Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2012-1072/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-07-08
Bylos Nr.
1-2012-1072/2022
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00066-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
I. P.
Nukentėjusysis
V. S., A. M.
Advokatai
Kristupas Ašmysir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2012-1072/2022Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00066-2009-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.14.5.2.1; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Karolinai Mikalauskaitei,dalyvaujant prokurorei Editai Kadūnienei,kaltinamajam I. P. (I. P.), jo gynėjui advokatui Bogdanui (Bogdan) Chranovskij,nukentėjusiesiems V. S. (V. S.), A. M.,vertėjai Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., dirbo (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 ir 2 dalis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - V. S. didelės vertės turtą, 2008 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais, melagingai žadėdamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pristatyti „Mercedez benz GL450“ markės automobilį, iš anksto žinodamas, kad automobilio nenupirks ir paimtų pinigų negrąžins, įgijęs V. S. pasitikėjimą ir piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, įtikino pastarąjį per tris kartus pagal pakvitavimą perduoti jam 56 560 (penkiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt) JAV dolerių: 2008 m. rugpjūčio 6 d. perdavė 30 000 (trisdešimt tūkstančių) JAV dolerių (27750,30 Eur), 2008 m. rugpjūčio 20 d. perdavė 14 800 (keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus) JAV dolerių (13690,15 Eur) ir 11 760 (vienuoliką tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt) JAV dolerių (10878,12 Eur), tariamam „MercedezBenz GL 450“ markės automobilio pirkimui, tačiau automobilio nenupirko ir gautų automobilio pirkimui piniginių lėšų V. S. negrąžino bei pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam V. S. priklausantį, didelės vertės turtą - 56 560 (penkiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt) JAV dolerių (52318,57 Eur).

Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, I. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą - A. M. priklausantį turtą, 2009 m. gegužės 15 d., melagingai žadėdamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pristatyti automobilį „Subaru Outback“, iš anksto žinodamas, kad automobilio nenupirks ir paimtų pinigų negrąžins, įgijęs A. M. pasitikėjimą ir piktnaudžiaudamas įgytu pasitikėjimu, įtikino pastarąjį pervesti į I. J. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 12 000 (dvylika tūkstančių) litų, kuriuos A. M. dalimis pervedė į nurodytą I. J. priklausančią banko sąskaitą, o būtent: 2009 m. gegužės 15 d. pervedė 4500 (keturis tūkstančius penkis šimtus) litų (1303,29 Eur), 2009 m. gegužės 16 d. pervedė 7500 (septynis tūkstančius penkis šimtus) litų (2172,15 Eur), po ko įtikino A. M. perduoti dar 4000 (keturis tūkstančius) litų automobilio „Subaru Outback“ išmuitinimui ir A. M., 2009 m. birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, perdavė per Č. P. iš viso 4000 (keturis tūkstančius) litų (1158,48 Eur) tariamam automobilio „Subaru Outback“ įsigijimui, tačiau automobilio nenupirko ir gautų automobilio pirkimui piniginių lėšų negrąžino bei pasislėpė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam A. M. priklausantį, turtą - 16 000 (šešiolika tūkstančių) litų (4633,92 Eur).

Šiais savo veiksmais I. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis I. P. apklaustas teismo posėdžio metu pilnai pripažino kaltę, parodė, kad labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų. Paaiškino, kad kaltinime nurodytais laikotarpiais paėmė iš A. M. ir V. S. nurodytas sumas, žadėdamas jiems nupirkti automobilius JAV ir pargabenti, tai yra, A. M. - „Subaru Outback“, o V. S. - Mercedez benz“, žinodamas, kad tų automobilių neparvarys. Norimų automobilių modelius suieškojo internete. Į Ameriką jų pirkti neskrido. Melavo A. M., kad automobilis konteineryje ir reikia jį išmuitinti, bei reikalingi papildomi pinigai. Kadangi įvykiai buvo seniai, negali tiksliai įvardinti per kiek kartų ir kokiomis sumomis ėmė iš nukentėjusiųjų pinigus, galutinės sumos yra kaip nurodyta kaltinime. Pamena, kad A. M. darė pavedimą į pažįstamo I. J. sąskaitą, kuris jam tuos pinigus išgrynino. Tuo metu neturėjo lietuviškų asmens dokumentų, tai negalėjo atsidaryti sąskaitos. Suprato, kad reikės grąžinti pinigus, kuriuos paėmė iš nukentėjusiųjų. Kontaktavo kažkiek ir jiems tai žadėjo. A. M. būdamas JAV padarė pavedimą tam tikrai sumai. Bijojo išvykęs į Ameriką grįžti į Lietuvą, žinojo, kad yra ikiteisminis tyrimas, norėjo atsiskaityti su nukentėjusiaisiais, reikėjo uždirbti pinigus, įsteigė JAV įmonę. Šiuo metu jau yra pilnai atlyginęs padarytą žalą abiem nukentėjusiesiems, nes jų ieškinių niekada neginčijo. Nori greičiau viską užbaigti ir gyventi normalų gyvenimą. Baudžiamasis procesas turėjo įtakos suvokimui, kad reikia elgtis teisėtai. Susrado darbą Lietuvoje, nori atlyginti ekstradicijos išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo kitokie, nes jis painiojosi, kadangi nagrinėjamu laikotarpiu yra realiai pargabenęs pardavimui į Lietuvą iš JAV ne vieną automobilį, turėjo įvairių sandorių, todėl jų detalės painiojasi, daug kas užmiršta.

Kaltinamasis I. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nėra anksčiau teistas. Šiuo metu turi savo įmonę Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra įmonės „(duomenys neskelbtini) “ direktorius. Apie aptariamus įvykius nori parodyti, kad dėl jam įteikto 2010 m. balandžio 12 d. nutarimo jį pripažinti įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, savo kaltę pripažįsta visiškai, taip pat pripažįsta savo kaltę visiškai ir dėl veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Jis nuo 2007 m. iki 2009 m. turėjo pažįstamą asmenį Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuris galėjo įsigyti automobilius JAV teritorijoje. Jis pasiūlė, kad gali įsigyti automobilius iš JAV ir pargabenti į Lietuvą. Jis sutiko, surado klientus, tai yra A. M. ir V. S., ir pasiūlė jiems įsigyti pigiau automobilius Jungtinėse Amerikos Valstijose, jie sutiko ir perdavė jam įtarimuose nurodytas sumas, tai yra A. M. jam perdavė 16 000 litų, kad nupirktų jam automobilį „Subaru Outback“, o V. S. perdavė jam 56 560 JAV dolerių, kad nupirktų jam automobilį „Mercedez Benz GL450“. Kada tiksliai ir kokiomis sumomis šie asmenys jam perdavė pinigus, neprisimena, kadangi praėjo daug laiko. A. M. ir V. S. perdavus pinigus, jis nuvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, susitiko su pažįstamu V. K. (V. K.), kuris buvo rusas, tai buvo tas asmuo, kuris užsiiminėjo automobilių pardavimais tuo metu. Susitikus su V. K., pasakė jam, kokių reikia automobilių, pasakė, kad yra žmonės, kurie tuos automobilius nupirks, perdavė jam visus pinigus. Jis pasakė, kad nupirks tuos automobilius. Iš tiesų nuvyko į automobilių saloną, parodė jam, koks reikalingas automobilis „Mercedez“, jis prie jo (I. P.) akių sumokėjo už tą automobilį „Mercedez“ 3000 JAV dolerių avansą. V. K. jam pasakė, kad gali rasti pigiau automobilį „Mercedez“, ir kad jie gali užsidirbti daugiau pinigų. Jis sutiko, kadangi tai buvo aukcionas, jam perdavė visus pinigus, po to jis pradėjo dinginėti, vis sakė, kad jis užsiėmęs, pradėjo vengti bendravimo. Po to pakeitė telefono numerį, jis mėgino jį surasti, tačiau jis pakeitė ir gyvenamąją vietą, po to jis visai pradingo ir jis suprato, kad buvo apgautas ir turės grąžinti pinigus A. M. ir V. S., kuriuos buvo iš jų paėmęs automobilių pirkimui. Tačiau pinigų neturėjo ir nukentėjusiems jų negrąžino, ir automobilių nenupirko. Po kurio laiko už automobilį „Subaru Outback“ A. M. grąžino dalį pinigų, kiek tiksliai, neatsimena. Už automobilį taip pat grąžino dalį pinigų, kiek ir kada tiksliai, neprisimena, tačiau tai buvo nuo 500 JAV dolerių iki 1000 JAV dolerių. Šiuos pinigus jis pervedė į banko sąskaitą. Tačiau V. S. nesutiko, kad pinigus jam grąžintų dalimis. Kada tiksliai važiavo į JAV pirkti automobilį „Mercedez“ V. S., neprisimena, tačiau po to, kai gavo pinigus iš V. S., jis važiavo į JAV, tik neprisimena, kada. Kada vyko į JAV pirkti automobilį „Subaru Outback“ asmeniui A. M., taip pat neprisimena, nurodyti negali. Apie 2009 – 2010 m., jis pasakė V. S., kad automobilio nenupirko ir, kad visų pinigų grąžinti negalės. Taip pat kalbėjo ir su A. M., pasakė jam, kad automobilio nupirkti nepavyko, todėl grąžins jam pinigus, tačiau kada tai buvo, neprisimena. 2010 m. pavasarį jis išvyko į JAV per Kanadą, nuo tada jis į Lietuvą negrįžo, kadangi išsiskyrus su žmona jam nustojo galioti tam tikri dokumentai, todėl jis negalėjo išvykti iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Išvykstant iš Lietuvos 2010 m. pavasarį, jis nežinojo, kad yra įtariamasis, apie tai sužinojo jau būdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apie tai sužinojo iš V. S., jis pasakė, kad jo ieško policija dėl negrąžintų pinigų, papasakojo, kad policijos pareigūnai buvo atvykę pas jo motiną ir pasakė, kad jo ieško policija. Jis buvo susisiekęs su policijos pareigūnais, kai jau buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Žadėjo jiems, kad grįš į apklausą, kadangi planavo grįžti, tačiau, kaip jau minėjo, kad pasibaigė jo dokumentų galiojimas ir jis negalėjo išvykti iš JAV, todėl į apklausas neatvyko. Kai pats buvo susisiekęs su pareigūnais, jis jiems papasakojo, kad nukentėjusiems asmenims pervedinėjo pinigus per „Western Union“, tačiau tie pinigai nenuėjo nukentėjusiems, vedė pinigus savo draugei E. V., kuri turėjo pervesti A. M. už „Subaru Outback“, pirmą dalį pinigų ji pervedė, tačiau likusių nepervedė. Kai kalbėjo su pareigūnais, jie pasakė, kad kviečia į apklausą dėl „BMW“ automobilio, tačiau jis jiems pasakė, kad jokio automobilio „BMW“ nepirko. Tada kalbėjo su savo seserimi, paprašė, kad ji surastų advokatą, kuris išsiaiškintų, dėl ko policija jį kviečia, kadangi policija telefonu nesuteikė informacijos. Sesuo nusamdė advokatą, kuris, susisiekęs su juo papasakojo, kad yra byla dėl to, kad jis neatidavė pinigų už „BMW“ ir „Mercedez“ automobilius 56 000 dolerių. Daugiau su pareigūnais susisiekęs nebuvo. Iki šiol į Lietuvą negrįžo, nes nebegaliojo jo pasas ir jis neturėjo galimybės grįžti. Kai buvo vedęs pirmą kartą, Amerikoje jo pavardę užrašė „R.“ nuo 2003 m., kadangi jo pirmos žmonos pavardė buvo „R.“. Taip pat vieną kartą jį buvo sulaikę policijos pareigūnai, jis tuo metu prie savęs turėjo savo pažįstamo I. D. (I. D.) vairuotojo pažymėjimą, todėl pareigūnai pagalvojo, kad tai I. P. dokumentas, tačiau jis pareigūnams pasakė, kad tas dokumentas ne jo. Daugiau jis savo tapatybės nekeitė, jokios kitos pavardės neturėjo, lietuviškame pase yra I. P., tokia jo tapatybė. Jungtinių Amerikos Valstijų dokumentuose jis yra I. R., kadangi tokia pavardė buvo įrašyta, kai vedė pirmą žmoną. Prieš pareigūnus jis Jungtinėse Amerikos Valstijose nesipriešino, kai jį sulaikė. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi, pageidauja atlyginti žalą nukentėjusiems, kadangi turi tokią galimybę, kadangi gauna pajamas iš savo įmonės, taip pat turi santaupų. Taip pat nori pridurti, kad pareigūnams jį sulaikius ir pasiūlius jam ekstradicijos į Lietuvą galimybę, jis iš karto sutiko būti perduotas Lietuvos valstybei supaprastinta tvarka. Taip pat nori prie apklausos pridėti dokumentus, kurie įrodytų, jog jis nori įsidarbinti Lietuvos Respublikoje, dirbti oficialiai, taip pat prideda dokumentą, kuris įrodo, jog turi gyvenamąją vietą (gyvens geriausio draugo motinos nuomojamame bute) bei 2022 m. balandžio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (t. 4, b. l. 80-83, 98-101).

