Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės S. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, dirbanti, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kauno m., neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija) ir BK 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija) ir

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d., adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m., nuo 2017 m. spalio 28 d. pripažinta bankrutuojančia, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija) ir BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., veikdama bendrininkų grupe su V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., organizavo juridinio asmens apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:

A. B., nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 būdama juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, direktore (nuo 2013-01-15) ir vienintele akcininke, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, numatančia, kad „už apskaitos dokumentų organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir privalėdama garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, veikdama juridinio asmens naudai ir interesais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, siekdama nuslėpti tikrąjį juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną), organizavo šio juridinio asmens apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai yra ji – A. B., nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjoms V. P. ir S. G., dirbančioms įmonės parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, pardavėjoms A. G., L. D. ir R. B., dirbančioms įmonės parduotuvėje, esančioje adresu Gedimino g. 26 A, Radviliškyje, pardavėjoms S. L. ir G. R., dirbančioms įmonės parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kelmėje, įsigyjant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, atvėsintą paukštieną ir ją parduodant, dalies pardavimų nefiksuoti buhalteriniuose dokumentuose: PVM sąskaitose faktūrose, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, bei neišmušant kasos aparatuose kasos kvitų (čekių), ir tokiu būdu neparodant už parduotą paukštieną gautų piniginių lėšų

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., vykdydamos A. B. nurodymus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, užsakė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį atvėsintos paukštienos, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves, esančias adresais (duomenys neskelbtini), Jurbarke, (duomenys neskelbtini), Radviliškyje ir (duomenys neskelbtini), Kelmėje, pardavėjoms pateikdami dvi pirkimą - pardavimą patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras, vienoje iš kurių buvo nurodytas realus pristatytos paukštienos kiekis, o kitoje - mažesnis paukštienos kiekis, kurį parduodant ir reikėjo fiksuoti prekybos vietų kasos aparatuose.

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., vykdydamos A. B. nurodymus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose prekyvietėse, realizavo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį produkcijos – atvėsintos paukštienos už ne mažesnę nei 52 204,44 Eurų sumą, šių pardavimų neparodydamos įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir šiai sumai neišmušdamos kvitų (čekių) prekyvietėse esančiuose kasos aparatuose.

Po to, pardavėjos V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R. vykdydamos A. B. nurodymus, perdavė A. B. žinomai melagingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytą ir parduotą produkciją, už ją gautas apskaitytas ir neapskaitytas pinigines lėšas, bei A. B. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams perdavė ir neapskaitytas pinigines lėšas - ne mažiau nei 52 204,44 Eurų, gautas pardavus neapskaitytą produkciją.

Tokiu būdu A. B., veikdama bendrininkų grupe su V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str.: „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalį, kuri numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“; 6 str. 2 d.,: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. 1 d.,: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 organizavo apgaulingą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).

Be to, A. B., siekdama išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

A. B., būdama juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, direktore ir vienintele akcininke, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 iš anksto žinodama, jog jos vadovaujamo juridinio asmens veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, pardavėjų V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R. pateiktus žinomai melagingus duomenis, laikotarpiais nuo 2014-01-01 iki 2014-09-25 ir nuo 2015-10-21 iki 2016-01-19 perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. B., o laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2015-10-20 perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms, pastarosioms nežinant tikrųjų A. B. nusikalstamų ketinimų, ir nurodė pastarosioms įtraukti pardavėjų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą įtraukti į buhalterinę apskaitą bei pateikti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Buhalterinę apskaitą tvarkanti G. B., laikotarpiais nuo 2014-01-01 iki 2014-09-25 ir nuo 2015-10-21 iki 2016-01-19, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2015-10-20, vykdydamos A. B. nurodymus, nežinodamos, kad joms pateikti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie pajamas, išlaidas ir pelną yra melagingi ir neatitinka tikrovės, įrašė į pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) deklaracijas (forma FR0572) ir pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) tikrovės neatitinkančius duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, išlaidas ir pelną, bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tai yra:

