Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-11-13 · Civilinė byla Nr. 2-12481-322/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-13
Bylos Nr.
2-12481-322/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Atsakovas
V. J.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Virginija Pluščiauskienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-12481-322-2018Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00448-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 13 d.Kelmė
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant atsakovei V. J., jos atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei V. J. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 973,59 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 77).

Ieškinyje nurodyta, kad 2017 m. birželio 9 d. V. D. g., Raseiniuose, dėl atsakovės, vairavusios jai priklausančią transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu atsakovės automobilis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 973,59 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą draudimo išmoką ir kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovė negrąžino reikalaujamos sumos ir yra skolinga ieškovui 973,59 Eur.

Atsakovė V. J. prašė ieškinį tenkinti iš dalies.

Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad ji sutinka su ieškiniu iš dalies. Ji pripažįsta, kad vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu padarė žalą kitam automobiliui, tačiau padarytą žalą vertina 400 Eur dydžio suma. Eismo įvykio metu jos vairuotas automobilis nebuvo apdraustas. Apie eismo įvykį per tris dienas ji nepranešė transporto priemonių draudikų biurui. Ji mano, kad viršutinis žibintas iš vairuotojo pusės buvo sveikas, bamperis nubrozdintas, priešrūkinis žibintas veikė, priekinis kairės pusės sparnas nubrėžtas apie 2 cm, bet neįlenktas, viršutinis stiklas sveikas. Keisti reikėjo tik priekinio rūko žibinto stiklą, o kitus pažeidimus būtų užtekę suremontuoti. Ji nurodė, jog nežino, ar priekinio bamperio kairės pusės antdėklas ir priekinis kairės pusės posparnis turėjo būti keičiami. Ji nesutinka su paskaičiuota žalos sąmata. Taip pat nesutinka, kad už mašinos remontą buvo skaičiuojamas valandinis darbas. Be to, nesutinka su už automobilio dažymą paskaičiuota suma. Rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškovo įrodymus, ji neturi. Pakeistos automobilio dalys jai grąžintos nebuvo. Ji mano, kad atgavusi pakeistas detales lempą galėjo parduoti už 300 Eur, bamperį už 500 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė prašo ieškinį tenkinti iš dalies, ji paaiškino, kad nukentėjęs asmuo gali pasirinkti, ar keisti sužalotas automobilio detales, ar remontuoti, tačiau prašo tesimo atsižvelgti į tai, kad prašoma priteisti iš atsakovės suma yra didesnė negu tokio automobilio vertė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 9 d., Raseiniuose, V. D. ir V. G. gatvių sankryžoje, dėl atsakovės V. J., vairavusios jai priklausančią transporto priemonę Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadinta A. A. transporto priemonė Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala. Atsakovė vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį Audi A4. 2017 m. birželio 9 d. pranešimu apie eismo įvykį-pretenzija A. A. pranešė draudikui apie eismo įvykį ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudimo biurą dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Eismo įvykio metu automobiliui Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai buvo užfiksuoti transporto priemonės techninės apžiūros protokole, fotonuotraukose, o pateiktose žalos sąmatose nurodyta, jog transporto priemonės remonto kaina yra 973,59 Eur. Kadangi atsakovė vairavo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį, ADB „Gjensidige“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis ir su ieškovu sudaryta sutartimi, veikdama ieškovo vardu ir atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą, nustatė nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos dydį ir atlygino žalą, o ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą išmoką. Keletą kartų ieškovas siuntė atsakovei pretenzijas dėl 973,59 Eur nuostolių atlyginimo, tačiau nuostoliai nebuvo atlyginti. Ieškinio reikalavimą ir pagrindą įrodo 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartis ir jos pakeitimas (b. l. 9-13), 2017 m. birželio 9 d. eismo įvykio deklaracija (b. l. 4), valstybės įmonės Regitra informacija apie transporto priemonę Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), 2017 m. birželio 9 d. pranešimas apie eismo įvykį – pretenzija (b. l. 6-7), 2017 m. birželio 9 d. transporto priemonės apžiūros protokolas, fotonuotraukos (b. l. 14-17), 2017 m. birželio 16 d. žalos sąmata (b. l. 18-21), 2017 m. birželio 13 d. žalos skaičiavimo išvada (b. l. 22), 2017 m. birželio 16 d. prašymas išmokėti išmoką (b. l. 8), mokėjimų nurodymai (b. l. 23-24), 2017 m. rugsėjo 21 d., 2017 m. spalio 31 d. ir 2018 m. vasario 15 d. pretenzijos (b. l. 25-27).

Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo kartu su V. J., kai įvyko eismo įvykis. Apgadintas automobilis buvo šviesios spalvos. Buvo sužalota dešinė pusė nuo vairuotojo. Įlenkimų nesimatė, tik įbrėžimai. Liko dažų ant priekinio stiklo. Bamperis ir žibintas nebuvo sudaužyti. Sparnas buvo įbrėžtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šiame punkte numatyta, jog dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui Biuras moka išmoką tais atvejais, jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ADB „Gjensidige“, veikdama ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro vardu, atlygino atsakovės V. J. padarytą žalą, t. y. išmokėjo nukentėjusiam A. A. 973,59 Eur dydžio draudimo išmoką, o ieškovas kompensavo ADB „Gjensidige“ išmokėtą draudimo išmoką ir tokiu būdu įgijo teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti šiuos nuostolius. Ieškovas atsakovei 2017 m. rugsėjo 21 d. ir 2017 m. spalio 31 d. išsiuntė pretenzijas, 2018 m. vasario 15 d. pakartotinę pretenziją su prašymu atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė, iš dalies nesutikdama su ieškovo reikalaujama priteisti suma, nurodė, kad dėl jos kaltės eismo įvykiu padaryta žala galėtų būti vertintina daugiausia 400 Eur. Taip pat nurodė, kad didžiąją dalį automobilio sužalojimų buvo galima pašalinti nekeičiant apgadintų dalių naujomis. Be to, nesutinka su žalos sąmatoje paskaičiuotais darbo įkainiais. Tačiau atsakovė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos prieštaravimus, teismui nepateikė. Atsakovė pateikė tik nuotraukas, kuriomis remiantis vienareikšmiškos išvados dėl padarytų sužalojimų dydžio nustatyti nėra įmanoma. Maža to, tesimo posėdžio metu atsakovė pati komentuodama pateiktas nuotraukas negalėjo aiškiai įvardinti, kurios automobilio dalys turėjo būti jos nuomone pakeistos, o kurias būtų pakakę tik suremontuoti. Be to, nors atsakovė teigė, kad neva už iš jos prašomą priteisti pinigų sumą būtų galima nupirkti tokį pat neapgadintą automobilį, tačiau tuo pat metu, pati sau prieštaraudama aiškino, kad jei būtų atgavusi pakeistas automobilio dalis, tai žibintą būtų galėjusi parduoti už 300 Eur, o bamperį - už 500 Eur. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, gavusi paskaičiuotą atlygintiną sumą, ieškovui jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovės nesutikimas su sąmatoje paskaičiuotais darbo įkainiais galėtų būti vertinamas tik kaip jos asmeninė nuomonė, nes jokių įrodymų, paneigiančių byloje esančioje sąmatoje specialistų nurodytas sumas, nėra pateikta; atsakovė nenurodė, kaip turėtų būti apskaičiuotos pinigų sumos už atliktus darbus ir kokiu pagrindu turėtų būti remiamasi kitokiu skaičiavimu, nei pateikta sąmatoje.

Taigi aptartų įrodymų visuma, atsakovės ir jos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas, atlyginęs eismo įvykio metu nukentėjusiojo asmens transporto priemonei padarytą žalą, atsiradusią dėl atsakovės kaltės, turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš atsakovės regreso tvarka. Atsakovė jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, paneigiančių ieškovo reikalavimų pagrįstumą, išskyrus savo samprotavimus, teismui nepateikė, todėl ieškovo ieškinys pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymas dėl nurodyto dydžio metinių palūkanų priteisimo iš atsakovės V. J. taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė 2018 m. liepos 11 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-1895-12430 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 51-52). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 29 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,17 Eur, todėl iš atsakovės valstybei priteistina 3,59 Eur( 7,17:2) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 973,59 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt tris eurus 59 centus) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birželio 12 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29 Eur ( dvidešimt devynis eurus ) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,59 Eur (tris eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė