nei viešasis interesas nutraukti jo gyvenimą minėtoje valstybėje.
10. Pareiškėjo prašymo panaikinti kontekste aktualios Taisyklių nuostatos, įtvirtinančios tvarką, kuria panaikinami duomenys, pateikti SIS.
10.1. Pagal Taisyklių 32 punktą, duomenis iš sąrašo, pateiktus SIS, panaikina Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į sprendimą dėl uždraudimo atvykti priėmusios įstaigos sprendimą atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį.
10.2. Sprendimas atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas: (i) jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą; (ii) jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti SIS, išbraukiami iš sąrašo; (iii) jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas SIS, pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.1–32.3 papunkčiai).
11. Taigi, kaip matyti iš šioje administracinėje byloje aktualaus Taisyklėse įtvirtinto teisinio reguliavimo, teisės aktais įtvirtinti konkretūs pagrindai, kuriais atšaukiamas į SIS įvestas perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi – jeigu asmeniui nustatyta tvarka išduodamas arba jis turi kitos Šengeno valstybės leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, jeigu duomenys apie užsienietį išbraukti iš Nacionalinio sąrašo arba jeigu, remiantis užsieniečio motyvuotu prašymu nustatoma, kad nebeliko, be kita ko, SIS reglamento 24 ar 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo, juo Migracijos departamentas atsisakė atšaukti pareiškėjo atžvilgiu į SIS įvestą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nenustatęs nei vieno iš Taisyklėse numatytų pagrindų tokiam perspėjimui atšaukti.
12. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad Migracijos departamentas neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjui Sprendimo priėmimo metu būtų išduotas arba jis turėtų kitos Šengeno valstybės leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Šią išvadą patvirtina ir teismo posėdžio metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai, kad jis, Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į SIS, negavo Vokietijos vizos arba leidimo joje gyventi ir būtent dėl šių aplinkybių nori, kad būtų atšauktas Migracijos departamento į SIS įvestas perspėjimas jo atžvilgiu. Vadinasi, byloje pateikti duomenys ir bylos šalių paaiškinimai patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo Taisyklių 32.1 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnį. Šiame kontekste paminėtina, kad šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir teismui pateikti duomenys, jog po Migracijos departamento sprendimo įtraukti perspėjimą pareiškėjo atžvilgiu į SIS sistemą priėmimo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą gyventi Vokietijoje studijų pagrindu.
13. Šiuo atveju byloje taip pat nustatyta, kad Migracijos departamento 2024 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 24S240388 nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų). Pagal Taisyklių 5 punktą, į Nacionalinį sąrašą duomenys įrašomi Įstatymo133 straipsnio 8 dalyje nurodytų subjektų priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Taigi, Migracijos departamentui priėmus sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, remiantis Taisyklių nuostatomis šie duomenys buvo įrašyti į Nacionalinį sąrašą. Pagal Taisyklių 28 punktą, duomenys apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, be kita ko, Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu (jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui), gali būti išbraukiami iš sąrašo arba sutrumpintas draudimo šiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikas sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusios įstaigos sprendimu, be kita ko, jeigu sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai pateikiamas motyvuotas užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo jam atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Bylos duomenimis, nustatyta tvarka sprendimas išbraukti pareiškėjo duomenis iš Nacionalinio sąrašo nebuvo priimtas, taigi pareiškėjo duomenys nėra išbraukti iš Nacionalinio sąrašo. Vadinasi, byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybes patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo Taisyklių 32.2 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnį.
14. Kaip minėta, pagal Taisyklių 32.3 papunktį, į SIS įvestas perspėjimas atšaukiamas, jeigu, remiantis užsieniečio motyvuotu prašymu nustatoma, kad nebeliko, be kita ko, SIS reglamento 24 ar 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Šiuo atveju pareiškėjui į SIS perspėjimas įvestas SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto pagrindu – kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę, be kita ko, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
14.1. Migracijos departamentas sprendimą dėl perspėjimo įvedimo į SIS, kaip minėta, priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, tai, kad ši grėsmė yra akivaizdi, rimta ir ilgalaikė, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog asmuo ir ateityje gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat įvertinus tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS. Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta, Migracijos departamentas tuo pačiu sprendimu uždraudė pareiškėjui 10 metų atvykti į Lietuvos Respubliką, toks sprendimas priimtas, įvertinus maksimalų draudimo atvykti laikotarpį, tai, kad buvo nustatyta, jog asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nėra nustatyti asmens šeiminiai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento siūlomą uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį (10 metų) ir į aktualias teisės aktų nuostatas.
14.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17)).
14.3. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus nustato Įstatymas. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Remiantis Įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas.
14.4. Šiuo atveju Valstybės saugumo departamentas, įgyvendindamas savo įgaliojimus atlikti užsieniečio, kurio teisinės padėties klausimai yra sprendžiami, keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą, išvadą dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui teikė tiek Migracijos departamentui sprendžiant, be kita ko, dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir jo atžvilgiu perspėjimo įvedimo į SIS, tiek Migracijos departamentui nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl į SIS jo atžvilgiu įvesto perspėjimo atšaukimo.
14.5. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažinta, jog draudimu atvykti užsieniečiui į Lietuvos Respubliką siekiama apsaugoti esminę reikšmę turinčią vertybę – Lietuvos valstybės saugumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (nukreiptas į ateitį) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent remiantis jais ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-930-442/2024).
