Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliotiems atstovams adv. Audriui Leonavičiui ir Žydrūnui Krampalcui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., gyv. (duomenys neskelbtini)m., vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2024-10-31 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. galutine bausme - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant per šios bausmės vykdymo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu. 2025-05-19 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus pasibaigus laisvės apribojimo bausmės terminui, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (penkios veikos) ir 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. L. nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos ir laiko, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia suduodamas mažamečiui E. D. gim. (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo nenustatytą smūgių kiekį diržu per sėdmenis, tuo nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - mažamečiui sutuoktinės sūnui E. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Taip pat jis, nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos ir laiko, (duomenys neskelbtini) , gyvenamajame name, tyčia suduodamas mažamečiui K.D. gim. (duomenys neskelbtini)m., ikiteisminio tyrimo nenustatytą smūgių kiekį diržu per sėdmenis, tuo nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - mažamečiui sutuoktinės sūnui K. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Taip pat jis, nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos ir laiko, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia suduodamas ranka mažametei V. D. gim. (duomenys neskelbtini) m., ne mažiau vieno karto per ranką, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - mažametės sutuoktinės dukteriai V. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Taip pat jis, nuo 2022 m. liepos mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėn. pabaigos, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos ir laiko, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia suduodamas mažamečiui A. D. gim. (duomenys neskelbtini)m., diržu per kojas, spirdamas koja A. D. į nugarą, suduodamas A. D. delnu per rankas, tuo nukentėjusiajam, savo šeimos nariui - mažamečiui sutuoktinės sūnui A. D. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Taip pat jis, 2023 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia apspjaudamas nepilnametę sutuoktinės dukterį V. G. gim. (duomenys neskelbtini)m., suimdamas V.G. už kaklo ir jį spausdamas, pastumdamas V.G. ir taip ją pargriaudamas ant grindų, nuo pastūmimo V.G. ranka trenkiantis į lango stiklą ir persirežiant stiklo šuke delną ir pirštus, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - mažametei sutuoktinės dukteriai V. G. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.

Taip pat jis, 2024 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, tyčia apspjaudamas nepilnametę sutuoktinės dukterį V. G. gim. (duomenys neskelbtini) m., suimdamas V.G. už plaukų ir ją tempdamas, pastumdamas V.G. ir taip ją pargriaudamas ant grindų, spausdamas V.G. rankas už nugaros, tuo nukentėjusiajai, savo šeimos nariui - nepilnametei sutuoktinės dukteriai V. G. sukėlė fizinį skausmą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis kaltu dėl šių nusikaltimų prisipažino iš dalies ir parodė, kad su žmona E. pradėjo gyventi kartu (duomenys neskelbtini), ji turėjo 7 vaikus, kuriuos buvo sunku prižiūrėti. (duomenys neskelbtini) pardavę butą išsikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini) r. Vaikams buvo laisvė, o kaimynai atėję skųsdavosi, kad vaikai pridaro visokių eibių, todėl vaikus auklėdavo taip, kaip mokėjo. Dažniausiai juos statydavo į kampą, gal būdavo atvejų, kai jiems suduodavo ir su diržu. Taip darydavo dėl to, kad ir tėvas jį taip auklėjo, ir jis norėjo vaikus išauklėti, nes jie neklausydavo, tarpusavyje pešdavosi, kaimynai skųsdavosi dėl jų elgesio. Nes kaip kitaip juos išauklėti. Prisipažįsta iš dalies todėl, kad diržu mušdavo tik berniukus, V. nei karto nėra sudavęs. Taip pat nėra spyręs koja į nugarą A., yra jam sudavęs delnu per rankas. Su V. būdavo žodinių kivirčų, nes pastoviai dėl jos blogo elgesio mokykloje būdavo kviečiamas į ją. Jos nei karto nėra mušęs, ji nėra krisdama išdaužusi lango ir susižalojusi rankos. Jas mylėjo kaip savo dukras, todėl nėra jų mušęs. Kodėl mergaitės nurodo priešingai, negali paaiškinti. Berniukus mušdavo dažniausiai būdamas neblaivus, nes neblaiviam atsirasdavo agresija. Sutinka sumokėti berniukams neturtinės žalos po 800 eurų kiekvienam, nes didesnių sumų neturi jokių galimybių sumokėti. V. ir V. civilinių ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusiojo nepilnamečio E. D. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, situacija yra tokia, kad tėvai pradėjo gerti alų. Nežino koks mamos vardas, o tėčio T. M. geria mažiau, o T. daugiau. Matydavo kaip tėtis alų gerdavo virtuvėje. Ne visada, bet kartais būdavo virtuvėje. Kai būna lauke, tai tetė išeina į lauką su alaus buteliu. Teté labiau patinka kai negeria. Kai būna girtas nepatinka, nes vaikšto ir maskatuojasi visaip. Turi sesę, vardo neprisimena ir brolius, kurių vardai A. ir K.. Ir dar du mažylius. Labiau patinka, kai tėtis būna negirtas. O kai girtas, tai patinka, kai neateina pas juos. Kai ateina jis gali pasiimti diržą ir duoti per užpakalį. Jis duoda smarkiai. Yra davęs jam ir K. ir A., ir sesei V. V. jau didelė, neduoda jai su diržu, o N. ir M. yra dar maži. Juodas diržas yra tetės, jis nusiima nuo džinsų ir duoda jiems kai būna pikti. Nežino per kurią vietą davė. Jį mušė 10 kartų, tiksliai nežino kiek. Daugiausiai kliuvo K. Jį galėjo mušti 100 kartų ir jį tiek pat kartų. Muša, nes būna pikti. Vieno įvykio plačiau negali papasakoti. Kai davė diržo, buvo virtuvėje. Mama matė kaip T. davė su diržu. Tada buvo jis, mama ir tėtis. Kiti vaikai buvo kitame kambaryje. Viskas buvo seniai, gal rudenį. Paskutinį mušė virtuvėje. Mušė, nes buvo supykęs. Supykęs buvo, nes erzino K. ir A. K. mušėsi ir kandžiojo jį kambaryje. Tėtis nuvedė į virtuvę ir trenkė, mušė stipriai. Skaudėjo. Kaip jautėsi nežino. Mama nieko nedarė, kai jį mušė. Tėtis jo neatsiprašė, brolių ir sesės taip pat. Mama žino, kad tėtis juos muša ir pati mama dar muša. Ji yra mušusi visus. Skaudžiau ir daugiau muša tėtis. Tėtis kartais ir negirtas muša. Niekam nepasakė, kad muša tėtis. Tėtis neleidžia eiti pas kaimynus. Tėtis nieko nesakė, kad kas nors nutiks, jeigu papasakos kas nutiko. Kai mušė, matėsi žymės ant užpakalio, buvo raudona. Broliams ir sesėms žymių nebuvo, nes neatsimena. Kai mušdavo, skaudėdavo ir jam, ir sesei, ir broliams. Žino, nes verkdavo. Niekas nematė, nes buvo žymių, nes per kelnes mušė. Jų niekam nerodė. Pasakė, kad nebuvo žymių ant užpakalio, nes nebeatsimena. Tėtis supykdavo ir mušdavosi, nes kartais mušasi tarpusavy?e. Tėvai patys irgi pykstasi. Jie vienas kitą muša su rankomis. Tėtis pataiko mamai. Buvo net pataikęs į akį, nes liko fanaras. Pats matė, kad fanaras buvo, bet pats nematė, kad įdėjo fanarą. Daugiau niekam fanarų nebuvo (1 t., b.l. 71-73).