2014-03-25 pateiktoje už 2014 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 148 107 Lt (42 894,75 Eur) ir 31 102 Lt (12 423,18 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 8 502,30 Lt (2 462,44 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 475,61 Lt (427,37 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 135 622 Lt (39 278,85 Eur) ir 28 481 Lt (8 248,67 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 8 811,00 Lt (2 551,84 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 529,18 Lt (442,88 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 162 469 Lt (47 054,27 Eur) ir 34 118 Lt (9 881,26 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 17 853,50 Lt (5 170,73 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 098,54 Lt (897,40 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. gegužes mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 145 509 Lt (42 142,32 Eur) ir 30 557 Lt (8 849,91 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 6 742,80 Lt (1 952,85 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 170,24 Lt (338,92 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 148 606 Lt (43 039,27 Eur) ir 31 459 Lt (9 111,16 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 3 814,50 Lt (1 104,75 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 662,02 Lt (191,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 169 103 Lt (48 975,61 Eur) ir 30 094 Lt (8 715,82 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 8 049,50 Lt (2 331,30 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 397,02 Lt (404,60 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-25 pateiktoje už 2014 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 151 836 Lt (43 974,74 Eur) ir 31 885 Lt (9 234,53 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 3 359,00 Lt (972,83 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 582,97 Lt (168,84 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-10-27 pateiktoje už 2014 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 151 836 Lt (43 974,74 Eur) ir 31 885 Lt (9 234,53 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 3 783,75 Lt (1 095,85 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 656,68 Lt (190,19 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-12-08 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 130 010 Lt (37 653,50 Eur) ir 27 302 Lt (7 907,20 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 4 507,10 Lt (1 305,35 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 782,22 Lt (226,55 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-12-30 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 104 476 Lt (30 258,34 Eur) ir 21 940 Lt (6 354,26 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 4 079,50 Lt (1 181,50 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 708,01 Lt (205,05 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2015-01-27 pateiktoje už 2014 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 104 476 Lt (30 258,34 Eur) ir 21 940 Lt (6 354,26 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 7 569,57 Lt (2 192,30 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 313,73 Lt (380,48 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2015-02-25 pateiktoje už 2015 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 25 762 Eur ir 5 410 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 1 117,50 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 193,95 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-03-25 pateiktoje už 2015 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 27 479 Eur ir 5 771 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 1 527,15 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 265,04 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-04-27 pateiktoje už 2015 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 681,00 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 118,19 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-05-26 pateiktoje už 2015 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 1 848,75 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 320,86 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-06-30 pateiktoje už 2015 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 093,95 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 363,41 Eur į biudžetą mokėtino PVM

2015-07-28 pateiktoje už 2015 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 4 199,63 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 728,86 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-08-25 pateiktoje už 2015 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 31 454 Eur ir 6 606 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 4 667,91 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 810,13 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-09-23 pateiktoje už 2015 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 25 797 Eur ir 5 417 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 121,56 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 368,20 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-10-21 pateiktoje už 2015 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 27 559 Eur ir 5 787 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 251,46 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 390,75 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-11-23 pateiktoje už 2015 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 25 755 Eur ir 5 409 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 014,92 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 349,70 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-12-21 pateiktoje už 2015 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 22 274 Eur ir 4 678 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 3 106,92 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 539,22 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2016-01-22 pateiktoje už 2015 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 31 628 Eur ir 6 642 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 4 251,95 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 737,94 Eur į biudžetą mokėtino PVM.

Taip pat 2015-05-29 pateiktoje už 2014 metų mokestinį laikotarpį metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaravo 24 375 Lt (7 059,49 Eur) nuostolį, o 2016-05-29 pateiktoje už 2015 metų mokestinį laikotarpį metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaravo 80 165 Eur nuostolį ir 796 Eur pelno mokestį, nors už 2014 ir 2015 metus pateiktuose minėtuose deklaracijose (forma PLN204) turėjo apskaičiuoti 2 677,54 Eur daugiau į biudžetą mokėtino pelno mokesčio, kurio nedeklaravo, tokiu būdu A. B., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, siekdama išvengti mokesčių juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, nurodė į deklaracijas įrašyti žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, t. y. neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių, kurių bendra suma sudaro 11 737,81 Eur (9 060,27 Eur PVM ir 2 677, 54 Eur peno mokesčio), tuo A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).

Juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės A. B., kuri nuo 2013-01-15 būdama juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, vienintele akcininke ir direktore, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, veikdama bendrininkų grupe su V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tyčia organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros, o būtent:

Juridinis asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės A. B., kuri turėjo teisę atstovauti, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jo naudai ir interesais, bei pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatą, kad ,,už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už juridinio asmens kontrolę ir buhalterinės apskaitos organizavimą, ir privalėdama garantuoti apskaitos įrašų teisingumą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, siekdama nuslėpti tikrąjį juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą (pajamas, išlaidas, pelną), organizavo šio juridinio asmens apgaulingą buhalterinę apskaitą, tai yra A. B. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjoms V. P. ir S. G., dirbančioms įmonės parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarke, pardavėjoms A. G., L. D. ir R. B., dirbančioms įmonės parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, pardavėjoms S. L. ir G. R., dirbančioms įmonės parduotuvėje, esančioje adresu Vytauto Didžiojo g. 76, Kelmėje, įsigyjant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, atvėsintą paukštieną ir ją parduodant, dalies pardavimų nefiksuoti buhalteriniuose dokumentuose: PVM sąskaitose faktūrose, kasos pajamų ir išlaidų orderiuose, bei neišmušant kasos aparatuose kasos kvitų (čekių), ir tokiu būdu neparodant už parduotą paukštieną gautų piniginių lėšų.

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., vykdydamos A. B. nurodymus, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tačiau ne vėliau kaip nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Kaune, užsakė ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį atvėsintos paukštienos, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai pristatė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves, esančias adresais (duomenys neskelbtini), Jurbarke, (duomenys neskelbtini), Radviliškyje ir (duomenys neskelbtini), Kelmėje, pardavėjoms pateikdami dvi pirkimą - pardavimą patvirtinančias PVM sąskaitas faktūras, vienoje iš kurių buvo nurodytas realus pristatytos paukštienos kiekis, o kitoje - mažesnis paukštienos kiekis, kurį parduodant ir reikėjo fiksuoti prekybos vietų kasos aparatuose.

Po to, pardavėjos V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R. vykdydamos A. B. nurodymus, perdavė A. B. žinomai melagingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytą ir parduotą produkciją, už ją gautas apskaitytas ir neapskaitytas pinigines lėšas, bei A. B. arba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams perdavė ir neapskaitytas pinigines lėšas - ne mažiau nei 52 204,44 Eurų, gautas pardavus neapskaitytą produkciją.

Tokiu būdu, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės A. B., kuri turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą ir kuri veikė juridinio asmens vardu, jo naudai ir interesais, veikusios bendrininkų grupe su V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. BAĮ Nr. IX-574 6 str. 2 d.,: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; 12 str. 1 d.,: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus.“, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 organizavo apgaulingą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros, tuo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)a“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, atstovaujamas direktorės ir vienintelės akcininkės A. B., įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu, (duomenys neskelbtini), Kaune, nuo 2013-01-15 vienintelė akcininkė ir direktorė A. B., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, būdama atsakinga už juridinio asmens ūkinę finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, deklaracijų pateikimą, veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, žinodama, jog jos vadovaujamo juridinio asmens veikloje vedama apgaulinga buhalterinė apskaita, pardavėjų V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R. pateiktus žinomai melagingus duomenis, laikotarpiais nuo 2014-01-01 iki 2014-09-25 ir nuo 2015-10-21 iki 2016-01-19 perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančiai G. B., o laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2015-10-20 perdavė buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojoms, pastarosioms nežinant tikrųjų A. B. nusikalstamų ketinimų, ir tyčia nurodė pastarosioms įtraukti pardavėjų pateiktus žinomai melagingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą įtraukti į buhalterinę apskaitą bei pateikti šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui.

Buhalterinę apskaitą tvarkanti G. B., laikotarpiais nuo 2014-01-01 iki 2014-09-25 ir nuo 2015-10-21 iki 2016-01-19, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, laikotarpiu nuo 2014-09-26 iki 2015-10-20, vykdydamos A. B. nurodymus, nežinodamos, kad joms pateikti juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenys apie pajamas, išlaidas ir pelną yra melagingi ir neatitinka tikrovės, įrašė į pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM) deklaracijas (forma FR0572) ir pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) tikrovės neatitinkančius duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, išlaidas ir pelną, bei pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tai yra:

2014-03-25 pateiktoje už 2014 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 148 107 Lt (42 894,75 Eur) ir 31 102 Lt (12 423,18 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 8 502,30 Lt (2 462,44 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 475,61 Lt (427,37 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 135 622 Lt (39 278,85 Eur) ir 28 481 Lt (8 248,67 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 8 811,00 Lt (2 551,84 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 529,18 Lt (442,88 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 162 469 Lt (47 054,27 Eur) ir 34 118 Lt (9 881,26 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 17 853,50 Lt (5 170,73 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 3 098,54 Lt (897,40 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. gegužes mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 145 509 Lt (42 142,32 Eur) ir 30 557 Lt (8 849,91 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 6 742,80 Lt (1 952,85 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 170,24 Lt (338,92 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 148 606 Lt (43 039,27 Eur) ir 31 459 Lt (9 111,16 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 3 814,50 Lt (1 104,75 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 662,02 Lt (191,73 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-11 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 169 103 Lt (48 975,61 Eur) ir 30 094 Lt (8 715,82 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 8 049,50 Lt (2 331,30 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 397,02 Lt (404,60 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-09-25 pateiktoje už 2014 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 151 836 Lt (43 974,74 Eur) ir 31 885 Lt (9 234,53 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 3 359,00 Lt (972,83 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 582,97 Lt (168,84 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-10-27 pateiktoje už 2014 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo apmokestinamųjų sandorių už 151 836 Lt (43 974,74 Eur) ir 31 885 Lt (9 234,53 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 3 783,75 Lt (1 095,85 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 656,68 Lt (190,19 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-12-08 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 130 010 Lt (37 653,50 Eur) ir 27 302 Lt (7 907,20 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 4 507,10 Lt (1 305,35 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 782,22 Lt (226,55 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2014-12-30 pateiktoje patikslintoje už 2014 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 104 476 Lt (30 258,34 Eur) ir 21 940 Lt (6 354,26 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 4 079,50 Lt (1 181,50 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 708,01 Lt (205,05 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2015-01-27 pateiktoje už 2014 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 104 476 Lt (30 258,34 Eur) ir 21 940 Lt (6 354,26 Eur) pardavimo PVM, nors turėjo 7 569,57 Lt (2 192,30 Eur) daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 1 313,73 Lt (380,48 Eur) į biudžetą mokėtino PVM;

2015-02-25 pateiktoje už 2015 m. sausio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 25 762 Eur ir 5 410 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 1 117,50 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 193,95 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-03-25 pateiktoje už 2015 m. vasario mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 27 479 Eur ir 5 771 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 1 527,15 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 265,04 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-04-27 pateiktoje už 2015 m. kovo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 681,00 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 118,19 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-05-26 pateiktoje už 2015 m. balandžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 1 848,75 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 320,86 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-06-30 pateiktoje už 2015 m. gegužės mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 093,95 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 363,41 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-07-28 pateiktoje už 2015 m. birželio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 30 566 Eur ir 6 419 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 4 199,63 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 728,86 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-08-25 pateiktoje už 2015 m. liepos mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 31 454 Eur ir 6 606 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 4 667,91 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 810,13 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-09-23 pateiktoje už 2015 m. rugpjūčio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 25 797 Eur ir 5 417 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 121,56 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 368,20 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-10-21 pateiktoje už 2015 m. rugsėjo mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 27 559 Eur ir 5 787 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 251,46 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 390,75 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-11-23 pateiktoje už 2015 m. spalio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 25 755 Eur ir 5 409 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 2 014,92 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 349,70 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2015-12-21 pateiktoje už 2015 m. lapkričio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 22 274 Eur ir 4 678 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 3 106,92 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 539,22 Eur į biudžetą mokėtino PVM;

2016-01-22 pateiktoje už 2015 m. gruodžio mėnesį PVM deklaracijoje (forma FR0600) nurodė, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo apmokestinamųjų sandorių už 31 628 Eur ir 6 642 Eur pardavimo PVM, nors turėjo 4 251,95 Eur daugiau apmokestinamųjų sandorių, kurių neapskaitė buhalterinės apskaitos registruose, ir nedeklaravo 737,94 Eur į biudžetą mokėtino PVM.

Taip pat 2015-05-29 pateiktoje už 2014 metų mokestinį laikotarpį metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaravo 24 375 Lt (7 059,49 Eur) nuostolį, o 2016-05-29 pateiktoje už 2015 metų mokestinį laikotarpį metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204) deklaravo 80 165 Eur nuostolį ir 796 Eur pelno mokestį, nors už 2014 ir 2015 metus pateiktuose minėtuose deklaracijose (forma PLN204) turėjo apskaičiuoti 2 677,54 Eur daugiau į biudžetą mokėtino pelno mokesčio, kurio nedeklaravo.