Kaltinamasis I. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažįsta visiškai, labai gailisi. Lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina. Pageidauja nagrinėti bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 4, b. l. 114-120).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė ir gynėjas neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. gegužės mėn., per savo sodo kaimyną Č. P. (Č. P.), gyv. (duomenys neskelbtini), susipažino su asmeniu I. R.. Č. P. jam sakė, kad pažįsta I. R. ilgą laiką, kaip asmenį, kuris verčiasi automobilių gabenimu iš JAV. Kadangi jis buvo suinteresuotas automobilio iš JAV pirkimu, jis susidomėjo ir paprašė Č. P. supažindinti jį su I.. Iš pradžių automobilio paieška internetu vyko per Č. P., kuris jam ir pateikė automobilio „Subaru Outback“ nuotraukas. Vėliau Č. P. susitarė su I. dėl jų susitikimo ir davė jo mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Jam susisiekus su I. , jie susitarė dėl susitikimo 2009 m. gegužės 15 d. Į susitikimą I. atvyko automobiliu „BMW X5“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini), kur yra jo darbovietė ir jie aptarė automobilio pargabenimo sąlygas. I. jam parodė tapatybės kortelę ID 504218057 I. R. vardu, tačiau kokios šalies šis dokumentas buvo išduotas, jis neįsidėmėjo. I. pareikalavo, kad į jo sąskaitą jis pervestų 12000 litų avansą už automobilio pristatymą. Vėliau jis atsiuntė SMS žinutę su Swedbank sąskaitos Nr. 197300010015045675, nurodęs vardą I. J.. Gavęs banko sąskaitos duomenis, 2009 m. gegužės 15 d. jis pervedė 4500 litų ir 2009 m. gegužės 15 d. pervedė dar 7500 litų. Padaręs pavedimą jis paskambino I. i ir paprašė susitikti su tikslu gauti jo parašą, patvirtinantį pinigų gavimą. Tą pačią dieną jie susitiko degalinėje „Onex“, Geležinio Vilko g., Vilniuje, ir I. pasirašė ant internetinio pavedimo kopijų ir paaiškino, kad 2009 m. gegužės 17 d. jis skris į JAV, kur sutvarkys visus automobilio dokumentus ir po 30-40 dienų automobilis bus pristatytas į Lietuvą. Susitikime taip pat dalyvavo ir Č. P.. 2009 m. birželio 9 d. Č. P. informavo jį, kad tą pačią dieną jie su I. važiuos į Klaipėdos uostą ir 2009 m birželio 10 d. automobilis bus pristatytas į Vilnių, tačiau pasak Č. P. jiems trūko kažkokių dokumentų, nepavyko atsiimti automobilio ir jie grįžo į Vilnių. Pasak Č. P., I. jam pažadėjo po grįžimo į Vilnių už kelių valandų paskambinti, tačiau nuo to laiko jis nepaskambino ir susitikti su juo nepavyko. Jam paskambinus kelis kartus į I. duotą telefono numerį, jis buvo informuotas baltarusiškai, kad abonentas yra nepasiekiamas, o vėliau ir iki šiol telefonas yra išjungtas. I. R. yra apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptas, tamsių plaukų, tamsaus veido. Beveik nekalba lietuviškai, tačiau supranta lietuvių kalbą, gali būti JAV pilietis, nes suprato iš kalbos, kad JAV gyvena jo motina. Daugiau nieko parodyti bei papildyti neturi (t. 1, b. l. 135-136, 1-6).

Liudytojas A. M. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad iš viso jam padaryta 16000 litų turtinė žala. Kadangi AB Swedbank negalėjo vienu kartu pervesti pinigų, pinigus pervedinėjo du kartus, vienu kartu pervedė 4500 Lt, o kitos dienos rytą pervedė 7500 Lt. 2009 m. birželio mėn., dienos nepamena, savo kaimynui Č. P. padavė 2500 Lt, o dar po kelių dienų jam padavė 1500 Lt. Kaimynas Č. P. jam pažadėjo, kad kitą dieną automobilis jam bus pristatytas, pinigų neva reikėjo automobilio išmuitinimui. Dar kitą dieną kaimynas jį informavo, jog kartu su I. P. buvo nuvažiavęs į Klaipėdą, tačiau, pasak Č. P., pritrūkus dokumentų, automobilio neatvarė. Apie tai, kad Č. P. davė 2500 Lt ir 1500 Lt pirminės apklausos metu nepaminėjo, nes pasitikėjo kaimynu. Jis sakė, kad tuos pinigus I. P. perduos savo vardu. Apie tai, kad kaimynui Č. P. jis davė minėtą pinigų sumą, tai patvirtinančio dokumento neturi, taip pat neturi įrodymų, kad kaimynas jam duotus pinigus perdavė I. P. (t. 1, b. l. 137-138).

Liudytojas A. M. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per paskutinius 10 metų I. P. su juo susisiekti nebandė, taip pat su juo nebandė susisiekti E. V.. Pinigų iki šiol jam negrąžino. I. P. iš jo automobilio įsigijimui paėmė 16000 Lt, grąžino 6636,88 Lt. Šiai dienai jo padaryta žala sudaro 9363,12 Lt – 2711,75 Eur (t. 1, b. l. 140).

2009 m. birželio 30 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kaip prisistačiusį vardu I. R., kuris už automobilio pristatymą iš jo paėmė 12 000 litų užstatą, tačiau automobilio nepristatė, pinigų negražino (t. 1, b. l. 146-148).