Nukentėjusiojo nepilnamečio K. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis dabar gyvena pas R. su seneliu ir dviem sesėm. Prieš tai gyveno pas E. ir pas tetę (duomenys neskelbtini). Tetė elgėsi gražiai. Namie niekas nepykdavo. Patiko pas tetę gyventi, nes tetė geria alų ir iš butelių galima nusipirkti saldainių. Alaus buteliai yra rudos spalvos, žino, nes daug jų matė. Tetė daug geria alaus, o mama nedaug geria. Kai tetė geria alaus, jis tampa girtas. Patinka kai būna negirtas. Kai girtas, jis biški mušasi. Jis muša su diržu. Diržas yra juodos spalvos, kur laiko nežino, namuose. Kas neklauso, tuos muša su diržu per užpakalį. Visus norėjo mušti, bet visi bėgo. Stipriai muša iš visų jėgų. Ne tik muša, bet ir į kampą pastato. Kai tetės n?ra, tai galima išeiti iš kampo. Teko kampe stovėti ne vieną kartą. Daug kartų teko stovėti. Kai muša, labai skauda. Skauda tam, kam pataiko. Žino, kad skauda, nes vieną kartą buvo pataikęs per „subinę". Skaudėjo, tada nubėgo pas kitus vaikus V., E., A., N. ir M. M. matė ir vieną kartą iškvietė policiją, nuvežė pas L. M. buvo pataikęs su kumščiu į akį ir tada tapo fanaras. Pats matė. Tetę tada išvežė į kalėjimą. Be mamos, dar kumščiu trenkė A. į pilvą. Užsirakino duris, kad tetė neateitų. Kai ateina negirtas, gerai jaučiasi, o kai ateina girtas, tai negerai jaučiasi. Klausė, kur paslėpėt jo kuprinę, o joje buvo alus. Tetei neleidžia alaus, nes kad nebūtų girtas. Bėgioja, kai tetė girtas ateina į kambarį. Tetės bijo, nes jis atėjo su diržu. Su diržu mušė visus: A.V., E. T. jį mušė tik su diržu. Tėtis po to, kai mušė, neatsiprašo. Moka suskaičiuoti iki šimto. Mėlynių ir nubrozdinimų kažkuriam buvo, matė, bet nebeatsimena. Kad muša pasakojo, neatsimena kam. Galvoja, kad tėtis biški blogas (1 t., b.l. 89-91).

