Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-155-134/2009

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2

N UTARTIS

2009 m. kovo 30 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nuosprendžio, kuriuo S. J. nuteistas :

- pagal BK 180 str. 1d - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Rokiškio rajono apylinkės teismo 2005-08-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

Priteista iš Sigito J. V. R. 260 Lt žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008m. liepos 29d. apie 18val (duomenys neskelbtini) Rokiškio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą- lenkdamas V. R. galvą žemyn ir taip pargriaudamas, traukdamas ir nuplėšdamas nuo peties, pagrobė jo rankinę ir joje buvusius daiktus, kurių bendra vertė 1010 Lt;

2008m. liepos 31d. apie 16.30val. Rokiškio m., (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, paskambindamas į duris ir šeimininkui jas atidarius, įsibrovė į P. B. butą ir, panaudodamas fizinį smurtą - vieną kartą spirdamas jam į dešinį šoną ir taip pargriaudamas, pagrobė jo 180 litų ir daiktus, kurių bendra vertė 48,67 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl abiejų nusikalstamų veikų, už kurias S. J. nuteistas, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išsamiai ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus ir teisingai nustačius nusikalstamų veikų aplinkybes.

Nuteistojo kaltė padarius V. R. turto plėšimą įrodyta nuosprendyje išdėstytais įrodymais : nukentėjusiojo V. R., liudytojų E. M., A. T. parodymais, asmens parodymo atpažinti protokolais, tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl naudojimosi mobiliojo ryšio telefonais. Nukentėjusysis V. R. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jam grįžtant iš aludės namo, namo laiptinėje prie jo pribėgę du jaunuoliai, vieną kurių jis prieš tai matė aludėje, palenkė žemyn jo galvą ir nutraukė nuo peties rankinę, kurioje buvo du mobiliojo ryšio telefonai. Apklaustas liudytoju 2008-08-01 (1 t., 15-16 b.l.), V. R. pakankamai tiksliai apibūdino vieną iš jį užpuolusių užpuolusį asmenų ir nurodė, kad jį galėtų atpažinti pagal veido bruožus, plaukų spalvą, amžių, ūgį. Atpažindamas nuteistąjį asmens parodymo atpažinti metu, nukentėjusysis kategoriškai nurodė S. J. kaip vieną iš jį apiplėšusių asmenų, dėl šio tyrimo veiksmo atlikimo tvarkos bei nuteistasis, nei jo gynėjas jokių pastabų neturėjo. (1 t., 94-97 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat patvirtino atpažįstantis S. J.. Nors nukentėjusysis neneigė nusikaltimo metu buvęs išgėręs, tačiau, atsižvelgiant jo nuoseklius parodymus apie plėšimo aplinkybes ir tvirtinimą, kad jo girtumas jam nesutrukdė įsiminti vieno iš jį užpuolusių asmenų, kurį jis tą dieną jau buvo matęs aludėje, į tai, kad jo sveikata nusikaltimo metu nebuvo sutrikdyta, akivaizdu, kad jo girtumas negalėjo turėti lemiamos įtakos jo atminčiai, nusikaltimo aplinkybių adekvačiam suvokimui ir įsiminimui. Nuteistojo skunde nurodoma aplinkybė, kad nukentėjusysis negalėjo detalizuoti kiekvieno iš jį apiplėšusių asmenų veiksmų, paaiškinama nukentėjusiajam netikėta ir staigia užpuolimo eiga ir prieš jį atliktų smurtinių veiksmų pobūdžiu – užpuolusieji, lenkdami jo galvą žemyn, jį pargriovė.

Liudytojai E. M. ir A. T. įvykyje nedalyvavo ir nematė, kad nuteistasis būtų apiplėšęs V. R., tačiau jų parodymai netiesiogiai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie prieš jį padarytą nusikaltimą. Šių liudytojų parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis kartu su nuteistuoju ir kitu asmeniu gėrė aludėje, nukentėjusiajam išėjus, nuteistasis su kitu asmeniu nusekė įkandin, o į nukentėjusiojo namą netrukus nuėjęs liudytojas E. M. laiptinėje pamatė nukentėjusįjį, jau nebeturintį rankinės su telefonais. Liudytojas A. T. iš nuotraukų atpažino nuteistąjį ir kitą asmenį, sekusius namo einantį nukentėjusįjį (1 t., 46-49 b.l.). Byloje esantis tyrėjo tarnybinis pranešimas patvirtina, kad po nusikaltimo padarymo ir sekančią dieną iš nukentėjusiojo pagrobtais mobiliojo ryšio telefonais naudojosi nuteistasis, kuris ir pats neneigė fakto, jog buvo įsidėjęs savo SIM kortelę į svetimus telefonus, kuriuos jam 2008-07-29 esą atnešė pažįstamas asmuo. Aptartų įrodymų visuma visiškai paneigia nuteistojo versiją, kad jis plėšime nedalyvavo, o iš nukentėjusiojo pagrobtus telefonus jam atnešęs pažįstamas, todėl tenkinti nuteistojo prašymą jį išteisinti dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo. Nuteistojo skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą teisiamajame posėdyje apklausti L. T. ir nesiėmė jokių veiksmų jo buvimo vietai nustatyti, yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu nustačius, jog L. T. iš karto po nusikaltimų padarymo išvyko į užsienio valstybę, tyrimą kontroliuojančio prokuroro nutarimu paskelbus L. T. paiešką (1t., 13 b.l.) ir iki teisiamojo posėdžio nenustačius jo buvimo vietos, teismas neturėjo galimybės šio asmens apklausti teisiamajame posėdyje. Tačiau tai neturėjo reikšmės bylos ištyrimo išsamumui, nes byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo abejoti teismo išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pagrįstumu.