Liudytojas Č. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su vyriškiu, vardu I., jis yra pažįstamas apie 4 metus. Susipažino su juo atsitiktinai, kadangi užsiima automobilių prekyba ir jis pasiūlė pirkti iš jo automobilius, pargabentus iš JAV perpardavimui, tačiau jis pats iš jo nei vieno automobilio nepirko. I. P. sakė, kad užsiima automobilių iš JAV atgabenimu ir prekyba. Per visą tą laikotarpį jis jo pavardės nežinojo. I. yra neaukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų. Jei pamatytų, tikrai jį atpažintų. Paskutiniu metu jis naudojosi automobiliu „BMW X5“, pilkos spalvos, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. gegužės mėn., jo kaimynas, kuris statosi namą jo kaimynystėje, adresu (duomenys neskelbtini), vardu A., paprašė pagalbos surandant jam automobilį, būtent, „Subaru Outback“, mėlynos spalvos, kadangi mano, kad A. žinojo, jog jis užsiima automobilių prekyba. Jis jam asmeniškai negalėjo padėti, kadangi tuo metu nežinojo, kas pardavinėtų būtent tokį automobilį. Jis, žinodamas, kad I. gali turėti tokį automobilį, paklausė jo, ar jis turi. I. atsakė, kad paieškos internete JAV ir po kiek laiko perskambino ir informavo, kad surado būtent tokį automobilį. Jis paprašė parodyti nuotraukas ir I., atvažiavęs į benzino kolonėlę „Onix“, Geležinio Vilko g., Vilniuje, perdavė jam atspausdintas automobilio nuotraukas, kurias jis perdavė A.. A., apžiūrėjęs nuotraukas, paprašė I. telefono numerio. Jis padiktavo A. turimą I. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Toliau A. bendravo su I. tiesiogiai. Kitą dieną A. pasakė, kad I. reikalauja 5000 JAV dolerių užstato ir tarėsi su juo, ar jam sumokėti, ar ne. Jis A. pasakė, kad jis gali sumokėti, kadangi, kaip pats galvojo, jis užsiima automobilių verslu ir yra doras žmogus. I. jam sakė, kad ruošiasi skristi į JAV tvarkyti verslo reikalų. Ar jis buvo išskridęs, ar ne, jis pasakyti negali, nes nežino. Tai buvo tik jo žodžiai. Po to, kai Į. neva grįžo iš JAV, praėjus maždaug poros savaičių laikotarpiui, jie su juo buvo nuvykę į Klaipėdą, su jo automobiliu „BMW X5“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš kelionę į Klaipėdą I. paskambino jam ir pasakė, kad automobilis jau yra Klaipėdoje ir reikia sumokėti už konteinerį 1200 JAV dolerių. Apie tai jis informavo A. ir jis davė jam 2500 Lt. 2009 m. birželio 16 d., atvažiavus į Klaipėdą, I. atvažiavo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (adreso nežino), užėjo į minėtos bendrovės patalpas tikslu sumokėti už konteinerį. Jis I. i davė tuos 2500 Lt, o pats liko rūkyti lauke. Vėliau jis užėjo į kabinetą ir girdėjo, kaip I. šneka su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju apie automobilio išmuitinimą. Tas darbuotojas jam rodė išmuitinimo įkainius, kad išmuitinimas kainuos 11000 Lt. I. labai susinervino, pradėjo rėkti. Darbuotojas pasakė, kad sumažinti muito mokesčio nėra galimybės, nebent jis turi registruoti savo vardu. I. pasakė, kad jam reikia grįžti į Vilnių, paimti lėktuvo į JAV bilietus, kaip įrodymą, kad jis tikrai buvo JAV ir vėliau galėtų užregistruoti automobilį savo vardu. Po to, kai jie išvažiavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie nuvažiavo papietauti (kavinės adreso nežino). Kol pietavo, pas juos atvažiavo I. pažįstamas, kaip I. vėliau pasakė, kad tai muitininkas. Pokalbio metu I. teiravosi, kaip jam pigiau išmuitinti automobilį. Tas vyriškis taip pat sakė, kad vienintelis variantas pigiau išmuitinti automobilį, tai tik registruoti savo vardu, įrodžius, kad buvo išvykęs asmeniškai į JAV. Pakeliui atgal į Vilnių, I. klausė, ar A. jam sumokės papildomai 11000 Lt, į ką jis atsakė, kad kaina buvo sutarta iš anksto ir A. jam daugiau nesumokės. Po grįžimo į Vilnių I. pasakė, kad kitą dieną jie vėl nuvažiuos į Klaipėdą ir susitarė, kad I. jam paskambins. Jis tą pačią dieną susitiko su A. ir paaiškino jam apie susidariusią situaciją, kad išmuitinti automobilį kainuos 11000 Lt, į ką A. atsakė, kad kaina buvo sutarta ir jis nesiruošia mokėti daugiau. 2009 m. birželio 17 d., kadangi nesulaukė iš I. skambučio, parašė jam žinutę, į ką jis atsakė, kad yra Baltarusijoje, bus už poros valandų ir paskambins. Tačiau jokio skambučio jis nesulaukė. Daugiau nieko papildyti bei parodyti negali (t. 2, b. l. 1-2).?

Liudytojas Č. P. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nori papildyti ir patikslinti savo anksčiau duotus parodymus, t. y. jo kaimynas, vardu A., pavardės nežino, davė jam per du kartus 2009 m. birželio mėn., kada tiksliai, neprisimena, bet tai buvo prieš 2009 m. birželio 17 d. kelionę į Klaipėdą, 1500 litų ir 2500 litų, bendrai 4000 litų, kadangi I. i reikėjo 1500 litų sutvarkyti dokumentus, o 2500 litų išmuitinti automobilį. Jokio raštelio su A. dėl pinigų paėmimo nepasirašė, tai buvo paremta pasitikėjimo pagrindu. Porą dienų iki 2009 m. birželio 16 d., jis kolonėlėje „Onix“, Kazlausko – Geležinio Vilko g. sankryžoje, susitikęs su I. jam perdavė A. jam duotus 1500 litų. Buvo tik dviese, jokio dokumento nepasirašė. I. jam pasakė, kad reikės dar 2500 litų automobilio išmuitinimui, po ko jis antrą kartą paėmė iš A. 2500 litų, kuriuos 2009 m. birželio 16 d., jis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, lauke, perdavė I. i. Jokio raštelio jie apie tai, kad perdavė I. i 2500 litų neturi, nes jie nieko nepasirašė. Ankstesnės apklausos metu nepaminėjo apie A. jam duotus 1500 litų, nes niekas jo neklausė (t. 2, b. l. 3).

2009 m. birželio 30 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad liudytojas Č. P. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4, kaip I. , kuris už automobilio pristatymą iš A. M. paėmė 12 000 litų užstatą, tačiau automobilio nepristatė, pinigų negrąžino (t. 2, b. l. 4-6).

Liudytoja E. V.apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. P. ji pažįsta, su juo bendrauja artimai, jį pažįsta apie 2 metus, susipažino mieste. I. P., kai grįžta iš užsienio, gyvena pas ją, Ž (duomenys neskelbtini). Jis važinėjo į Ameriką, tačiau dabar, nuo rugsėjo 9 ar 11 d., išvažiavo į Londoną. Anksčiau jis Amerikoje prižiūrėdavo neįgalų žmogų, tačiau dabar jis mirė. Į Ameriką I. P. nevažinėja apie 4 mėn. Kiek žino iš jo pasakojimų, jis į Ameriką važinėjo apie 5 metus. Tuo metu, kai jis važinėjo į Ameriką, jis užsiiminėjo automobilių prekyba. I. P. jai nepasakoja visko, kiek žino, jis išvažiavo į Londoną užsidirbti pinigų, kur jis tiksliai dirba, ji nežino. Šiuo metu su juo bendrauja telefonu, jis jai paskambina iš nepažįstamo numerio, todėl jo telefono numerio ji nežino. I. P. jai minėjo, kad į Lietuvą planuoja grįžti už 3 savaičių (t. 2, b. l. 16-17).

Liudytoja E. V.papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori pridurti, kad I. P. šiuo metu yra Amerikoje, kada jis grįš, ji nežino, nekalbėjo apie tai. Jo telefono numerio ji neturi, jeigu jis jai skambina iš Amerikos, jo telefono numerio nerodo. Su juo bendrauja per „Skype“ ir elektroniniu paštu. Šiuo metu nepamena jo elektroninio pašto adreso, jį pasižada tyrėjai atsiųsti elektroniniu paštu. Kiek jai žinoma, I. P. anksčiau turėjo sąskaitą SEB banke, ar dabar jis ją turi, ji nežino, nežino, ar kituose bankuose turi sąskaitų, gali būti, kad jo sąskaitos yra areštuotos. Taip pat nori parodyti, kad žino, jog I. P. yra pasiėmęs išsimokėtinai automobilį „BMW X5“, SEB lizingu. Šių metų pradžioje, sausio mėn., į jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini), atėjo laiškas iš SEB lizingo, jog už automobilį yra susidariusi skola. Anksčiau ji yra keletą kartų iš jo atsiųstų pinigų sumokėjusi įmokas, tačiau dabar nemoka, nes šių metų sausio mėn., ji su I. P. buvo apsipykę, jis tada iš jos paėmė minėto automobilio raktelius, nors jie susitaikė, automobilio ji iš jo neima, juo visiškai nesinaudoja. Kur šiuo metu yra automobilis, ji nežino, mano, kad jis turėtų būti kokioje nors aikštelėje. Negali paaiškinti, kodėl I. P. siunčia pinigus jai į banko sąskaitą, o ne A. M.. Pagal I. P. prašymą ji perveda pinigus A. M.. I. P., mano, yra patogiau, vienu kartu atsiųsti jai sumą pinigų, iš kurios I. P. jai pasako, kokią sumą pervesti A. M. į sąskaitą (t. 2, b. l. 18-19).

2009 m. gruodžio 1 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja E. V. pateikė 2009 m. lapkričio 25 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopiją, kurioje nurodyta, kad E. V. pervedė 3000 Lt į A. M. sąskaitą (t. 2, b. l. 20-21).

2010 m. sausio 20 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja E. V. pateikė pinigų pervedimo dokumento kopiją, kurioje nurodyta, kad I. R. pervedė į A. M. sąskaitą 500 USD (t. 2, b. l. 22-24).

2010 m. balandžio 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytoja E. V. pateikė 2010 m. balandžio 9 d. nurodymo pervesti įmokėtus grynuosius pinigus kopiją, kurioje nurodyta, kad E. V. pervedė 2500 Lt į A. M. sąskaitą (t. 2, b. l. 26-27).