Nukentėjusiosios nepilnametės V. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, dabar gyvena pas globėją A. B.. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Pas globėją gyvena jau 6 ar 7 mėnesius. Gyvena gerai kartu su broliu A. N. kaip viskas buvo, dėl muštynių tikriausiai. Mama su patėviu mušėsi, pati matė. Tą dieną mama susimušė su sese V., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Nežino dėl ko susimušė. (duomenys neskelbtini) gyveno su mama E., patėviu T., broliais E., K., A. ir sese V. E. yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) metai, K. tiek pat, A. (duomenys neskelbtini)metai, jai (duomenys neskelbtini)metų, o V. (duomenys neskelbtini) metų. Tėvai kartais mušdavo ir juos. Mušdavo patėvis ir kartais mama. Patėvis mušdavo visus: E., K., A. ir V.. Žino, nes matė kaip trenkdavo su ranka ir su diržu. Patėvio diržas buvo juodas, iš kur jį paimdavo nežino. Paskutinį kartą ją mušė labai seniai, gal prieš metus. Neprisimena su kuo mušė ją. Nėra įsimintiniausio įvykio, apie kurį galėtų papasakoti. Ją mušė su ranka, nežino ar mėlynių buvo, gal kokia viena. Nematė mėlynių ant brolių ir sesių. Trenkė gal vieną ar du kartus. Smūgiai buvo silpni, beveik nieko nejuto. Jausmas buvo nemalonus, nežino kaip apibūdinti. Skaudėjo, bet nestipriai. Tuo metu, kai mušė, buvo namie. Ją mušė pirmame aukšte. Matė mama ir neleisdavo mušti. Mama būdavo su broliu. Nežino kur buvo, kai T. trenkė. Ją mušė kokius du ar tris kartus. Daugiausiai kliuvo A., kiek kartų nežino. Matė kaip A. mušė su ranka, ir gal kokį vieną kartą su diržu. Neprisimena kur viskas buvo. Nieko nesibaimina, tiesiog nežino ką sakyti. Mušdavo prie visų. Mama matė, kaip muša kitus. Paskutinį kartą mušė gal ir prieš metus. Nežino kodėl baigėsi mušimas. Patėvis būdavo pagėręs alkoholio. Žino, nes matydavo kaip nusipirkdavo. Mušdavo kai būdavo pagėręs. Jis pas juos atėjo seniai, kai gyveno K., buvo kokie (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)metai. Nežino, kiek galėjo būti jai ar broliams metų, kai pradėjo mušti. Kai buvo broliai maži, nieko jiems nedarydavo. Nežino kiek metų buvo, kai pirmą kartą gavo mušti, gal kokie 7 ar 8 metai. Nežino ką padarė, su kuo ir kur mušė. Apie mušimą su niekuo nekalbėjo. Negali paaiškinti, kodėl nepasakė. Iki šios apklausos su niekuo apie tai nekalbėjo. Nežino už ką juos mušė, gal kažką blogo padarė. Gal atsikalbinėdavo visi. Po mušimo patėvis gal ir atsiprašydavo. Jos atsiprašė, kad mušė, tik nepamena kada. Ar kitų atsiprašė, nėra girdėjusi, bet mano, kad atsiprašė (1 t., b.l. 129-131).

Nukentėjusiojo nepilnamečio A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis gyvena (duomenys neskelbtini) pas globėją A. P. tai gyveno namuose (duomenys neskelbtini) kaime su mama E., broliais E. ir K., sese V., sesė L. juos tik aplanko. Patėvis T. irgi gyvena kartu (duomenys neskelbtini) kaime. Nežino, kodėl T. yra nelabai geras patėvis. Jis ne visada būna draugiškas, būna ir piktas. Daug kartų buvo piktas. Jis atėjo, kai gyveno (duomenys neskelbtini), o dabar gyvena visi (duomenys neskelbtini) kaime. Jis pyksta ant jų: ant jo ir brolių E. ir K. J. mažiausiai pyksta ant K., o daugiau ant jo ir ant E. K. supyksta, T. muša jį, E., K. P. mušė K. N. kaip ir su kuo mušė. Mušė daug kartų, nežino kiek. Mušė seniai, prieš šitus metus. Su kuo mušė neprisimena. Jau kokius 5 mėnesius čia gyvena. Nežino su kuo muša. Kai mušė, tai su savo juodu diržu muša. Jis jį padeda į stalčių mamos kambaryje. Kiti yra matę, kaip jį muša. Nežino, ar kas namuose daugiau buvo. Mušė (duomenys neskelbtini) kaime dar prieš Naujus metus. Žino kaip juos išvežė. Jie grįžo iš L. ir T. pradėjo rietis su V. dėl to, kad pasakė kažką. Tada atvažiavo policija. Paskui už dviejų dienų keliavo gyventi į (duomenys neskelbtini). Policija atvažiavo, nes iškvietė sesė V. N., kodėl ji iškvietė. Tą dieną T. nebuvo piktas. Neprisimena dėl ko mušė E., bet mušė su diržu. Matėsi kažkokios žymės E. ir K., tik nežino kur matėsi. Kai juos mušė, jam buvo 7 metai. Nei vieno karto neprisimena kaip ir su kuo mušė ir kas namie buvo. Be jo, K., E., dar mušė ir V.. Ją į kampą pastatydavo kaip ir juos. Nebeprisimena su kuo ją mušdavo. Sakė globėjai A., kad jį mušė. Su broliais apie mušimą nekalbėdavo. Kai mušdavo patėvis girtas. Jis gerdavo alų, tai žino, nes matė. Žymių nebuvo. Po mušimo patėvis neatsiprašydavo. Jį mušė daugiau kartų. Mušdavo su diržu ir kitaip. Neprisimena. Nežino koks buvo metų laikas. Žymių buvo likę ant kojų nuo diržo, maždaug ant kojų viršaus. Neprisimena, kai mušė ar ėjo į mokyklą. Mušė (duomenys neskelbtini) kaime, pirmam aukšte. Neprisimena, ką pasakojo globėjai ir prieš kiek laiko. Globėja sakė, kad reikės eiti į teismą. Niekas nesakė, ką reikės pasakoti (1 t., b.l. 110-112).

