Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Aforti“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo M. S. (toliau – atsakovas) darbo sutarties 3.1. punktą, numatantį 12 890 Eur darbo užmokestį, nesąžiningu ir pakeisti jį, nustatant minimalią mėnesinę algą (555 Eur bruto); netenkinus minėto reikalavimo, pripažinti atsakovo darbo sutarties 3.1. punktą, numatantį 12 890 Eur darbo užmokestį, nesąžiningu ir pakeisti jį nustatant 50 Eur/valandinį darbo užmokestį už faktiškai dirbtą laiką, už darbo sutarties laikotarpį priteisti proporcingai MMA (555 Eur); pripažinti atsakovo darbo sutarties 3.1. punkto dalį, numatančią, kad už pirmąjį mėnesį, nepriklausomai nuo faktinių darbo dienų skaičiaus, bus mokamas visas darbo užmokestis, nesąžininga ir negaliojančia; pripažinti atsakovo darbo sutarties 19.2. punktą, numatantį 3 VDU išeitinės kompensacijos mokėjimą, nesąžiningu ir negaliojančiu; atmetus reikalavimą pripažinti atsakovo darbo sutarties 19.2. punktą negaliojančiu, panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. DGKD-7651 dalį dėl išeitinės išmokos (38 670 Eur) priteisimo; panaikinti DGK 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą Nr. DGKD-7651 iš esmės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 24 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

5. Ieškovė nurodė, kad, tai, jog darbuotojas (atsakovas) dėl ginčo sprendimo kreipėsi į DGK, turi būti vertinama kaip darbuotojo pasirinkimas nagrinėti darbo ginčą Lietuvoje. Faktas, jog atsakovas, kilus ginčui dėl teisės, pateikė skundą DGK reiškia darbuotojo sprendimą (tai yra, ir sutikimą), kad ginčas būtų nagrinėjamas Lietuvoje. Sistemiškai analizuojant DK 215 straipsnio 1 ir 3 dalis darytina išvada, jog šis straipsnis įtvirtina ne tik teismų, tačiau ir kitų darbo ginčus nagrinėjančių organų, kompetenciją (tame tarpe ir jurisdikciją). Vadinasi, atsakovui pasirinkus teikti skundą DGK, remiantis 215 straipsniu, pripažintina, kad atsakovas pasirinko ginčo nagrinėjimo vietą Lietuvoje, tame tarpe ir ginčą nagrinėjant teisme. Ginčo nagrinėjimas teisme yra jau pradėto nagrinėti ginčo tąsa, todėl to paties ginčo nagrinėjimas (atitinkamas etapas) negali būti perkeltas į kitą valstybę. Nors formaliai pagal DK nuostatas ieškovė ne skundžia DGK sprendimą, o teikia savarankišką ieškinį, de facto (faktiškai) ieškiniu yra ginčijamas ir DGK sprendimas. Ieškovė ginčija DGK sprendimą priteisti atitinkamas sumas atsakovo naudai, kurių atsakovas neturėtų mokėti, jeigu nebūtų DGK sprendimo. Vadinasi, ginčas teisme yra neatsiejamai ir tiesiogiai susijęs su DGK. Taip pat pažymėjo, kad jurisdikcijos klausimas esamoje situacijoje turi būti nustatomas ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o pagal Europos parlamento ir tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012), kadangi viena iš šalių yra užsienio valstybės ((duomenys neskelbtini)) rezidentas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompetencijos nagrinėti ginčą, turėjo atsižvelgti tiek į Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktą, tiek į 8 straipsnio 1 punktą, kurie yra paminėti tarp jurisdikcijos nustatymo darbo ginčuose išimčių. Pirma, Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 punktas numato, kad asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas, kai minėtas asmuo yra vienas iš atsakovų – vieno iš atsakovų nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose, jeigu reikalavimai yra taip glaudžiai susiję, kad yra tikslinga juos nagrinėti ir spręsti kartu, siekiant išvengti teismo sprendimų nesuderinamumo rizikos, atsirandančios dėl atskirai vykstančių procesų. Kaip matyti iš pateikto ieškinio, ginčas kilo tarp ieškovės (darbdavės) ir 3 jo darbuotojų (įskaitant atsakovą), kurie visi yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. DGK šis ginčas buvo nagrinėjamas vienoje byloje, visiems ieškovams DGK atstovavo ta pati atstovė. Kadangi DGK priėmė skirtingus sprendimus visų darbuotojų atžvilgiu (dviejų darbuotojų atžvilgiu skundai buvo atmesti, o atsakovo atžvilgiu – patenkintas), susidarė situacija, kuomet ginčo nagrinėjimas išsiskyrė. Kadangi visos ginčo šalys nesutiko su DGK sprendimu skirtingose dalyse, UAB „Aforti“ pateikė ieškinį ginče su atsakovu, o kitas ieškinys buvo pateiktas kitų dviejų darbuotojų. Šie darbuotojai (K. K. N. ir A. J.) pateikė bendrą ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-5471-727/2020 (Kita byla). Antra, tiek Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 8 straipsnio 1 dalis, tiek CPK yra įtvirtinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai, kuriais siekiama, kad byla būtų išnagrinėta pagal daugumos įrodymų buvimo vietą. Aplinkybės, jog tarp ieškovės ir atsakovės visi santykiai susiklostė išimtinai Lietuvoje, ieškovės registruotos buveinės vieta yra Lietuvoje, o taip pat tai, kad jau yra inicijuoti du atskiri teisminiai procesai dėl to paties ginčo (ši byla ir Kita byla), kuris buvo nagrinėjamas vienoje byloje DGK, sukuria visas prielaidas pripažinti bylos teismingumą Lietuvos teismams. Trečia, Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 7 straipsnio 5 punktas numato, jog ieškiniai, susiję su filialo, atstovybės arba kitokio padalinio veikla, reiškiami tokio filialo, atstovybės arba kitokio padalino buvimo vietos teismuose. Tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su įmonės UAB „Aforti“ valdymu: atsakovas įmonėje buvo paskirtas vienasmeniu valdymo organu (direktoriumi) bei buvo vienas iš 3 valdybos narių. Tiek įstatymuose, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad įmonės vadovo statusas yra dvejopas: jis yra ir darbuotojas (todėl jam taikomi darbo įstatymai), ir įmonės atstovas (todėl jam taikomi civilinės teisės įstatymai). Esant tokiai situacijai, pripažintina, jog ginčas kilo iš juridinio asmens veiklos, ir turi būti nagrinėjamas pagal jo vieneto (UAB „Aforti“) buveinės vietą.