Liudytojas A. I.apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. P. jis žino gal 18 metų, jis yra jam tik pažįstamas, nes su juo anksčiau sportuodavo, bet nebuvo draugai, tik pasisveikindavo. Paskutinį kartą jį matė daugiau kaip prieš metus, jį matė automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini) g., numerio nežino. Maždaug prieš 4-5 metus, tiksliai nepamena, į minėtą aikštelę atvažiavo I. P., kurio jau nebuvo matęs apie 10 metų. Su juo pasisveikino, pakalbėjo, paklausė, kuo jis užsiima. I. P. pasakė, kad Amerikoje perka automobilius ir juos Lietuvoje parduoda. Su juo apsikeitė telefono numeriais. Dabar jo telefono numerio neturi, jam šio numerio niekada neprireikė, numerį turėjo gal 1-2 metus, o vėliau jį ištrynė. Maždaug po pusės metų, minėtoje automobilių aikštelėje, kurią I. J. (I. J.) nuomojasi ir dirba, pasiteiravo jo, kas gali iš užsienio parvežti motociklo detalių ir tada jis davė jam I. P. telefono numerį. Jam pasakė, kad būtent šis asmuo užsiima automobilių prekyba iš Amerikos ir gal būtent jis gali padėti. I. J. yra draugas, su juo palaiko draugiškus santykius. Kur šiuo metu yra I. P., nežino, niekada nežinojo ir dabar nežino, jokių santykių su juo nepalaiko, nieko apie jį papasakoti negali (t. 2, b. l. 7-8).

I. J. apklaustas kaip įtariamasis pagal LR BK 182 str. 1 d. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Nori parodyti, kad pažįsta I. P., jis yra jo pažįstamas, jį pažįsta apie 3 metus. Su juo susipažino per bendrą pažįstamą A., jo pavardės dabar neprisimena, nes su juo gal pusę metų nebendravo, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis ieškojo žmogaus, kuris iš Amerikos jam galėtų atvežti detales motociklui „Kawasaki“. A. jam pasakė, kad yra žmogus, kuris užsiima automobilių parvarytų iš Amerikos prekyba. A. jam pasakė, kad jis gali padėti jam ir davė I. P. telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar turi šiuos minėtus telefono numerius, todėl negali pasakyti, kokį būtent numerį jam tada pasakė A.. Visa tai buvo maždaug prieš tris metus, t. y. 2006 m. Jis tą pačią dieną paskambino I. P., nepamena, koks tai buvo mėnuo ir diena, gali būti, kad tai buvo rugsėjis. Paskambinus jam, susitarė susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra (duomenys neskelbtini). Būtent tada jis nuomavosi šią aikštelę ir užsiiminėjo automobilių parkavimu. Jei neklysta, I. P. į aikštelę atvažiavo po kelių dienų ir aptarė galimybę gauti minėto motociklo detales. Jis tada paaiškino, kad greitu metu jis išvažiuoja į Ameriką, pasakė, kad detalės kainuos apie 2500 Lt ir paprašė minėtų pinigų. Minėtus pinigus jis davė į rankas, nepasirašė jokio dokumento, taip jau yra, kad automobilių prekybos versle dauguma sandorių vyksta tokiu būdu, tai yra rankos paspaudimu, tuo labiau, kad jis pasakė, kad laikotarpyje, kada jis bus Amerikoj, savo automobilį „BMW X5“, valstybinių numerių nepamena, automobilis žalios spalvos, laikys pas jį automobilių stovėjimo aikštelėje. Savaitės bėgyje I. P. išvažiavo ir, kaip buvo sutarta, savo automobilį jis paliko aikštelėje. Minėtų dalių jis negavo, jis vis žadėdavo jas atvežti, bet taip ir neatveždavo, pasak jo, jam nuolat būdavo kažkokių kliūčių, maždaug po metų pareikalavo grąžinti pinigus arba duoti detales. Pinigų ir detalių I. P. negrąžino, bet pasiūlė pirkti vandens motociklą. Nuskaičiavus jam skolingus pinigus, už 8000 Lt jis nupirko vandens motociklą, tokiu būdu jie atsiskaitė. Būtent tokiomis aplinkybėmis jie susipažino. Daugiau bendrų pažįstamų jie neturi, išskyrus A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės mėnesį, dienos tiksliai nepamena, jam paskambino I. P., paprašė SMS žinute jam į telefoną atsiųsti savo banko sąskaitos numerį. Jis paklausė, kam jam reikalinga sąskaita, I. P. paaiškino, kad sąskaita jam reikalinga, nes žmogus turi atsiskaityti už parvarytą automobilį. Į klausimą, kodėl jis pats negali atidaryti sąskaitos banke, I. P. paaiškino, kad šiuo metu neturi Lietuviškų dokumentų, nes, kaip minėjo, kad jo pasas buvo areštuotas. Jis pasitikėjo I. P., jam pasirodė viskas logiška, nes kaip tik tuo metu, jis parvarė jam automobilį „Dodge Grand Caravan“, su kuriuo dabar ir dirba (duomenys neskelbtini), todėl pamanė, kad ir kitam žmogui yra parvarytas automobilis, už kurį turi sumokėti. Savo sąskaitos numerį iš savo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) SMS nusiuntė I. P. į anksčiau minėtą telefono numerį, tačiau negali tiksliai pasakyti, į kurį. Jo sąskaita, kurios numerio dabar nepamena, yra banke „Swedbank“. Kitą dieną jam paskambino I. P. ir pasakė, kad į jo sąskaitą bus pervesta 12 000 litų už automobilį ir paprašė, kad jis tuos pinigus nuimtų. Jis pasakė, kad už tokios pinigų sumos nuėmimą bankas paims procentus, jis su tuo sutiko ir pasakė, kad iš tų pinigų jis ir sumokėtų tuos procentus. Jis paklausė, kodėl tas žmogus jam negali atsiskaityti grynais pinigais, jis atsakė, kad tas žmogus dabar negali nuimti pinigų iš savo sąskaitos, bet gali juos pervesti. Internete pažiūrėjo, yra pervesti pinigai ar ne ir kitą dieną nuėjo į banką, kuris yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ir nuėmė 12 000 litų, bankas nuskaičiavo apie 100 Litų nuėmimo mokestį. Tuo metu jam priklausančių pinigų sąskaitoje nebuvo daug, gal pora šimtų litų. Išėjęs iš banko jis paskambino I. P. ir susitarė susitikti mieste. Dabar pasakyti negali, kur būtent susitiko, nes nepamena. Jis jam padavė visus pinigus, kuriuos nuėmė nuo sąskaitos. Maždaug po mėnesio, I. P. parašė raštelį, kuriuo patvirtino, kad jis atidavė iš banko nuimtus pinigus. Šį raštelį turi išsaugojęs, jis yra namie, įsipareigoja jį pristatyti. Nori parodyti, kad I. P. nėra patikimas žmogus, tai įrodo kaip ilgai jis laukė motociklo detalių. Kaip su juo susisiekti, nežino, anksčiau jis bendravo su mergina, vardu E. jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Dar nori pridurti, kad I. P. kartais prisistatinėja R. pavarde, tai yra todėl, kad jis Amerikoje yra vedęs ir paėmęs savo žmonos R. pavardę, jis turi vairuotojo pažymėjimą, išduotą Amerikoje, kur nurodyta būtent ši pavardė. Jokio nusikaltimo jis nedarė, tik norėjo padėti žmogui (t. 2, b. l. 110-116).

2009 m. spalio 1 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis I. J. pateikė 2009 m. rugpjūčio 17 d. 12000 Lt perdavimo I. P. raštą (t. 2, b. l. 119-120).

2010 m. birželio 7 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsniu, 212 straipsnio 2 punktu, 214 straipsnio 1 dalimi bei 216 straipsniu, ikiteisminis tyrimas Nr. 38-1-00066-09 I. J. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo (t. 2, b. l. 123-128).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos S. J. 2009 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00066-09, 2009 m. rugpjūčio 25 d. skambino I. P. motinai L. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad ji nežino, kur šiuo metu yra jos sūnus I. P., teigia, kad jis jau seniai su ja negyvena, neturi jokių kontaktinių duomenų, taip pat paaiškino, kad jis gali būti ne Lietuvoje, tačiau nežino kur (t. 2, b. l. 132).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos S. J.2010 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010 m. vasario 2 d., apie 11.05 val., iš tel. Nr. + (duomenys neskelbtini) paskambino I. P., kuris pranešė, kad į Lietuvą jis grįžta 2010 m. vasario 26 d., pažadėjo atvykti į apklausą 2010 m. kovo 1 d., apie 10.00 val. (t. 2, b. l. 137).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos S. J.2010-03-02 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010 m. vasario 2 d., telefonu Nr. + (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su I. P., kuris pažadėjo atvykti į apklausą 2010 m. kovo 1 d., apie 10.00 val., tačiau be pateisinamos priežasties neatvyko (t. 2, b. l. 138).