Nukentėjusiosios nepilnametės V. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, patėvis mušdavo visus brolius ir sesę. Jų vardai V., A., E. ir K.. T. labai nemėgo A., nes jis primena biologinį tėvą. Vieną kartą T. spyrė iš kojos A. į nugaros sritį. A. dažnai statydavo į kampą. Jis būdavo ten 3-4 valandas. Statydavo, nes kažką prisidirbdavo, neklausydavo mamos ar susimušdavo su kitais broliais, neklausydavo. Kai A. būdavo kampe, patėvis duodavo kažkokį sunkų daiktą, kurį turėdavo laikyti aukštai pakėlus rankas. A. dar yra trenkęs iš diržo, jeigu neklausydavo ar neidavo laiku miegoti. Nežino tiksliai į kurias vietas trenkdavo. Ir K. dažnai būdavo kampe, taip pat reikėjo laikyti sunkų daiktą iškėlus. Taip pat, kaip A.. Yra trenkęs iš rankos porą kartų. T. savo delnu trenkė per A. rankas. Ir K., ir E. kliūdavo su diržu. Kaip jie stovėdavo kampe, pati matydavo ir pati juos išvarydavo iš ten. Kai grįžo po stovyklos, grįžo vėlai, rado mamą ir patėvį girtus, o brolius stovinčius kampe. Pati juos traukdavo iš kampo. Mano, kad tai paveikė brolius psichologiškai, nes broliai bijodavo T., todėl stengdavosi jo klausyti. Jie mamos nebijodavo ir jos neklausydavo. Mama nekaip nereaguodavo. Patėvis smurtavo, kai atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini) rajoną. Tada buvo (duomenys neskelbtini) metų, tai tęsėsi kokius 2 ir daugiau metų. Kai patėvis mušė brolius, pati matė. Pasakoja tą, ką pati matė. Kai patėvis spyrė broliui į nugarą pamena, kad galėjo būti pavasaris, tada buvo 7 klasėje, kažkur prieš metus laiko galėjo būti. Jis ne vieną kartą trenkė, tai negali tiksliai pasakyti, kada tai buvo ir kuris kartas. Į nugarą mušė, nes A. ėmė grąžtą ir norėjo padėti jį, ir T. tada trenkė. Tuo metu galėjo matyti nebent broliai ir sesė. Sako nebent, nes smurtas vykdavo dažnai ir negali pasakyti, kas tiksliai matė būtent tą kartą. Ir brolių daug yra, kad galėtų prisiminti, kas galėjo matyti. Nežino ar broliui liko žymių ant nugaros, kai sudavė. Brolis apsiverkė ir nuėjo į kambarį. Su grąžtu viskas vyko namų koridoriuje, nepamena kaip buvo apsirengęs. A. po antklode mušė, nes dūko. Jis verkė ir nieko nesakė. Gavo diržu už tai, kad nėjo miegoti. Antklodė buvo paprasta, rudeninė, nei labai plona, nei labai stora. Tai buvo paprastas kostiuminių kelnių diržas, kaip odinis. Tai T. diržas, kurį pasiėmė iš savo stalčiaus. T. trenkė A. iš delno per pirštus vieną kartą (parodė). Tai galėjo būti metais, metų laiko nepamena, buvo dienos metas, apie 14 val., galėjo būti pavasaris arba vasara. Trenkimą per pirštus ar mušimą po antklode be jos dar galėjo matyti nebent mažieji broliai E.ir K., nes jie daugiausiai būna kartu su A. B. pradėjo verkti anksčiau, nes anksčiau ant jo rėkė, ir kai trenkė, vėl verkė. Jam T. sudavė per pirštus ir 2024 liepė eiti miegoti, jis ir nuėjo. Kai persikraustė ir nebūdavo kas juos prižiūrėjo, mama savo reikalais, o vaikai savo reikalais. Ir mažiau drausmės buvo. Jie lakstydavo kieme ir buvo išdykę ir buvo sunku suvaldyti, kai miegoti eiti reikia. Broliai išdykę, nes jie niekam nerūpėjo. Mamai daug vaikų ir ji nespėdavo visais pasirūpinti. T. taip norėdavo tarsi auklėti, kad kitą kartą taip nesielgtų. Pagrindiniai konfliktai tarp jos ir T. todėl ir buvo, nes nepatikdavo, kad skriaudžia brolius ir sesę, ir jam tai sakydavo. Jam sakė, kad tokiu auklėjimu yra peržengiamos ribos. Labai pykdavo ant jo dėl to, gaila brolių buvo. Baimės nejuto, nes pačiai agresyvumas kildavo. Vaikai tą patį darydavo, ar dar labiau imdavo neklausyti po tokių veiksmų. Šie T. veiksmai turėjo įtakos jai, nes negalėjo būti kaip paprastas vaikas, juto didelę atsakomybės naštą, nes turėjo broliais rūpintis. Mokykloje pažymiai pablogėjo, nes neturėjo kada daryti pamokas. Truputį miego kokybė pablogėjusi, bet po to susitvarkė. Kas vyksta pasakojo sesei L., kitiems nieko nesakė, nes nelabai su kuo bendrauja. Kai tai papasakojo sesei, T. sulaužė telefoną. Buvo 5 klasėje, kai (duomenys neskelbtini)gyveno. Apie tai institucijoms nepasakojo, tik yra klaususi A. auklėtoja, nes buvo kažką pastebėjusi, bet jai nieko nesakė. Visos tarnybos suprasdavo, kad buvo su broliais. Kai policija iškviesdavo vaikų teises, tarnyboms nesakydavo kas vyksta. Tėvai liepė nieko nesakyti, nes buvo įpratę nieko nesakyti ir nesakydavo. T. pradėjo pas juos gyventi prieš jos 5 klasę.