14.6. Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas sprendimą, kuriuo įvestas perspėjimas į SIS, priėmė remdamasis Valstybės saugumo departamento išvada, kurioje nurodyta, kad, pagal turimą žvalgybos informaciją, pareiškėjas aktyviai vykdo pilkosios migracijos schemas, organizuoja asmenų, kilusių iš aukštos terorizmo rizikos šalių, tokių kaip Pakistanas ir Bangladešas, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, taip pat padeda jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus bei jų kriminalinę ir (ar) ekstremistinę praeitį kilmės šalyse; pareiškėjas pateko į Lietuvą padedamas kito asmens, kuris paskelbtas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl radikalių islamo idėjų išpažinimo ir organizacijos, susijusios su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, palaikymo (neįslaptinta Valstybės saugumo departamento 2024 m. spalio 21 d išvados dalis). Nustatyta ir tai, kad Sprendimas taip pat priimtas, atsižvelgus į tokią Valstybės saugumo departamento išvadą, taip pat į papildomą Valstybės saugumo departamento nuomonę, kad jis pareiškėjo gyvenimą Lietuvoje vertina kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui, kartu nurodydamas, kad dėl jo keliamos grėsmės rimtumo bei pobūdžio taip pat jo atžvilgiu turėtų būti paliktas į SIS įvestas perspėjimas (2025 m. balandžio 29 d. išvada).
14.7. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Migracijos departamentas turi teisę vadovautis Valstybės saugumo departamento išvada dėl asmens grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1049-756/2017; 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3776-822/2017; kt.). Migracijos departamentas turi visapusiškai įvertinti papildomas aplinkybes, kurios jam žinomos apie pareiškėją (šeima, darbas, gyvenimo trukmė Lietuvoje, padaryti pažeidimai), ir tik jas sistemiškai įvertinęs, gali daryti išvadą apie pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui realumą. Be to, išvada apie asmens grėsmę valstybės saugumui turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1721-525/2023; kt.).
14.8. Bylos medžiaga patvirtina, kad tiek sprendimas dėl perspėjimo įvedimo į SIS pareiškėjo atžvilgiu, tiek Sprendimas, kuriuo atsisakyta tokį perspėjimą atšaukti, priimti remiantis Valstybės saugumo departamento duomenimis, tačiau kartu įvertinus ir pareiškėjo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta), nurodyta ir pareiškėjo gyvenimo trukmė Lietuvoje, o pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui vertinta visų aktualių aplinkybių kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame kontekste įvertinus Sprendimo turinį, neegzistuoja prielaidos teigti, kad šiuo atveju pareiškėjo situacija nebuvo vertinama individualizuotai.
14.9. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, be kita ko, Valstybės saugumo departamento pateiktų duomenų (įskaitant 2024 m. spalio 21 d. išvadoje (jos įslaptintoje ir neįslaptintoje dalyse)) kontekste daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų prielaidas panaikinti į SIS pareiškėjo atžvilgiu įvestą įspėjimą. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje kėlė grėsmę valstybės saugumui, o remiantis bylos medžiaga, šios aplinkybės nėra pasikeitusios. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad toks perspektyvinis pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimas buvo ir yra paremtas išimtinai spėjimais ar įtarimais – šios administracinės bylos medžiagos visuma sudaro prielaidas teisėjų kolegijai sutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui galimybė yra pakankamai reali ir akivaizdi, ilgalaikė, o jos pobūdis suponuoja būtinybę uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką. Kartu šios administracinės bylos duomenys patvirtina, kad toks pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pobūdis, siekiant užtikrinti saugumo palaikymą valstybės narių teritorijoje, be kita ko, sudarė prielaidas įvesti jo atžvilgiu perspėjimą į SIS. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas prašyme atšaukti jo atžvilgiu į SIS įvestą perspėjimą nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas teigti, kad nebeliko SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkto nustatyto pagrindo.
14.10. Šiame kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo keliama grėsme valstybės saugumui, visumą, pažymi ir tai, kad Migracijos departamento nustatytas perspėjimo įvedimo į SIS laikotarpis (5 metai) yra proporcingas, atitinka teisingumo bei protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas vertino visumą su pareiškėju susijusių aplinkybių (kaip antai aplinkybių, susijusių su jo keliama grėsme valstybės saugumui, jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (pareiškėjo šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta)). Teisėjų kolegiją sutinka su Migracijos departamento vertinimu, kad šiuo atveju nustatytų aplinkybių visuma, be kita ko, nustatytas pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui pobūdis – tai, kad ši grėsmė yra akivaizdi, rimta ir ilgalaikė, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas gali siekti atvykti ir pasilikti kitose Šengeno valstybėse, sudarė pagrindą ne tik įvesti perspėjimą į SIS, bet ir nustatyti tokio perspėjimo įvedimo laikotarpį – 5 metus.
14.11. Taigi, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog nebeliko SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyto pagrindo, remiantis kuriuo pareiškėjo atžvilgiu įvestas perspėjimas į SIS. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo prašymą dėl į SIS įrašyto perspėjimo jo atžvilgiu atšaukimo, pagrįstai nenustatė, kad minėto pagrindo pareiškėjo atžvilgiu nebeliko. Vadinasi, byloje pateikti duomenys ir nustatytos aplinkybes patvirtina, kad šiuo atveju neegzistavo Taisyklių 32.3 papunktyje nustatytas pagrindas atšaukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą.
15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas, tinkamai įvertinęs visas pareiškėjo prašymo atšaukti jo atžvilgiu įrašytą perspėjimą į SIS kontekste aktualias aplinkybes, priėmė pagrįstą Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti tokį pareiškėjo prašymą. Migracijos departamento Sprendimas atitinka jam keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. H. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.