Vilniaus aps. VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių Nusikaltimų tyrimo skyriaus 1-ojo poskyrio tyrėjo J. J.2010 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2010 m. kovo 10 d., apie 10.00 val., buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini), kur gyvena I. P. draugė E. V. ir įteiktas šaukimas I. P. atvykti 2010 m. kovo 16 d. 9.00 val. į Vilniaus AVPK NTV ENTS, esantį Kosčiuškos g. 8A, Vilniuje. 2010 m. kovo 15 d., apie 12.50 val., į tarnybinį telefoną paskambino I. P. advokatas Kristupas Ašmys ir pasakė, kad I. P. negalės atvykti į apklausą, nes yra išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir grįš 2010 metų balandžio mėn. pradžioje (t. 2, b. l. 140).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Nukentėjusysis V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. gegužės mėn., planavo įsigyti automobilį, kuriuo su sutuoktine J. S. ketino važiuoti į kelionę po Italiją. Internetiniame puslapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado automobilį „BMW X5“, kuris jį sudomino. Paskambinus nurodytu telefonu atsiliepė vyras, prisistatęs I. P. vardu. Susitikimo metu I. P. atvažiavo su kitu automobiliu, negu tas, kuris nurodytas internetiniame puslapyje. I. P. pasakė, kad gabena automobilius iš JAV ir skelbime nurodytas automobilis yra Amerikoje ir bus tik kitą mėnesį. Kartu dalyvavo ir I. P. sugyventinė E.. Susitikimo metu I. P. nurodė, kad iki norimos išvykimo datos jam norimo automobilio pristatyti negalės, tačiau pasiūlė jam į kelionę vykti su I. P. priklausančiu automobiliu „BMW X5“. Jam toks nepažįstamo žmogaus pasiūlymas pasirodė įtartinas. 2008 m. birželio mėn., J. S. pradėjo skambinti I. P. sugyventinė E., klausinėdama, ar jis ketina pirkti automobilį, siūlydama susitikti ir visaip mėgindama užmegzti su jo žmona artimesnį kontaktą. I. P. taip pat ėmė skambinti jam, siūlydamas pirkti vandens motociklą, vėliau automobilį. Jis, jo žmona ir I. P. bei jo sugyventinė E. pradėjo susitikinėti ir artimiau bendrauti. I. P. ir E. užeidavo į svečius į jo namus, bendraudavo su jo vaikais. I. P. jam davė savo prisijungimo prie JAV aukcionų kodą, kuriuo pasinaudodamas jis internete rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad Amerikoje už 55 000 JAV dolerių yra parduodamas automobilis „Mercedez Benz GL 450“. Automobilį pardavinėjo „Rallye Motors Mercedez-Benz“, 1600 Northern Blvd, Roslyn, Niujorkas, JAV. I. P. pasiūlė nupirkti ir atgabenti šį automobilį jam. I. P. pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. paskolos raštelį iš jo gavo 30 000 JAV dolerių avansinį mokėjimą (pagal 2008 m. rugpjūčio 6 d. LB kursą 66 654 LT) ir išvyko į JAV pirkti automobilio. Buvimo JAV metu tarp I. P. ir jo vyko bendravimas telefonu. Su juo ir jo žmona taip pat nuolat bendravo E.. 2008 m. rugpjūčio 11 d. I. P. elektroniniu paštu atsiuntė jo išsirinkto „Mercedez Bend GL 450“ nuotraukas. Po nuotraukų atsiuntimo jam, automobilio skelbimas ir nuotraukos buvo išimtos iš pardavėjo interneto svetainės. Tai patvirtina, kad buvo vykdomas pirkimo – pardavimo sandoris. Grįžęs į Lietuvą I. P. nurodė, kad automobilis „Mercedez Benz GL 450“ yra nupirktas ir pakrautas į konteinerį, o taip pat patvirtino, kad pats kontroliavo automobilio pakrovimą į jūrų konteinerį. I. P. nurodė, kad automobilis yra labai gražus ir, kad jis bus labai laimingas, kai jis bus atgabentas į Lietuvą. I. P. susitikime nurodė, kad turi finansinių sunkumų ir paprašė už automobilį sumokėti visą pinigų sumą. Nurodė, kad jam reikia skubiai sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už sugyventinės butą, kurį jie pirko dalimis. Kadangi jis, jo žmona ir I. P. bei E. artimai bendravo ir anksčiau nebuvo kilę jokių nesklandumų, jis 2008 m. rugpjūčio 20 d. paskolos rašteliu I. P. perdavė 14 800 JAV dolerių ir 1176 JAV dolerių (pagal 2008 m. rugpjūčio 20 d. LB kursą 62612 LT), tuo pilnai atsiskaitydamas už automobilį ir jo pristatymą į Klaipėdos uostą. Sutartu laiku, 2008 m. rugsėjo 10 d., automobilis į Klaipėdos uostą nebuvo atgabentas. I. P. susitikimo metu aiškino, kad automobilis yra pakrautas konteineryje, tačiau negali išplaukti iš JAV, kadangi nėra kito automobilio pakrauto į konteinerį dokumentų. Pareikalavus pateikti automobilio įsigijimo ir nuosavybės dokumentus, I. P. nurodė, kad juos užmiršo JAV, bet jo pažįstamas juos atsiųs. Po kiek laiko dokumentus jis tikrai atsiuntė. I. P. jam, neįvykdžius sutarties sąlygų – pristatyti automobilį, pinigus turėjo grąžinti iki 2008 m. rugsėjo 20 d.. 2008 m. spalio mėn. pradžioje, I. P. pareiškė, kad automobilis išplaukė iš JAV ir davė jam konteinerio numerį. Jis pagal I. P. nurodytą konteinerio numerį (duomenys neskelbtini), susisiekė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonė tarpininkaujanti atliekant automobilių muitinės procedūras Klaipėdos uoste) išsiaiškino, kad nurodytame jūrų konteineryje nebuvo gabenamas „Mercedez Benz GL 450“, o gabenami buvo visai kiti automobiliai. Jam susisiekus su automobilio pardavėju JAV paaiškėjo, kad automobilis „Mercedez Benz GL 450“egzistuoja, kad I. P. 2008 m. rugpjūčio mėn. pradžioje sumokėjo už jį nedidelį avansą, tačiau sutartu laiku pas pardavėją neatvyko ir automobilio nenupirko. I. P. 2008 m. spalio mėn. jam pasakė, kad jį apgavo kažkoks tarpininkas JAV, nors užstatą už automobilį mokėjo pats ir pažadėjo artimiausiu metu grąžinti 56560 JAV dolerių ir sumokėti palūkanas, tačiau šių pinigų jam negrąžino. 2008 m. lapkričio mėn., I. P. atsiuntė SMS žinutę ir nurodė, kad per mėnesį grąžins pinigus ir sumokės palūkanas, tačiau pažado neįvykdė. 2009 m. balandžio mėn., susitikimo Vilniuje metu, I. P. pakartotinai paprašė jo nurodyti banko sąskaitos numerį ir patikino, kad nedelsdamas perves pinigus, tačiau pinigų iki šiol nesumokėjo. Vėliau su I. P. jam susisiekti nepavyko. Telefonas buvo atjungtas, o į elektroninius laiškus jis neatsakė. Visus šiuos veiksmus I. P. vykdė vilkindamas laiką ir suteikdamas apgaulingus pažadus, o pats tuo metu perrašė automobilį „BMW X5“ sugyventinės vardu ir matyt atliko kitus veiksmus, susijusius su asmeninio turto slėpimu (buto pirkto sugyventinės vardu slėpimu, kadangi jis už butą buvo padaręs savo vardu pervedimus apie 120000 litų). I. P. kartu su sugyventine E., 2008 m. gegužės mėn., sužinoję apie jo ketinimus pirkti prabangų automobilį „Mercede Benz GL 450“, sąmoningai siekė su juo užmegzti artimus, draugiškus santykius ir įgyti jo bei jo žmonos pasitikėjimą. Pažymi, kad nuo 2008 m. gegužės iki 2008 m. rugpjūčio mėn., I. P. ir jo sugyventinė buvo labai paslaugūs (siūlė pasinaudoti kelionei savo automobiliu), nuolat skambindavo, klausinėdavo, bendraudavo ir kviesdavo į susitikimus. I. P. siekė įgyti jo pasitikėjimą tam, kad apgaulės būdu iš jo įgytų didelės vertės turtą – 56560 JAV dolerių. Jo ir I. P. bendravimo laikotarpiu, I. P. jam sukūrė įvaizdį, kad jis verčiasi automobilių pirkimu JAV aukcionuose, jų atgabenimu ir pardavimu Lietuvoje. Automobilio paieškai I. P. buvo davęs savo prisijungimo kodus prie JAV skelbiamų aukcionų duomenų bazės. I. P. žodžiu melagingai įtikino jį apie savo galimybes nupirkti automobilį „Mercedez Benz GL 450“ ir atgabenti jį į Lietuvą. Jis taip pat nuslėpė tikruosius savo ketinimus, nepirkti automobilio ir pasisavinti jo perduotus pinigus. I. P. suklaidino jį dėl automobilio „Mercedz Benz GL 450“ pirkimo ir apgaulės būdu iš jo įgijo 30000 JAV dolerių sumą automobiliui pirkti. 2008 m. rugpjūčio 20 d. I. P. melagingai įtikino jį, kad automobilį nupirko, pakrovė į jūrų konteinerį ir, kad šis 2008 m. rugsėjo 10 d. turi būti atgabentas į Klaipėdos jūrų uostą. Piktnaudžiaudamas jo pasitikėjimu ir remdamasis melaginga informacija I. P. papildomai iš jo įgijo 26560 JAV dolerių. Pažymi, kad I. P. veikė tiesiogine tyčia. Jis suvokė, kad jam pateikia melagingą informaciją, suvokė, kad jis juo pasitiki ir suklaidindamas jį siekė gauti 56560 JAV dolerių sumą. I. P. nuo 2008 m. gegužės mėn. aktyviais veiksmais siekė, kad jis pasinaudotų jo, kaip tarpininko, paslaugomis automobiliui pirkti ir priimdamas iš jo 30 000 JAV dolerių automobilio pirkimui suvokė, kad susitarimo neketina vykdyti, o priimdamas 26560 JAV dolerių sumą kaip galutinį atsiskaitymą už automobilį suvokė, kad automobilis jam nebus pristatytas, nors teigė, kad automobilis yra nupirktas ir pakrautas į jūrinį konteinerį, nors automobilis stovėjo pardavimo aikštelėje. Apibendrinant konstatuotina, kad I. P. aktyviais veiksmais įgijęs jo pasitikėjimą juo piktnaudžiavo ir žodžiu pateikdamas melagingą informaciją, suklaidindamas jį, apgaule iš jo įgijo 56560 JAV dolerių. Pasitikėjimo įgijimas ir melaginga informacija turėjo esminės reikšmės jo apsisprendimui dėl 56560 JAV dolerių perdavimo I. P. (t. 1, b. l. 152-155, 28-74).

Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010 m. sausio 5 d., jam į mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) iš nežinomo abonento numerio paskambino I. P., paklausė jo sąskaitos numerio, į kurią jis galėtų pervesti jam pinigus, kuriuos paėmė iš jo „Mercedez Benz“ markės automobilio pirkimui. Jis žadėjo pervesti 15 000 JAV dolerių. 2010 m. sausio 13 d., į jo banko sąskaitą, esančią AB „SEB bankas“, buvo pervesta 500 JAV dolerių. Minėtą sumą jam pervedė I. R.. Jis suprato, kad pinigus jam pervedė I. P.. 2010 m. kovo mėn. viduryje, kada tiksliai, pasakyti negali, jam vėl į tą patį numerį iš nežinomo numerio paskambino I. P. ir vėl paklausė jo banko sąskaitos numerio, jis žadėjo jam pervesti 30000 JAV dolerių. Į jo klausimą, kodėl jis vietoj žadėtų 15000 JAV dolerių pervedė tik 500 JAV dolerių, jis pradėjo aiškinti, kad jį patį kažkas apgavo, todėl jis negalėjo pervesti žadėtos pinigų sumos. Į jo klausimą, kada grąžins visą sumą, I. P. atsakė, kad tikrai grąžins dalimis iki 2010 m. vasaros (t. 1, b. l. 156-157).

Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. gegužės 10 d., apie 9.47 val., jam būnant Ukrainoje, į jo asmeninį kompiuterį elektroniniu paštu iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) atėjo žinutė, kurioje buvo parašyta „privet V.! napishi kak ja mogu s toboj svezatsa, ja zarabotal dengi xociu otdat polnostju dolg“. Jis suprato, kad žinutę jam parašė I. P.. Nurodytu elektroniniu adresu jis jam parašė žinutę, kurioje nurodė savo ukrainietiško mobilaus telefono abonento Nr. + (duomenys neskelbtini) ir parašė, kad pinigus jis pervestų į jo sąskaitą SEB banke. 2011 m. gegužės 11 d., apie 16.00 val., iš nežinomo numerio į jo nurodytą telefono numerį paskambino I. P., pakartojo, kad uždirbo pinigų ir nori sumokėti visą skolą, t. y. visus pinigus, kuriuos paėmė iš jo, žadėdamas pateikti jam „Mercedez Benz“ markės automobilį. Jis sutiko. Tada I. P. pradėjo jam sakyti, kad jam pažįstami sakė, kad Lietuvoje yra paskelbta jo paieška ir jis bijo grįžti į Lietuvą, kad nebūtų suimtas. Jis pasakė I. P., kad jis pervestų pinigus į jo sąskaitą SEB banke. I. P. pasakė, kad skolą jis nori grąžinti asmeniškai, kad jis gali jį apgauti, kokiu būdu, jis nepaaiškino. 2011 m. gegužės 17 d. 18.48 val., jam iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino I. P. ir pradėjo aiškinti, kad jis grąžins jam skolą, jeigu jis pasirūpins, kad būtų nutraukta jo paieška. Jis atsakė, kad tegul jis jam pirmiau grąžina skolą, tada jis pagalvos. I. P. pasakė, kad pagalvos iki šios savaitės išeiginių ir jam praneš, ką jis ketina daryti. Kitą dieną jis iš savo mobilaus telefono numerio paskambino I. P. telefono numeriu, buvo geras signalas, bet niekas neatsiliepė (t. 1, b. l. 158-159).??

Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad paskutinį kartą su I. P. dėl jam negrąžintų pinigų už žadėtą iš JAV pargabenti automobilį „Mercedez Benz“ bendravo 2011 m. gegužės mėn., apie ką ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00203-09 davė parodymus. Naujų aplinkybių nurodyti negali, nes jų nėra. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00203-09 prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu 128 096 Lt (t. y. pinigų suma, kurią tai dienai I. P. turėjo jam grąžinti) (t. 1, b. l. 160-161).?

Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų norėtų papildyti, jog su I. P. iki įvykio jau buvo pažįstamas. Kartais bendraudavo, maždaug apie porą metų iki įvykio. Jį gali atpažinti. Tuo metu, kai įvyko įvykis apie kurį jis jau davė parodymus apklausos metu, I. i buvo apie (duomenys neskelbtini) metai, jis yra apie 172 cm ūgio, vidutinio sportiško kūno sudėjimo, šviesiai rudų (šiaudų spalvos) trumpai kirptų plaukų, šviesių akių, riestos nosies, putlių lūpų. Smulkiau jo veido bruožų aprašyti nemoka, tačiau, pamatęs jį, tikrai atpažins. Be to, turi jo nuotrauką, kurią pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 163).

Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis laikosi savo anksčiau duotų parodymų, juos tvirtina. Papildydamas savo ankstesnius parodymus, gali pasakyti, kad paskutinį kartą ryšį su I. P. jis turėjo tuomet, kai jis jam pervedė 500 dolerių į jo asmeninę banko sąskaitą, tai yra maždaug 2010 m. Po to jokio ryšio su I. P. neturėjo. Pagal jam padarytą bankinį pavedimą, kuris yra šioje byloje, tai yra pagal 2010 m. sausio 13 d. bankinį pavedimą, kuriame nurodyta, kad pinigus, tai yra 500 USD jam perveda asmuo I. R. R., sprendžia, kad I. P. pasikeitė savo vardą pavardę į būtent jo nurodytą I. R. R., tačiau tai yra tik jo nuomonė, tuo nėra įsitikinęs. Taip sprendžia ir dėl to, kad buvo anksčiau samdęs privatų seklį, kuris sužinojo, kad I. P. kurį laiką atliko bausmę Amerikoje, kur sėdėjo kartu su kitu asmeniu. Kaip seklys nurodė, vėliau šio kito asmens šeima galimai įsivaikino I. P., kuris ir galėjo gauti pavardę I. R. R., tokiu būdu pasikeičiant savo asmens duomenis. Šiai dienai ir po 2010 m. bankinio pavedimo I. P. su juo susisiekęs nebuvo, taip pat nebuvo su juo susisiekęs ir joks jo advokatas. Nors I. P. ir jam pervedė 500 USD ir žadėjo jam atlyginti jo veiksmais padarytą turtinę žalą, tačiau nuo minėto pavedimo daugiau jokių veiksmų neatliko ir jokiais būdais nesistengė išspręsti susiklosčiusią situaciją. Savo ankstesnėse apklausose buvo nurodęs, kad jam padaryta turtinė žala sudaro 56 060 dolerių, kurie šiai dienai jam nėra grąžinti. Šiai dienai dolerio ir euro santykis yra 1,1901 (dolerio už Eur), tai sumoje skolos suma eurais sudaro 47 105 Eur, tai yra atskaičius 500 dolerių, tai yra 420 Eur, pavedimą. Viso bendra žala eurais sudarė 47 525 Eur. Prašo jį pripažinti šioje byloje civiliniu ieškovu negrąžintai sumai, tai yra 47 105 Eur sumai. Šiuo metu jam nėra žinoma konkreti I. P. buvimo vieta, jokių jo dabartinių kontaktų neturi, o turėtais senais kontaktais I. P. neatsiliepia. Daugiau šiai dienai neturi ką pasakyti, pasakė viską, ką atsimena ir kas jam žinoma apie aptariamą situaciją (t. 1, b. l. 168-169).

2016 m. spalio 11 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 5, kaip I. P., apie kurį parodymus davė apklausos metu. Šį asmenį atpažino iš akių, lūpų, nosies ir visų veido bruožų visumos (t. 1, b. l. 171-174).

2010 m. rugsėjo 9 d. Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. pateikė banko sąskaitos išrašo kopiją, kurioje nurodyta, kad į V. S. sąskaitą 2010 m. sausio 13 d. įskaityti 500 USD, kuriuos pervedė I. R. R. (t. 1, b. l. 180-181).

Vilniaus aps. VPK KP NNTV 3-iojo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. K. 2020 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nukentėjusiojo V. S. apklausos nurodyta, kad 2020 m. balandžio 8 d., atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00066-09, nuo 14.33 iki 14.45 val., buvo vykdoma V. S. nuotolinė apklausa. Prieš atliekant apklausą tapatybė buvo nustatyta, lyginant V. S. nurodytus asmens duomenis su POLIS naršyklės Gyventojų registro duomenimis (paklausius jo gimimo datos, jo sūnaus Tomo gimimo datos bei jo vaikų vardus). Prieš pradedant V. S. apklausą jam buvo paaiškinta, kad nuotolinės apklausos metu bus daromas garso įrašas, buvo išaiškintos jo procesinės teisės ir pareigos, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės, numatytos LR BK 235 straipsnyje, už melagingų parodymų davimą. Pasiūlius papasakoti V. S. viską, kas jam gali būti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, parodė, kad jis paskutiniu metu bandė susisiekti su I. P. jo kažkokiu turimu el. paštu, tačiau atsakymo nesulaukė (el. pašto adresą turi, ji atsiųs elektroniniu paštu). Po to, kai I. P. paėmė iš jo pinigus automobilio įsigijimui, pirma su juo dar buvo galima susisiekti, jis vis sakė, kad jį patį kažkas apgavo ir pan., tačiau jis žadėjo, kad atsiskaitys. O po to, kai I. P. išvyko į JAV, su juo jau nebuvo galima susisiekti, tačiau jis vieną kartą susisiekė su juo iš amerikietiško telefono numerio ir net iš savo sąskaitos, kurioje tik buvo nurodyta ne I. P. pavardė, o kažkokia kita, atsiuntė, atrodo, jam 500 JAV dolerių. Tuomet I. P. jam paaiškino, kad ketina grįžti į Lietuvą, todėl bandė su visais atsiskaityti, bandė susisiekti su tyrėja pats, ar jo advokatas. Vėliau su I. P. jam nepavyko susisiekti. Taip pat parodė, kad vieną kartą jo dukra, kuri mokėsi vienoje mokykloje su I. P. dukra, surado P. dukros „Facebook“ paskyrą (paskyros duomenis atsiųs el. paštu), kurioje buvo nuotrauka I. P. su žmona ir dukra, ir nurodyta, kad jie yra (duomenys neskelbtini), kokiame mieste, nėra aišku. Jis pats buvo pasisamdęs detektyvą, kuris sužinojo tokią informaciją - I. P. yra pakeitęs pavardę į R., tai tikriausiai yra moters, kuri jam padėjo išeiti iš kalėjimo, pavardė. Ta moteris yra, atrodo, (duomenys neskelbtini), jos sūnus Amerikoje sėdėjo kalėjime kartu su I. P., tai ji, atrodo, užstatą už I. P. paleidimą sumokėjo. Visus turimus kontaktinius I. P. duomenis jis atsiųs el. paštu. Jam išaiškinta jo teisė pateikti civilinį ieškinį, kurį jis pasakė, kad pateiks el. paštu. Apklausos metu daromas įrašas pridėtas prie šio tarnybinio pranešimo (t. 1, b. l. 164-166).