Parodė, jog T. prašė mamos, kad mama duotų pinigų alkoholiui, buvo tuo metu kambaryje, jis paprašė išeit, bet ji atsisakė. Tada T. susipyko su mama ir pradėjo grasinti, kad išvažiuos. Tada jie susitaikė. T.pradėjo lįst prie mamos ir jai liepė išeit. Pradėjo pyktis su T., jis keiktis. Liepė eit gyvent pas tėvą, nes nieko neveikia ir sėdi. Nieko nesakė, jis liepė nesėdėti ant jo lovos. Atsisėdo ant žemės. T. dar kažką pasakė, ji kažką atgal atsakė ir tada jis apspjovė ant peties, ji nusivalė ir pradėjo rėkti ant jo. Jis pa?mė ranka už kasos ir tempė ją į virtuvę. Skaudėjo ir tada jautėsi pažeidžiama, buvo liūdna. Skausmas maždaug 8 balai. Norėjo užsiauginti plaukus ir būdavo liūdna, kai tempdavo. Jis nutempė į virtuvę, ji atsistojo ir jį pastūmė, jis pastūmė, ji nugriuvo, ir jis tada už nugaros pradėjo spausti rankas. Skaudėjo ties nugara. Ji atsistojo, pastūmė jį ir nuėjo į savo kambarį. Tai buvo 2024 metai, ruduo ar žiema. Dar buvo įvykis 2023 metų vasarą. Tik baigėsi mokslo metai, nuo ryto tvarkėsi nagus. Tada T. atėjo pagiriotas ir buvo gal kiek išgėręs, jis liepė paimti kefyro, paklausė, kodėl turi paimti. Jis pradėjo rėkti ant jos, kad atims telefoną, jis apspjovė kelis kartus ant krūtinės ir ant plaukų. Pradėjo rėkt mamai, kad T. atstotų. Eidama pastūmė jį ir tada jis pastūmė ją. Pradėjo rėkt ant jo, tada jis ranka sugriebė už kaklo (rodo) ir spaudė, liko žymės. Nuo pastūmimo griuvo ir nuo stūmimo ranka trenkėsi į stiklą, stiklas dužo ir perrėžė delnus ir pirštus kairės rankos (rodo). Toliau jis išėjo į kitą kambarį. Mama rūkė lauke. Tada atėjo A. ir norėjo padėti, atnešti binto. Išėjo į lauką ir sakė, kad išvažiuoja pas tetę. Tada A. atnešė bintą į lauką, ji apsivalė. Norėjo paskambinti tetei, bet neleido. Nuo stiklo liko žymės, su bintu vaikščiojo gal apie mėnesį arba du, kol sugijo. Mamai sakė, kad galbūt reikėjo siūti. Nuo stiklo buvo 3 dideli įpjovimai ir kažkur du mažiukai. Jis daugiausiai koliodavo keiksmažodžiais, liepdavo pas tėvą eit gyventi, sakydavo, kad nieko nemoka, bet nemušdavo. Kartą, kai mama kepė kotletus, jis priėjo prie jos ir klausé, ar nori sekso. Įstrigo tai, nors jis apsipažino, kad tai ne jai norėjo pasakyti, o mamai. Stovykloje kažkas pamatė žymes ant kaklo, pasakė, kad nugriuvo. Tikybos mokytoja matė, kad ranka sužalota, bet sakė, kad nugriuvo ir susižeidė. Daug kas matė, bet tiesos nesakė. Yra tik ranką užfiksavusi telefone, kai užpūliavo žaizda ir nusiėmė bintą. Tą foto siuntė sesei L. T. nebuvo kaip smaugimas, bet jis kažkaip viena ranka laikė ir spaudė, ir liko žymės. Kai taip T. elgėsi, buvo liūdna, skaudėjo, emociškai blogai jautėsi ir norėjo išvažiuoti. Skausmas, kai sužalojo kaklą, būtų 7 balai, o rankai tai 10. Tiesos niekam nesakė, nes nenorėjo išleisti į stovyklą, bet mamai pažadėjo, kad nepasakos ir sakys kažką kitą. Kol buvo ten, nesuprato kas vyksta. Tik persikrausčius pas tetę suprato, kas vyksta, kad tai nėra normalu ir norėjo papasakoti. Dabar pasakoja tiesą, dėl brolių, kad jiems būtų geriau. Nepasakojo kitiems, nes T. su mama sakydavo, kad vaikų namuose būtų dar blogiau, jeigu pasakys tiesą. Patėvis, kai vartojo smurtą abu kartus, buvo girtas, nes jis nuolat būdavo girtas. Anksčiau tiek daug negerdavo, bet paskutinius metus tai daug gerdavo. Pati matė kaip T. gerdavo alų. Kiek išgerdavo nežino. Tuo metu kai buvo įvykiai, jis buvo pagiriotas, nebuvo nei blaivas, nei daug išgėręs. Taip sprendžia dėl to, kad prieš dieną buvo géręs ir nebuvo iki galo išsiblaivęs. Kai tempė už plaukų, buvo girtas. Jis pastūmė ir tempė už rankos, bandė suktis ir trenkė ranką į stiklą ir tada jis nuėjo nuo jos į lauką. Apie įvykį, kai bintą nusiėmė ir rankos sužalojimą sakė ir siuntė tik sesei L. S. sesei arba tą pačią dieną, kai padarė, arba tą pačią savaitę. Ten video tik kelios sekundės kaip nuvynioja bintą. 2024 metais už plaukų iš mamos kambario nutempė į virtuvę. Adresas (duomenys neskelbtini) kaimas (duomenys neskelbtini) 2024 metais buvo vaikų kambaryje tuo pačiu adresu. Dar smurto būdavo, bet neprisimena. Yra ne vieną kartą prieš ją smurtavęs. Kai buvo tempiama už plaukų, ant dešinės rankos buvo mėlynė, kai spaudė dešinę ranką. 2 savaites vaikščiojo su megztiniu, kad jos nesimatytų. Niekas jos nematė. Buvo ruduo ar žiema (1 t., b.l. 152-155).

