- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 1-1079-405/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Kaltinamasis
- A. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Nijolė Lisauskienė
A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs Švenčionių m., Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, įgijęs 9 kl. išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , 2014-10-08 nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2019-05-11 apie 18 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus žodiniam konfliktui su tėvu A. J., kumščiu suduodamas A. J. vieną smūgį į veidą, sukėlė savo šeimos nariui A. J. fizinį skausmą, tuo padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 61-62) kaltinamasis A. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Paaiškino, kad tarp jo ir tėvo kilusio žodinio konflikto metu vieną kartą sudavė tėvui kumščiu į veidą. Buvo neblaivus, dėl ko kilo konfliktas neprisimena. Gailisi, kad taip pasielgė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. J., liudytojo Andriaus Radziulio parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusysis A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37-38), paaiškino, kad 2019-05-11 su savo sūnumi A. J. gėrė alų. Apie 18 val. tarp jo ir sūnaus kilo konfliktas, kurio metu sūnus jam vieną kartą sudavė į veido kairės pusės sritį. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo. Konfliktas kilo dėl to, kad jis ir sūnus buvo neblaivūs. Mano, kad konfliktas kilo dėl to, kad abu buvo neblaivūs.
Ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 40) liudytoju apklausiamas Vilniaus apskrities VPK Švenčionių RPK RS vyr. tyrėjas A. Radziulis nurodė, kad 2019-05-11 dirbo kartu su vyr. patruliu V. Laurukėnu. 18.16 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mušasi sūnus ir tėvas. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad apie 18 val. A. J. vieną kartą sudavė kumščiu tėvui A. J.. Buvo iškviesta GMP. Alkotesteriu A. J. iškvepiamame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 2,92 promilės, nukentėjusiojo A. J. – 2,58 promilės.
Iš 2019-05-11 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 8-13) esančių duomenų nustatyta, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) . Policijos pareigūnams nukentėjęs asmuo A. J. paaiškino, kad jam sūnus A. J. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Iš 2019-05-11 Asmens apžiūros protokole (b. l. 21-27) esančių duomenų nustatyta, kad po įvykio nukentėjusysis A. J. buvo apžiūrėtas. Protokole nurodoma, kad nukentėjusiojo veide dešiniojo smilkinio srityje matomas patinimas, kraujosruva, nubrozdintas veidas kairiojo smilkinio srityje ir dešinė ranka.
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (b. l. 34-35) užfiksuota, kad 2019-05-11 A. J. iškviesta GMP, nustatyta preliminari diagnozė – galvos sumušimas.
Byloje pakankamai gauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam smūgį, sukėlė jam fizinį skausmą. Kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui – tėvui, todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 2 d., sudėtis.
A. J. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis sukėlė fizinį skausmą savo artimam giminaičiui. LR BK 248 str. 1 d. nustatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, to paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai. Iš nukentėjusiojo A. J., kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 37-38, 53-54) nustatyta, kad kaltinamasis A. J. gyvena kartu su tėvu A. J., pagal BK nuostatas, nukentėjusysis yra kaltinamojo šeimos narys, todėl kaltinimas patikslinamas nurodant, kad A. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, į kaltinamojo asmenybę – teisiamas pirmą kartą, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, ir manoma, kad yra pagrindas paskirti kaltinamajam prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (LR BK 64¹ str.). Į bausmės laiką įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-05-11 iki 2019-05-12 (b. l. 41-42).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64) paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Pritaikius LR BK 64¹ str., paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-05-11 iki 2019-05-12 (vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti šiam teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.