Liudytoja E. V.apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug nuo 2006 m. pažįsta I. P.. Kaip susipažino, tiksliai nepamena. Su I. P. bendrauja kaip draugai, juos sieja draugiški, geri santykiai. I. P. prekiaudavo mašinomis iš Jungtinių Amerikos Valstijų arba Kanados. 2008 m., maždaug sausio mėn., pardavė jai su sese nuosavybės teise priklausantį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini), už maždaug 440 000 Lt. Pinigai gauti už parduotą namą su žemės sklypu buvo pervesti į jos sesers V. T. sąskaitą. Kai jai prireikdavo pinigų, ji paimdavo pas savo seserį. 2008 m., maždaug kovo mėn., I. P. paprašė jos paskolinti pinigų, o ji paprašė, kad jos sesuo V. T. paskolintų I. P. prašomą pinigų sumą. V. T. sutiko ir paskolino I. P. pinigus. Kokią sumą paskolino, ji tiksliai nežino. 2008 m. kovo mėn., ji su seserimi nusprendė nusipirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2008 m. kovo 31 d. buvo pasirašyta buto pirkimo – pardavimo sutartis jos sesers vardu. Butą ketino pirkti už pinigus, gautus iš parduoto namo ir žemės sklypo. Butą ketino įregistruoti sesers vardu. Joms su seserimi pritrūko pinigų susimokėti už butą ir ji paprašė I. P., kad jis grąžintų paskolintus pinigus. I. P. grąžino paskolintus pinigus dalimis, yra tai patvirtinantys dokumentai. I. P. yra galutinai atsiskaitęs su savo įsiskolinimu jos sesei. 2008 m., maždaug gegužės mėn., su I. P. važinėjantis mieste ir nuvažiavus į susitikimą su jam priklausančiu automobiliu „BMW X5“, kurį jis nori parduoti, susitikimo metu mašiną apžiūrėjo vyras ir moteris, prisistatė V. ir A. vardais (pavardės nežino), moteris jai buvo labai matyta ir jos su ja susibendravo ir keletą kartų buvo susitikę. Apie ką šnekėdavo I. P. ir V., nežino, nes į I. P. verslo santykius nesikišdavo. V. ir A. yra jai rašę SMS žinutes, kodėl I. P. nekelia telefono ragelio ir kodėl neatrašo į žinutes. Bandė per ją susisiekti su I. P., primygtinai prašė, kad kai I. P. atsiras, susisiektų su V. ir A.. Ji jiems pasakydavo, kad jis dažnai būna išvykęs ir, kai grįš, būtinai perduos. Kokiu klausimu jie norėjo susisiekti su I. P., ji nežino. I. P. šiuo metu yra Kanadoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Su I. P. palaiko draugiškus santykius ir toliau (t. 2, b. l. 28-30).???

2010 m. balandžio 13 d. E. V. el. paštu S. J. pateikė I. el. pašto adresą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 36).

Vilniaus aps. VPK NTV ENTS tyrėjas J. J. el. paštu kreipėsi į V. C. su klausimais, susijusiais su „Mercedes Benz GL 450“ automobiliu: 1. Kada tiksliai I. P. buvo atvykęs? 2. Už kokią kainą ketinote parduoti „Mercedes Benz“? 3. Kokio dydžio užstatą sumokėjo? 4. Ar yra patvirtinantys dokumentai, kad I. P. sumokėjo užstatą? 5. Ar buvo pasirašyta kokia nors preliminari pirkimo - pardavimo sutartis, ar sutartis? 6. Iki kada turėjo sumokėti visą automobilio kainą? 7. Kada I. P. atsisakė pirkti automobilį? 8. Dėl kokių priežasčių I. P. atsisakė pirkti automobilį? 9. Ar grąžinote I. P. užstatą? Jeigu taip, kada grąžinote užstatą I. P.? 10. Kada nustojote bendrauti su I. P.? 11. Ar jis Jums yra pažįstamas ? 12. Ar Jums pasirodė įtartina kas nors šiame sandoryje? 13. Taip pat gal galite nurodyti kokias kitas aplinkybes susijusias su „Mercedes Benz GL 450“ pardavimu, kurių Jūsų nepaklausėme? (t. 2, b. l. 39-45).

2010 m. sausio 12 d. V. C. el. paštu J. J. atsakė: 1. I. atvyko verslo reikalais 200 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. 2. Jis pirko automobilį už 52 500 USD ar panašiai, nesu tikras šimtu procentų. 3. 5 000 USD, kurį aš jam grąžinau pasaugojęs automobilį mėnesį laiko. 4. Turėjau suplėšyti visus dokumentus. 5. Ne. 6. Kaip įmanoma greičiau. Jis pasakė, kad jis vyks likusių pinigų į Rusiją ir sugrįš per savaitę, tačiau užtruko trimis savaitėmis ilgiau nei sakė. Jis pasakė, kad labai sirgo, kad jo tėtis labai sirgo. Tada V. C. laukė, kol jis sugrįš į JAV. Kai sugrįžo sudaryti sandorio, jis labai nervinosi ir pasakė, kad turi atgauti užstatą arba skambins policijai, taigi jie grąžino jam jo pinigus. 7. Praėjus maždaug mėnesiui po užstato palikimo, maždaug rugsėjo mėn. 8. Jis pasakė, kad jo klientas nebenori sunkvežimio. 9. Taip, kaip tik jis atšaukė sandorį. 10. Taip, nebuvo jokios priežasties su juo bendrauti, jis yra melagis. 11. Ne, aš jo nepažinojau. 12. Taip, kai tik jis pradėjo sakyti, kad serga, kad jo tėtis serga, V. C. žinojo, kad jis nepirks automobilio. 13. Nėra jokių aplinkybių, tikisi tai padės (t. 2, b. l. 46-47).

UAB „(duomenys neskelbtini) Auto“ 2010 m. birželio 2 d. pranešime Nr. 10BI/125 nurodyta, kad I. P. (R.) nesikreipė į įmonę dėl paslaugų, susijusių su automobilių gabenimu konteineriais iš JAV (t. 2, b. l. 98).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 182 straipsnyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Jeigu panaudojant apgaulę yra įgyjama turtinė nauda didesnė nei 250 MGL, tokiu atveju tokie priešingi teisei veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012).

Pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia).

Teismas, ištyręs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad I. P. padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis pripažino, jog prisistatė nukentėjusiesiems A. M. ir V. S. kaip prekiaujantis automobiliais, kad įgytų jų pasitikėjimą surado internete konkrečius automobilius, neneigė, kad pažadėjo nukentėjusiesiems pargabenti juos per atitinkamą laikotarpį į Lietuvą, nors neketino skristi ir juos pirkti, paėmęs kaltinime nurodytas sumas nukentėjusiesiems toliau melavo, kad automobiliai nupirkti, tačiau stringa jų gabenimas konteineriais, išmuitinimas ir pan. Kaltinamojo I. P. kaltę patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, kaip buvo padarytos nusikalstamos veikos, bet ir nukentėjusiųjų A. M., V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų Č. P., E. V., A. I., I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita aukščiau nurodyta bylos medžiaga.

Vadovaujantis nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusia BK 190 straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706, įsigaliojusio 2003 m. liepos 25 d., redakcija), didelės vertės turtas viršijantis 250 MG.

Ir nusikalstamos veikos V. S. atžvilgiu, ir nusikalstamos veikos A. M. atžvilgiu, metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2007 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas MGL ir atitinkamai bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 130,00 litų.

Kadangi I. P., kaip nustatyta byloje, 2008 m. gegužės - rugpjūčio mėnesiais iš V. S. apgaule savo naudai įgijo 56 560 JAV dolerių (kas aktualiu laikotarpiu Lietuvos banko duomenimis, atitinka, 2,2218 kursu (t. 1., b. l. 43), 125 665 litų, kas sudaro 967 MGL ir viršija 250 MGL, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kadangi I. P., kaip nustatyta byloje, 209 m. gegužės – birželio mėn. iš A. M. apgaule savo naudai įgijo 16 000 litų, kas nesiekia 250 MGL, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes I. P., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. P. padarė dvi tyčines (tiesiogine tyčia) baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o viena – nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abi nusikalstamos veikos susijusios su savanaudiškais tikslais, padaryta žala nuosavybei.

I. P. savo kaltę dėl abiejų veikų kaltę pripažino visiškai.

Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai).

Kaltinamojo I. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nusikalstamos veikos padarytos 2008-2009 m., I. P., remiantis bylos duomenimis, pranešimai apie įtarimus įteikti asmeniškai 2010 m. balandžio 12 d., bei 2011 m. rugsėjo 29 d., tačiau jis išvyko iš Lietuvos ir negrįžo, paskelbta jo paieška (t. 2., b. l. 137, 138, 140, t. 3., b. l. 14), yra neteistas (t. 4., b. l. 26-30), nebaustas administracine tvarka (t. 4., b. l. 35-36), jo parodymais dirbo JAV įmonės „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, šiuo metu suradęs darbą Lietuvoje UAB „(duomenys neskelbtini)“(t. 4., b. l. 103), į gydytojo narkologo ar psichiatro įskaitas neįrašytas (t. 4., b. l. 3-4). Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. P. už padarytus nusikaltimus, nustatytus BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai, atsižvelgiant į padarytą turtinę žalą, kuri gana ženkli, tačiau pilnai atlyginta, nustatytini nežymiai didesni už bausmės minimumą pagal sankciją. Skirtinos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į I. P. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

2010 m. balandžio 16 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis įtariamajam I. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant šios kardomosios priemonės taikymo termino. I. P., Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikytas 2022 m. vasario 22 d. (t. 3., b. l. 102-104, 124-126) Jungtinių Amerikos Valstijų Pensilvanijos Valstijos Rytų Apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi nurodė perduoti I. P. Lietuvai. 2022 m. balandžio 22 d. 15.30 val. I. P. sulaikytas Lietuvoje (Rodūnios kelias 2, Vilnius) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnį. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo 2022 m. balandžio 24 d. nutartimi įtariamajam I. P. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 16 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimis paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir suėmimas skirtas – 14 kalendorinių dienų, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo momento, t. y. 2022 m. balandžio 22 d. 15.30 val. iki 2022 m. gegužės 6 d. 15.29 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi I. P. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas dviem mėnesiams – t. y. nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. liepos 6 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis palikta nepakeista. 2022 m. liepos 1 d Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas I. P. panaikinta, paleidžiant iš suėmimo nedelsiant.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į I. P. skirtiną bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. liepos 5 d., vieną laikino sulaikymo / kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigaliojusio 2004 m. liepos 13 d., redakcija). Taigi nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija nenumatė galimybės atidėti bausmės vykdymą padarius sunkų nusikaltimą.

Šiuo metu galiojanti 75 straipsnio redakcija (Lietuvos Respublikos 2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. 2019-11177, įsigaliojęs 2020 m. liepos 1 d.) nustato, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi dabartinė BK 75 straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip penkiems metams už sunkų nusikaltimą, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

Tačiau tarpe tarp šių dviejų redakcijų galiojo kita BK 75 straipsnio redakcija. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistoje BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta galimybė atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir už sunkų nusikaltimą nuteistam asmeniui. BK 75 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija).

Grįžtamąją galią turi toks baudžiamasis įstatymas, kuris palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Prie tokių įstatymų, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ 12 punktą priskiriami ir tokie įstatymai, kurie „pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, nustato asmeniui palankesnę pataisos darbų įstaigos rūšį ir režimą, suteikia palankesnes baudos sumokėjimo sąlygas, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.

Šiuo aspektu, kaip kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, ir I. P. švelniausias yra 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554, kuriuo patvirtinta BK 75 straipsnio redakcija, todėl teismas svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, privalo ja vadovautis.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti I. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Pažymėtina, kad I. P. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1554), t. y. jis padarė vieną tyčinį sunkų ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad veikos padarytos daugiau nei prieš dešimt metų, nėra duomenų, kad per tą laiką I. P. būtų nusikaltęs. Jis kritiškai vertina padarytas nusikalstamas veikas, savanoriškai atlygino žalą, yra pasiryžęs gyventi, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, surado darbą (t. 8., b. l. 161), yra brandaus amžiaus, taigi teismas linkęs patikėti kaltinamuoju, kad jis ateity nedarys nusikalstamų veikų. Siekdamas per griežta bausme nepaskatinti nusikaltimų recidyvo ir nestumtelti jo toliau kaltinamojo už visuomenės ribų, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, kartu nustatant įpareigojimus, galinčius turėti teigiamos įtakos I. P. resocializacijai.

V. Civiliniai ieškiniai

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį 16 000 litų sumai (t. 1., b. l. 143-144). 2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiajame PK gautas A. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2009 m. lapkričio 25 d. I. P. per E. V. grąžino dalį skolos - 3000 Lt. (t. 1., b. l. 149). 2010 m. sausio 21 d. Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiajame PK gautas A. M. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2010 m. sausio 15 d. I. P. į jo sąskaitą pervedė dalį skolos - 1136,88 Lt ir dabar lieka skolingas 11863,12 Lt. (t. 2., b. l. 25). 2010 m. balandžio 12 d. A. M. pareiškime nurodyta, kad 2010 m. balandžio 9 d. E. V. į jo sąskaitą pervedė dalį I. P. skolos - 2500 Lt. Atlikus šį pavedimą, I. P. lieka skolingas 9363,12 Lt. Šiuo metu yra grąžinęs 6636,88 Lt. (t. 1., b. l. 150). Nukentėjusysis A. M. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 2711,75 Eur sumai (t. 1., b. l. 145). 2022-05-17 Vilniaus aps. VPK gautas A. M. 2022 m. gegužės 17 d. pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad iš I. P. gavo 2711,75 Eur, nuo civilinio ieškinio atsisako (t. 4., b. l. 165). Nukentėjusysis A. M. teisme patvirtino, jog I. P. pilnai atlygino jam žalą iki bylos nagrinėjimo teisme ir civilinio ieškinio atsisako. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla dalyje dėl A. M. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį 128 096 Lt sumai (t. 1., b. l. 176-177). Nukentėjusysis V. S. pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 47 105 Eur sumai (t. 1., b. l. 178-179). 2022 m. gegužės 17 d. Vilniaus aps. VPK gautas V. S. pakvitavimas, kuriame nurodyta, kad iš I. P. gavo 10 000 Eur, civilinio ieškinio sumą mažina iki 42 318,57 Eur (t. 4., b. l. 164). Nukentėjusysis V. S. teisme patvirtino, jog I. P. pilnai atlygino jam žalą iki bylos nagrinėjimo teisme, pateikė raštišką patvirtinimą, jog civilinio ieškinio atsisako (t. 5., b. l. 57). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, baudžiamoji byla dalyje dėl V. S. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktina.

VI. Kiti klausimai

Policijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. gegužės 25 d. pateikė dokumentus, susijusius su I. P. ekstradicijos išlaidomis, kuriuose nurodyta, kad bendra išlaidų suma – 8 062, 99 Eur. Prašo spręsti išlaidų, susijusių su ekstradicija, atlyginimo Policijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos klausimą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas (t. 3., b. l. 147-161).

Baudžiamajame procese laikytinas proceso išlaidas reglamentuoja BPK 103 straipsnis, kurio 6 dalis numato, jog proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaidos dėl asmens ekstradicijos gali būti pripažįstamos baudžiamojo proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nusikaltimą padariusio asmens, kai šias išlaidas sąlygojo pats įtariamasis ar kaltinamasis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191/2006). Sprendžiant išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimą, būtina nustatyti, ar išlaidos atsirado dėl sąmoningų kaltininko neteisėtų veiksmų, nulėmusių išlaidų atsiradimą, ar išlaidos atsirado dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių priežasčių. Nagrinėjamu atveju kaip tik darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos susidarė būtent dėl paties kaltinamojo I. P. veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad pastarajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta paieška, skirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 2., b. l. 146-147, t. 3., b. l. 7-8, 14, 23-25, t. 4., b. l. 83), I. P., remiantis tarnybiniais pranešimais, nebendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, vengė atvykti į apklausas, nors pranešimai apie įtarimus įteikti jam asmeniškai 2010 m. balandžio 12 d., bei 2011 m. rugsėjo 29 d., išvyko iš Lietuvos ir negrįžo, tai yra, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo (t. 2., b. l. 137, 138, 140). Nustačius pastarojo buvimo vietą, atsirado pareiga įtariamąjį pargabenti į Lietuvą. Ekstradicijos išlaidas sudaro pareigūnų kelionės lėktuvų bilietai, keleivių draudimo išlaidos, apgyvendinimo išlaidos, bei pareigūnų dienpinigiai, iš viso - 8 062, 99 Eur. Išlaidų dydį patvirtina teismui pateikta 2022-04-19 UAB „VESTEKSPRESS“ PVM sąskaita – faktūra Serija VES Nr. 1668203 7368,28 Eur sumai (t. 3., b. l. 159-160), 2022-05-19 Vilniaus apskrities VPK PVM sąskaita – faktūra Nr. PD01506241 341,07 Eur sumai (t. 3., b. l. 150), Lietuvos kriminalinės policijos biuro PVM sąskaita – faktūra Nr. 5-S-SF(38)-0000314 353,64 Eur sumai (t. 3., b. l. 151), Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas dėl pareigūnų komandiruotės į Niujorką (t. 3., b. l. 149). Darytina išvada, jog ekstradicijos išlaidos yra pagrįstos objektyviais dokumentais ir jos priteistinos iš kaltinamojo I. P..

I. P. 2022 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 5, b. l. 61-63). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską su V. S. apklausa, šiuo metu esantį prie bylos medžiagos (t. 1., b. l. 166), nuosprendžiui įsiteisėjus tikslinga palikti saugoti prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nebuvo skirtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. P. (I. P.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš V. S.), ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

I. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iš A. M.), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimu būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir I. P. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti I. P. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d., redakcija), I. P. skirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į ją įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2022 m. vasario 22 d. iki 2022 m. liepos 5 d., vieną laikino sulaikymo / kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl A. M. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl V. S. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos dėl I. P. ekstradicijos iš Jungtinių Amerikos Valstijų patirtas 8 062, 99 Eur (aštuoni tūkstančiai šešiasdešimt du eurai, devyniasdešimt devyni euro centai) išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš I. P. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT04 7044 0600 0782 1039, AB SEB bankas).

I. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD diską (1 vnt.), šiuo metu esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Eglė Venckienė