Liud. I. S. parodymais, kaltinamąjį pažinojo iš to, kad jis yra palydėjęs E. į jos vaikų darželio grupę, kurią lankė ir šis vaikas. Sužinojo, kad vaikus 2024 m. rugsėjo 27 d. paėmė iš šeimos, nes jie lankė jų vaikų daželio savaitinę grupę. Po kurio laiko sužinojo iš globėjos R. Ž., kad kiti vyresni vaikai pasisakė, jog juos skriaudžia tėtis. Tada ji irgi pasakė, kad kai po vieno incidento grupėje, kai E. buvo supykęs ir išvartęs baldus bei išmėtęs žaislus grupėje, ji jo paklausė, „ką tau daro namuose, kai tu šitaip elgiesi“, berniukas atsakė, kad jam duoda per užpakalį ir stato į kampą. E. nepasakė, kas ir su kuo jam duoda duoda per užpakalį. Ji jo to ir neklausė.

Liud. D. Č. parodymais, ji jau virš metų laiko globoja M. ir N., kurie iš šeimos buvo paimti ir pas ją pateko būdami (duomenys neskelbtini) mėn. kūdikėlis ir (duomenys neskelbtini) m. N. N. kūnas buvo sukandžiotas, o mažylis buvo pašutęs. Kiek žino, vaikai iš šeimos buvo paimti dėl tėvų girtavimo, apie smurtą nieko nežino. A. M. ir N. kūno mušimo žymių nebuvo.

Liud. K. S. parodymais, ji yra socialinė darbuotoja ir dirbo su šia šeima 4 metus dėl įgūdžių stokos, dėl alkoholio vartojimo. Kai lankydavosi šeimoje, smurto prieš vaikus nepastebėjo, nes nebuvo požymių, jog jie bijotų T. M., kad vaikų santykiai su T. geri. Kadangi vaikų daug, bendraudavo jie tarpusavyje pakeltu tonu ir tai jų bendravime buvo norma. Jai pradėjus dirbti su šia šeima, iš pradžių girtavimo buvo mažiau, tačiau vėliau T. ėmė daugiau girtauti, jie su žmona tarpusavyje konfliktuodavo, yra buvę smurto atvejų tarp jų. Vaikai jai nėra nieko pasisakę, kad prieš juos smurtaujama, yra sakę tik apie tėvų smurtą tarpusavyje. Jai tik yra žimnoma, kad bekalbant su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste, apie smurtą išsitarė vaikas.

Įstatyminės vaikų E. ir K. atstovės R. Ž. paaiškinimu, šie vaikai yra jos globojami nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Iš pradžių vaikai apie patirtą smurtą nieko nesakė, tą padarė tik tuomet, kai atėjo VTAS specialistė ir su vaikais pabendravo. Jai apie tėvo smurtavimą pasakojo mažiau, nei paskui teisme papasakojo teisėjui, nes teisme viską išpasakojo. Kiek supranta, K. norėjo sugrįžti į namus, o E. nenori grįžti į namus, nes vėl muš. Berniukų intelektas labai aukštas, su mokslais jiems viskas yra gerai, tačiau susiduria su didelėmis emocinėmis problemomis, dėl ko vaikus veža pas gydytojus, kurie pasakė, kad visos emocinės problemos atsirado dėl tokio gyvenimo būdo.