Nuteistojo kaltę padarius P. B. turto plėšimą įrodo nukentėjusiojo, liudytojos I. B. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada. Nukentėjusysis nuo pat tyrimo pradžioje rašyto pareiškimo apie prieš jį įvykdytą nusikaltimą iki jo apklausos teisiamajame posėdyje esmines įvykio aplinkybes nurodė tas pačias, todėl jo parodymai negali būti laikomi nepatikimais, kaip teigiama nuteistojo skunde. Nukentėjusysis nurodė, kad jam atidarius buto duris, jo kaimynas S. J. iš karto pareikalavo pinigų, jam atsakius, kad neturi – spyrė į dešinįjį šoną, o jam parkritus, kartu su kitu vyru įėjo į butą, iš kurio savavališkai pasiėmė 180 litų, magnetolą ir kaltinime išvardintus maisto produktus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos I. B. parodymai, kuri, nors ir nebuvo tiesiogine įvykio liudytoja, apie jo aplinkybes sužinojo iš paties nukentėjusiojo pasakojimo tuojau po nusikaltimo, taip pat teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiojo parodymus apie nuteistojo spyrio koja vietą ir vietą, kurią jis susitrenkė griūdamas nuo smūgio (1 t., 120 b.l.). Nuteistojo skundo teiginys, kad nukentėjusiojo parodymai dėl jo girtumo negali būti laikomi patikimais, visiškai nemotyvuotas ir nepagrįstas. Priešingai, iš nukentėjusiojo, kuris neneigė įvykio metu buvęs išgėręs alaus, apklausų matyti, kad jis gerai įsiminė prieš jį padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir davė apie tai nuoseklius parodymus. Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo versiją, kad jis į nukentėjusiojo butą ėjo pasiskolinti pinigų ir jo nemušė, nukentėjusysis maisto produktus jam atidavė geranoriškai, o apie pinigų pagrobimo aplinkybes nieko nežino, nes tai padarė kitas asmuo. Apeliantas skunde nepagrįstai teigia, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 180 str. 2 d. būtina asmens veikoje nustatyti visus šioje normoje numatytus plėšimą kvalifikuojančius požymius – įsibrovimą į patalpą arba nešaunamojo, ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą, nes, inkriminuojant šią veiką, tebūtina nustatyti nors vieną iš išvardintų požymių. Šioje byloje toks nuteistojo padarytą plėšimą kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą.

Nors šioje byloje buvo nuteistas vienas S. J., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog abu nusikaltimus jis padarė, bendrininkaudamas su kitu asmeniu Kito asmens dalyvavimą nusikaltimų padarymuose patvirtina nukentėjusiųjų V. R. ir P. B. parodymai, iš kurių matyti, kad S. J. ir šio asmens veiksmai apiplėšiant abu nukentėjusiuosius buvo bendri ir suderinti, jie veikė susitarę ir siekdami to paties tikslo – panaudojus prieš nukentėjusiuosius fizinį smurtą, pagrobti jų turtą. Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie kito asmens dalyvavimą nusikaltimų padaryme tyrimą kontroliavusiam prokurorui pakako, kad būtų paskelbta šio nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio asmens paieška, o ikiteisminiai tyrimai dėl abiejų nusikaltimų šio asmens atžvilgiu būtų atskirti į atskirą tyrimą (1 t., 11; 102 b.l). Esant tokioms aplinkybėms, S. J. pagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimų padarymas bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas nuteistajam, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo recidyvistu, bausmes, teisingai taikė BK 54 str. 1-2 d. numatytas bendrąsias bausmės skyrimo nuostatas ir BK 61 str. 1-3 d. išdėstytas bausmės skyrimo taisykles. Nuteistajam už abi nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nežymiai didesnės už sankcijose numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, yra tinkamai individualizuotos, atitinka jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą, jos nėra aiškiai per griežtos, todėl jų švelninti nėra pagrindo. Subendrindamas tiek skundžiamu nuosprendžiu, tiek dviem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teismas taikė nuteistajam palankesnį – dalinį bausmių subendrinimo būdą, todėl ir galutinė subendrinta bausmė nėra neteisinga ir nekeistina.

Nuteistojo 2009-01-28 apeliacinis skundas nenagrinėtinas, nes BPK nenumato apeliantų teisės paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo S. J. apeliacinį skundą atmesti.