Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) II kurso moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kaltinamasis S. Z. 2009 m. rugpjūčio 21 d., apie 18 val. 40 min., Kupiškio rajone, kelio Vabalninkas – Salamiestis – Kupiškis 21 kilometre, vairuodamas automobilį OPEL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 139 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra vairavo automobilį viršydamas leistiną 70 km/h važiavimo greitį, dėl viršyto greičio automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius, tai yra sukėlė eismo įvykį, dėl kurio metu patirtų sužalojimų kartu važiavęs keleivis R. P. 2009-09-04 mirė.

Kaltinamasis S. Z. kaltu dėl eismo įvyko prisipažino visiškai, parodė, jog 2009-08-21 apie 18.40 val. iš Drulėnų k., kartu su V. J. ir R. P. važiavo apie 80-90 km/h greičiu, matė priešpriešiais važiuojantį traktorių, kuris dėl savo gabaritų važiavo ir priešingos krypties eismui skirtoje juostoje. Pripažįsta, kad automobilio greičio savalaikiai nelėtino, prasilenkiant su traktoriumi jo vairuojamasis automobilis užvažiavo ant dešinio kelkraščio, automobilį sumėtė ir jie nuvažiavo nuo kelio. Nurodė, jog vairuotojo pažymėjimą yra gavęs 2009 m. gegužės mėnesį ir supranta, kad toje kelio atkarpoje viršijo jam leistiną 70 km/h greitį. Po eismo įvykio nukentėjusiojo A. P. atsiprašė, atlygino turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis A. P. parodė, jog 2009-08-21 jis dirbo, kai jam paskambinę pranešė, kad eismo įvykyje yra sužalotas jo sūnus Renatas. Iškart vyko į ligoninę, tačiau jam neleido susitikti su sūnumi. Sūnus, taip ir neatgavęs sąmonės, mirė 2009 m. rugsėjo 4 d. Po eismo įvykio S. Z. pas jį atėjo, atsiprašė, atlygino patirtą turtinę žalą.

Liudytojas V. J. parodė, jog, datos nebepamena, jis, kartu su R. P. S. Z. vairuojamu automobiliu vyko prie Kupiškio tvenkinio, kai bevažiuojant S. Z. automobilį sumėtė, jie nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Nurodo, jog S. Z. vairuojamo automobilio greitis buvo apie 90 km/h, teigia, jog prieš sumėtant automobilį matė priešpriešiais atvažiuojantį traktorių.

Liudytojas A. K. parodė, 2009 m., rudenį, tikslios datos neprisimena, bet kad buvo derliaus nuėmimo metas, būdamas laukuose pamatė į Kupiškio pusę dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Matė, kad automobilį sumėtė, jis nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į medį. Teigia, kad tuo metu, kai automobilį sumėtė, priešpriešiais nevažiavo traktorius, jis jau tuo metu buvo pravažiavęs. Automobilio greitis buvo ne mažesnis nei 100 km/h.

Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, plano, fotonuotraukų (T. 1, b.l. 4-14) matyti, jog eismo įvykis buvo kelio Vabalninkas-Salamiestis-Kupiškis 21-ame kilometre, transporto priemonė OPEL ASTRA rasta dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje, priekiu pasisukusi priešinga puse jos važiavimo kryptimi, 4.50 m atstumu nuo galinio dešinio rato bei 5,30 m atstumu nuo priekinio rato iki kairės važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi. Įvykio vietoje fiksuotos šoninio slydimo žymės, prasidedančios važiuojamojoje dalyje, 2.10 m. atstumu nuo kairės pusės ratų iki kairio važiuojamosios dalies krašto automobilio judėjimo kryptimi, jos 30.10 m atstumą tęsiasi iki kelio sankasos, esančios 3.00 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto už kelio ribų, dešinės pusės rato šoninis slydimas fiksuotas važiuojamojoje dalyje, 2.80 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto. Eismo įvykio vietoje, už kelio ribų, automobilio judėjimo kryptimi dešinėje, 3,80 m atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto stovi medžiai, ant kurių fiksuotas kontaktas su automobiliu. Pats automobilis rastas 13 m atstumu automobilio važiavimo kryptimi nuo pirmo medžio. Iš transporto priemonės apžiūros protokolo (T. 1, b.l. 15-16) matyti, jog automobiliui OPEL ASRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuotas kėbulas: sulankstyti visi automobilio sparnai, abi kairės pusės durelės, dešinės pusės priekinės durys, stogas, bagažinės dangtis; sudaužyti visi automobilio priekiniai ir galiniai žibintai, sudaužyti abiejų priekinių durelių stiklai, priekinis ir galinis lango stiklai, sulaužyti priekinis ir galiniai bamperiai, radiatoriaus grotelės, kairės pusės galinio matymo veidrodėlis. Iš specialisto išvados Nr. M 401/09 (05) (T. 1, b.l. 30-31) matyti, jog R. P. mirties priežastis buvo gyvybinės galvos smegenų veiklos sutrikimas išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu, sumušus ir suspaudus galvos smegenis. Iš pažymos apie meteorologines sąlygas (b.l. 52) matyti, jog 2009-08-21 18.00 val. oro sąlygos Panevėžyje buvo: matomumo nuotolis 20 km, oro temperatūra 21oC šilumos, atmosferinių reiškinių nebuvo. Iš byloje esančio vairuotojo pažymėjimo (kopija – b.l. 63) matyti, jog S. Z. vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis vairuoti B kategorijos transporto priemones, išduotas 2009-05-26. Iš blaivumo testo (b.l. 64), medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti akto (b.l. 65), specialisto išvados (b.l. 66) matyti, jog eismo įvykio metu S. Z. buvo blaivus. Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (b.l. 76-80) matyti, jog įtariamasis paaiškino, jog traktorių jis pamatė 450 m atstumu privažiavęs kelio vingį, su traktoriumi prasilenkė kažkur už 200 m nuo pamatymo pradžios.

Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis LR BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis S. Z., vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 133 ir 139 punktuose nurodytus reikalavimus - privalėdamas neviršyti jam, kaip asmeniui, neturinčiam 2 metų vairavimo stažo, leistiną tame kelyje 70 km/h greitį, važiuodamas apie 90-100 km/h greičiu viršijo jam leistiną 70 km/h greitį bei dėl šio viršyto greičio automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio bei atsitrenkė į medį, taip sukeldamas kartu važiavusiam R. P. sužalojimus, dėl kurių R. P. 2009-09-04 mirė. Tarp šio kaltinamojo veikos ir eismo įvykio, jo metu patirtų sužalojimų, dėl kurių nukentėjusysis mirė, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltinamojo S. Z. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d. Nors kaltinamasis ir teigia, jog transporto priemonė tapo nevaldoma po to, kai prasilenkinėjo su priešpriešiais važiavusiu traktoriumi, atsižvelgus į liudytojo A. K., stovėjusio netoliese ir mačiusio visą įvykį, parodymus, įvykio vietoje užfiksuotus pėdsakus (šoninio slydimo pėdsakus, transporto priemonės radimo vietą po susidūrimo, paliktus pėdsakus šalia kelio) daroma išvada, jog pagrindinė eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis buvo kaltinamojo nepatyrimas ir viršytas leistinas greitis. Teismas atmeta kaip įrodymą parodymų patikrinimo vietoje protokolą, kadangi iš paties kaltinamojo parodymų, nurodytų atstumų (teiginiai, jog traktorius, kai jis traktorių pamatė kai buvo vienas nuo kito 450 m atstumu, ir iki prasilenkiant traktorius nuvažiavo 250 m, automobilis, kurio vairuotojas viršijo jam leistiną greitį ir važiavo apie 90-100 km/h greičiu, nuvažiavo 200 m) matyti, jog šie nurodyti abiejų transporto priemonių nuvažiuoti atstumai prieštarauja nustatytoms aplinkybėms bei logikai. Teismas mano, jog kaltinamojo, liudytojo V. J., kuris yra kaltinamojo draugas, teiginiai, kad priešpriešiais važiavo traktorius, yra tik siekimas sušvelninti savo atsakomybę, tačiau esmės pačiai kvalifikacijai, inkriminuotai veikai neturi. Tuo labiau, jog ir pats V. J. ikiteisminio tyrimo metu, iškart po eismo įvykio yra nurodęs, jog prieš eismo įvykį priešpriešiais nevažiavo joks traktorius, eismo įvykis įvyko dėl to, jog S. Z. transporto priemonę vairavo dideliu greičiu ir jos nesugebėjo suvaldyti užvažiavus ant kelkraščio (b.l. 35-36). Iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios kliūties, nesulėtino greičio, kadangi šios aplinkybės neturi įtakos inkriminuojant veiką, jos yra perteklinės – nustačius, jog pagrindinė eismo įvykio priežastis yra viršytas leistinas važiavimo greitis, nėra būtina nurodyti, jog pasirinkdamas šį greitį vairuotojas neatsižvelgė į tam tikras aplinkybes, į kurias reikia atsižvelgti važiuojant leistinu greičiu. Pripažįstama, jog asmuo, vairuojantis transporto priemonę, net ir nesant sąlygoms, kurios įpareigoja vairuotoją atsižvelgti pasirenkant važiavimo greitį (KET 133 p.), negali pasirinkti taisyklių uždraustą važiavimo greitį, jis privalo važiuoti ne didesniu nei maksimalus leistinas greitis, atitinkamai jį mažinti, jei yra aplinkybės, dėl kurių važiuoti maksimaliu leistinu greičiu būtų nesaugu. Taip pat iš kaltinimo šalinamas Kelių eismo taisyklių 53 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas – šis punktas nustato bendras elgesio taisykles visiems eismo dalyviams, tarp šio reikalavimo ir kilusių pasekmių nėra priežastinio ryšio, ir jo inkriminuoti nėra pagrindo. Šis aplinkybių, punkto pašalinimas, kaltinimo esminių aplinkybių nepakeitė, kaltinamojo teisių nesuvaržė, jo padėties nepablogino.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog padaręs nusikalstamą veiką prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Teismas taip pat pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis iki teisiamojo posėdžio savanoriškai nukentėjusiajam atlygino padarytą turtinę žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. Z. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas neatsargus nusikaltimas (LR BK 11 str., 16 str.), kuriuo pažeistas transporto eismo saugumas, dėl šio nusikaltimo padarymo mirė jaunas žmogus, į nukentėjusiojo poziciją; į kaltės formą – nusikalstamą nerūpestingumą (LR BK 16 str. 3 d.), tai yra nors kaltinamasis ir nenumatė, kad dėl savo nepatyrimo vairuojant transporto priemonę ir viršijus leistiną greitį gali atsirasti tokios pasekmės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: neteistas, nebaustas administracine tvarka, mokymosi įstaigos charakterizuojamas teigiamai, yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga jam skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, sankcijos ribose, arčiau minimumo. Atsižvelgus į tai, jog anksčiau kaltinamasis yra nebaustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, manoma, jog bausmės tikslai, kad kaltinamasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas, nustatant tam tikrus įpareigojimus, taikant baudžiamojo poveikio priemonę (LR BK 75 str.). Įvertinus tai, jog S. Z. nusikalto naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, jis vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl kurių pažeidimo buvo sukeltas eismo įvykis, sąlygojęs kito žmogaus mirtį, kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, bausmės vykdymą atidėjus, taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 75 str., 68 str.). Terminas, atsižvelgus į sukelta pasekmes, į tai, kad kaltinamasis padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą (leistino greičio viršijimas), šį pažeidimą padarė nepraėjus trims mėnesiams nuo teisės vairuoti transporto priemones įgijimo, nustatomas artimas maksimaliam laikui. Pagrindų, dėl kurių būtų galima taikyti LR BK 36-40 str. numatytą kaltinamojo atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės nėra: įvertinus tai, kad S. Z. neturėdamas vairuotojo stažo viršijo leistiną važiavimo greitį, šis jo pažeidimas yra šiurkštus, dėl šio pažeidimo sukeltos sunkios pasekmės, nežiūrint į tai, kad nukentėjusysis nereiškia pretenzijų kaltinamajam, manoma, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatitiks proporcingumo principo tarp padarytos veikos ir poveikio priemonių, todėl nėra taikomas.

Vadovaujantis LR BPK 103 str. 6 p., 105 str., iš kaltinamojo S. Z. išieškoma valstybei 18 Lt proceso ( pašto ) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

n usprendžia:

S. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir paskirti laisvės atėmimą 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams).

Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 m. (dviejų metų) laikotarpiui, įpareigojant S. Z. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Remiantis LR BK 75 str. 1 d., 68 str., taikyti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, bei uždrausti 2 m. 9 mėn. (dviejų metų devynių mėnesių) laikotarpiui vairuoti kelių transporto priemones.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą S. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išieškoti iš nuteistojo S. Z. valstybei 18 Lt (aštuoniolika litų) proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.