Įstatyminės vaikų A. ir V. atstovės A. P. paaiškinimu, šiuos vaikus ji globoja nuo 2024-10-01 d., prieš tai jie savaitę buvo pas globėją R. Ž. A. ir V. yra labai geri vaikai. A. labai darbštus, paslaugus, mokykloje sekasi gerai, mokytojai nesiskundžia. Vieną dieną A., atėjęs pas ją viską papasakojo, tai buvo pavasarį, dar prieš VTAS specialistės vizitą. Jis atėjo ir papasakojo, kad mama su tėčiu dažnai mušasi, kad jį su E. muša, o V. rečiau. Prašė niekam nesakyti, nes bijojo šeimos reakcijos. Po to sakė, kad patėvis jam prieš apklausą paskambino ir liepė pameluoti, prašė nesakyti tiesos, sakyti, kad nemušė. Ji dalyvavo vaiko apklausoje teisme, kur jis pasakė tą patį. Abu vaikai lankosi pas psichologę.

Liud. G. G. parodymais, 2024 m. spalio pabaigoje D. buvo nustatyta laikinoji globa. Antrojo apsilankymo pas vaikus metu vienas iš dvynių brolių E. pasisakė, kad jo patėvis mušdavo jį ir brolius bei sesę. Berniukas nei tikslaus laiko, kada tai buvo, nei tikslaus mušimo aplinkybių nepapasakojo, tik sakė, kad mušė su diržu ir kad skaudėjo. Aplankius ir kitus vaikus, jie taip pat patvirtino, kad buvo mušami patėvio. Vaikai gyveno pas skirtingas globėjas, dvynukai pas vieną, o A.su V. – pas kitą kitą.

Liud. E. L. parodymais, gyvenant kartu šeimoje su T. L., jis vienodai elgėsi tiek su savais, tiek su jos vaikais. Ji nėra mačiusi, kad jis muštų E., K., V. ar A. T. tik dažnai pykdavosi su jos dukra V., yra mačiusi, kad jie abu apsistumdo, tačiau kad jis ją muštų, taip pat nėra mačius. Vaikai iš šeimos buvo paimti, kai ne pirmą kartą jie abu su vyru T. buvo rasti neblaivūs.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl visų šių nusikaltimų įrodyta.

Kaltinamojo kaltę dėl visų šių nusikaltimų padarymo, be jo paties dalinio prisipažinimo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys: tarnybiniai pranešimai (b.l.1,13,16,19,22,25, 1 t.) iš kurių matyti, kad atlikus tyrimą medžiagoje buvo nustatyta, kad T. L. 2023 m. vasarą ir 2024 m. tiksliai nenustatytu laiku savo namuose adresu (duomenys neskelbtini)r., smurtavo prieš kartu gyvenančius vaikus V. G., E., K., V. ir A. D., jiems sukeldamas fizinį skausmą; įvykio vietos apžiūros protokolas (b.l.28-34, 1 t.), iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)r., gyvenamasis namas ir jo vidus; nukentėjusiosios V. G. pareiškimas (b.l.41-45, 1 t.), iš kurio matyti, kad ji jame nurodė, jog 2023 m. vasarą, kai jai buvo tik (duomenys neskelbtini) m. ir 2024 m. rudenį prieš ją smurtavo, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą; tarybinis pranešimas dėl gautos nuotraukos ir filmuotos medžiagos bei kitų daiktų apžiūros protokolas (b.l.32-36, 2 t.), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji V. G. pateikė nuotrauką ir garso įrašą, kuriuose užfiksuotas sužalotas rankos mažasis pirštas ir delnas; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta medžiaga apie nukentėjusius vaikus (b.l.38-145, 2 t.), iš kuriuos matyti, kad bendraujant su nukentėjusiais vaikais, jie nurodė buvę mušami patėvio T.; tarnybinis pranešimas (b.l.148, 2 t.), iš kurio matyti, kad buvo gautas skambutis iš A. D. globėjos, kuri nurodė, jog A. į jo mobilaus ryšio telefoną skambina patėvis T. L., kuris kažką pažadėjo A., kad šis apklausos teisme metu keistų parodymus. A. D. globėjai sakė, kad teisme meluos ir sakys, jog jo T. L. nemušė; tarnybinis pranešimas (b.l.160, 2 t.), iš kurio matyti, kad V. G. nurodė, jog jai po kelių dienų, kai sužinojo apie teismo apklausą, skambino neblaivus T. L., kuries liepė teisme sakyti, kad ji nieko nematė ir nežino, o jai atsakius, kad sakys viską taip, kaip buvo šis jai pasakė, kad tada apklatins ją, kad tai ji mušė savo brolius ir sesę.

Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų pagal LR BK 140 str. 3 (penkios veikos) ir 2 d. padarymo. Jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai, kadangi jis, tyčia suduodamas mažamečiams E., K. diržu per sėdmenis, ranka V. per ranką, A. diržu per kojas, spirdamas jam į nugarą, suduodamas delnu per rankas, suimdamas V. G. už kaklo ir jį spausdamas, pastumdamas ją ir taip pargriaudamas ant grindų, o jai nuo pastūmimo ranka trenkiantis į lango stiklą ir persirėžiant stiklo šuke delną ir pirštus; bei nepilnametei V. G. suimdamas už plaukų ir ją tempdamas, ją pastumdamas ir pargriaudamas ant grindų, taip savo šeimos nariams – sutuoktinės mažamečiams ir nepilnametei vaikams sukėlė fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltę dėl visų šių nusikalstamų veikų padarymo pagrindžia visi byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai.

Teismas neturi jokio pagrindo abejoti visų nukentėjusiųjų parodymais, kurie esmėje buvo nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir visi kiti byloje surinkti bei virš aptarti įrodymai. Visi vaikai, apklausti teisme ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad prieš juos smurtavo patėvis T. L., dėl ko jiems skaudėjo. Visi jie nurodė, kad E., K. ir A. buvo mušami diržu. Visi vaikai nurodė ir diržo spalvą – juodas. Taip pat nurodė, kad buvo mušami ir ranka. Nors vaikai nenurodė nei tikslaus laiko, nei tikslaus jiems suduotų smūgių skaičiaus, tačiau jie visi, jau gyvendami pas atskirus globėjus, nurodė tas pačias aplinkybes, kad patėvis T. L. mušė juos visus. Tas pačias aplinkybes vaikai nurodė ir VTAS specialistėms bei pirmasis apie patirtą smurtą šeimoje savo globėjai A. P. pasisakęs A.

Visais šiais byloje surinktais duomenimis teismas neturi jokio pagrindo abejoti.

Taigi , visais šiais virš išdėstytais ir aptartais duomenimis kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotų visų šių nusikaltimų padarymo yra neginčijamai įrodyta.

Tikslintinas kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo E., K., V., A., nurodant, kad nusikalstamos veikos jų atžvilgiu buvo padarytos nuo 2022 m. liepos mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos ir laiko, iki 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigos, nes byloje pateikti duomenys rodo, kad šie visi vaikai iš šeimos buvo paimti būtent 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ir kaltinamasis vėliau nebeturėjo galimybės jų atžvilgiu toliau nusikalsti.

Padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai (LR BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

T. L. praeityje teistas 10 kartų, teistumas neišnykęs, 2 k. baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Skiriant jam bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų apimtį, nusikalstamos veikos pasekmes - nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, į tai, kad buvo padaryti šeši tyčiniai smurtiniai nesunkūs nusikaltimai mažamečiams ir nepilnametei, kaltinamojo asmenybę: eilę kartų teistas, teistumas neišnykęs, nedirba, baustas administracine tvarka, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visos byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad T. L. savo teisei priešingo elgesio nekeičia, gyvendamas šeimoje girtavo bei smurtavo prieš vaikus. Atsižvelgiant į visas šias byloje nustatytas aplinkybes, jam skirtina bausmė – areštas, jos dydį nustatant atsižvelgiant į visas virš išdėstytas aplinkybes.

Nukentėjusieji V. G., A. D., V.D. , K. D. per savo atstovus pareiškė civilinius ieškinius dėl 2000 Eur, o E. D. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų metinių palūkanų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo.

LR CK 6.250 str. 2 d. reglamentuoja, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. To paties straipsnio 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, emocinė depresija. Mažamečių ir nepilnametės nukentėjusiųjų argumentus, kuriuos patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantys kiti byloje surinkti įrodymai, nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų kaltinamojo veiksmų visi nukentėjusieji patyrė fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą bei pažeminimą.

Nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais, t.y. jo kaltę, atliktų veiksmų apimtį, kad nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau jie smurtą patyrė iš savo šeimos nario, būdami mažamečiais, o V. ir būdama nepilnametė, į tai, kad kaltinamasis yra jaunas bei darbingas.

Todėl, esant visoms šioms byloje nustatytoms aplinkybėms, bei atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, nukentėjusiųjų ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iš dalies, nustatant jų dydį po 1200 Eur kiekvienam (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Tenkinami ir nukentėjusiųjų prašymai dėl įstatyminių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo, nes tą numato įstatymai bei tokią praktiką yra suformavęs kasacinės instancijos teismas (LR CK 6.210 str.).

Iš kaltinamojo priteistinos dėl nukentėjusiųjų atstovavimo patirtos išlaidos advokatų, dalyvavusių byloje kaip jų atstovų, paslaugoms apmokėti, taip pat teismo patirtos pašto išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105, 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš E.), BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš K.), BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš V.), BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš A.), BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš V.), BK 140 str. 2 d. (smurtas prieš V.) ir nubausti:

pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš E.) - areštu 45 paroms;

pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš K.) - areštu 45 paroms;

pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas priešV.) - areštu 40 parų;

pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš A.) - areštu 50 parų;

pagal BK 140 str. 3 d. (smurtas prieš V.) - areštu 45 paroms;

pagal BK 140 str. 2 d. (smurtas prieš V.) - areštu 40 parų.

Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d. pagrindu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – areštą 90 parų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

T. L. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į arešto bausmės atlikimo vietą - Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu su įstaiga (kontaktiniai telefonai nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos internetinėje svetainėje www.kaldep.lt). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, raštu arba elektroniniu paštu privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimui ir susiderinti su šia įstaiga atvykimo atlikti arešto bausmės datą.

Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam E. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam K. D. , gim. (duomenys neskelbtini), 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam A. D., gim. (duomenys neskelbtini), 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. D. gim. (duomenys neskelbtini), 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai V. G., a.k(duomenys neskelbtini) 1200 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš T. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 79,45 eurų pašo išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5662), taip pat 3258,80 eurus antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.