Tokiu būdu, juridinis asmuo ,, (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės A. B., kuri veikė juridinio asmens naudai ir interesais, siekdama išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas ir pelną, bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai - Valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriui, tokiu būdu juridinis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių, kurių bendra suma sudaro 11 737,81 Eur (9 060,27 Eur PVM ir 2 677,54 Eur peno mokesčio), tuo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).

Motyvuojamoji dalis

- liudytojos G. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad nuo 2015-09-01 A. B. prašymu, pasirašius tarpusavio sutartį pagal verslo liudijimą, ji veda UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota (duomenys neskelbtini), Kaunas buhalterinę apskaitą. Minėtos bendrovės veikla yra mažmeninė prekyba maisto produktais specializuotose parduotuvėse, o būtent šaldyta vištiena, kalakutiena bei jų gaminiais. Parduotuvės buvo Jurbarke, Kelmėje, Radviliškyje ir Raseiniuose (jau uždaryta parduotuvė). Įsteigus šią bendrovę, t. y. 2013 m., tikslios datos nepamena, buhalterinę apskaitą vedė D. K., tačiau iki kokios dienos, pasakyti negali. Kaip suprato, minėtai buhalterei išėjus iš darbo, apie du mėnesius buhalteriją tvarkėsi pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. B., po ko nuo 2013 m. liepos mėnesio, jei neklysta, nuo 25 d. buhalteriją pradėjo vesti ji pagal darbo sutartį. 2014 m. liepos - rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji nusprendė išeiti iš darbo. Tiek jai pradėjus dirbti, tiek išeinant iš darbo, joks dokumentų priėmimo - perdavimo aktas pildomus nebuvo, tiesiog buvo viskas perduota pasitikėjimo pagrindu, kadangi visi dokumentai buvo programoje. Jai išėjus iš darbo, nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą pradėjo vesti UAB „Buhalterija ir apskaita“ direktorė I. T. ir tvarkė iki 2015 m., tikslios datos nežino. Nuo 2015-09-15, kaip jau minėjo, A. B. prašymu, ji pradėjo vesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. A. B. minėjo, jog yra bėda, samdyta įmonė buhalterijos neveda, direktorė vengia su ja bendrauti, neteikia deklaracijų, dėl ko ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, gavo nuobaudą. Darbo sąlygas aptarė su A. B., buvo nustatytos jos, kaip buhalterės, tiesioginės funkcijos, t. y. mėnesio pabaigoje A. B. jai pateikia PVM sąskaitas faktūras ir visus pirminius apskaitos dokumentus, po ko ji suformuoja ir pateikia deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai, duomenis statistikai bei Registrų centrui finansinę atskaitomybę, taip pat apskaičiuoja darbo užmokestį pagal darbo sutartis. Duomenis VMI, Sodrai, Statistikai bei VĮ Registrų centrui pateikdavo elektroniniu būdu. Jos darbo vieta yra Kuršių g. 7, Kaune, kur ir yra laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai. 2013 m., kai ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere pagal darbo sutartį, jos darbo vieta buvo šios bendrovės biure, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomojamose patalpose. Yra susitarimas su A. B., kad pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui ir pateikus metinę atskaitomybę, visi dokumentai bus saugomi A. B. nuožiūra, nes visus jos turimus dokumentus ji paims ir saugos pas save. Ji 2015-10-07 pagal dokumentų priėmimo - perdavimo aktą perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, jo kopiją pateiks. Ji, vesdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, naudojosi ir naudojasi iki šiol „Nano“ programa, kurią administruoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ (anksčiau buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“). Kaip jau minėjo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą veda pagal jai A. B. pateiktus pirminius dokumentus, bendrauja tiesiogiai tik su ja. Kartais tenka bendrauti telefonu ir su pardavėjomis dėl darbo užmokesčio klausimų. Minėtos bendrovės pagrindiniai tiekėjai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kiti. Su šiomis bendrovėmis jai tekdavo bendrauti telefonu metų pabaigoje ruošiant suderinimo aktus dėl skolos likučio, nes būdavo atvejų, kad trūkdavo sąskaitų faktūrų (tai buvo pavieniai atvejai) po ko jas jai atsiųsdavo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini)@gmail.com. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas yra bendrovės direktorė bei akcininkė A. B. ir, kiek pamena, ji buvo paskirta įsakymu nuo įmonės įsteigimo. Kiek jai žinoma, įmonės kasoje visuomet būdavo nulis, o jei vykdavo grynųjų pinigų operacijos, tai vykdavo per atskaitingą asmenį. Visose parduotuvėse iš kasos aparatų išėmus grynuosius pinigus, visuomet įnešdavo į bendrovės sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, nors bendrovė, jei neklysta, nuo pernai metų, kiekviename mieste (kur yra parduotuvės) buvo atidaryta po atskirąją atsiskaitomąją sąskaitą, kokiu tikslu tai buvo padaryta, jai nėra žinoma, nes vis tiek visi pinigai buvo pervedami į minėto AB „Swedbank“ banko sąskaitą. Ji turi AB „Swedbank“ banko generatorių, tačiau gali tik atsispausdinti sąskaitos išrašą, visus pavedimus atlikdavo ir šiuo metu atlieka tik direktorė A. B.. A. B. pati asmeniškai atlieka visus pavedimus, t. y. atsiskaito su tiekėjais, seka apmokėjimų terminus, pagal jos paruoštą žiniaraštį moka darbo užmokestį ir pan. Ji neruošia jokių mokėjimų pavedimų, tai daro A. B.. Nuo pat bendrovės įkūrimo, ji dirba nuostolingai, nes įsteigus bendrovę, buvo perkama įranga, kas sudarė dideles išlaidas, po ko blogą finansinę padėtį lėmė tai, kad buvo nesubalansuoti kaštai (brangi patalpų nuoma), o galbūt per mažas parduodamos produkcijos antkainis, dėl ko buvo uždarytos parduotuvės Raseiniuose, Kelmėje, Jurbarke bei Kauno skyrius (turgus). Šiuo metu veikia tik viena parduotuvė Radviliškyje. Iš tiesų nėra išlaidaujama, t. y. stengiamasi paslaugas bei priemones įsigyti minimaliomis kainomis, yra perkama tai kas būtiniausia, o taip pat buvo noras pataupyti buhalterio sąskaita, t. y. dėl to po jos išėjimo iš darbo, buvo pasamdyta UAB ,,Buhalterija ir apskaita“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintos apskaitos politikos neturi. Ar A. B. vedė sau kokius nors registrus, ji nežino, A. B. funkcijos buvo darbas su kasa, bankiniai pavedimai, prekių užsakymas, vykdavo į parduotuves, personalo atranka. Kadangi jos darbo vieta buvo ir yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, su A. B. ji bendrauja telefonu, elektroniniu paštu bei kartą per mėnesį, t. y. iki 10 dienos A. B. atveža jai praėjusio mėnesio PVM sąskaitas faktūras. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip produkcijos tiekėju, jai, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei, teko bendrauti telefonu su minėtos bendrovės buhaltere R., pavardės nežino, dėl likučių suderinimo, metų ar mėnesio gale. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijos apskaitos registruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės buvo aprašytos kaip atskiras klientas, dėl ko jai reikėdavo visas apyvartų žiniaraščio ataskaitas susumuoti. 2015 m. pabaigoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apie 45 000 eurų. Už 2014 m. jokių registrų kompiuterinio varianto neturi, tačiau viskas yra atspausdinta prie jos 2016-01-19 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktų dokumentų, t. y. kiekvieno mėnesio ir pagal kiekvieną parduotuvę atskirai. Už 2015 m. iki 9 mėnesio situacija tokia pati, o nuo 9 mėnesio registrai buvo jau vedami ,,Nano“ programoje, tačiau nuo 9 iki 11 mėnesio minėtos programos duomenų bazė yra sugedusi dėl elektros trukdžių, dėl ko negalima atstatyti duomenų, tačiau šie registrai analogiški ir yra atspausdinti bei pateikti. Nuo 2015 m. 12 mėnesio registrai yra kaupiami ir saugomi kompiuteryje. 2016-01-19 pagal reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą jos pateiktame USB „Kingston“ atmintuke yra įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterija, t. y. turėtų būti „Nano“ duomenų bazės failas, kuris yra sugadintas (virusuotas ir jis nepasileidžia), taip pat antras failas, t. y. 2015 m. gruodžio mėnesio duomenų bazės kopija, tačiau nori pasakyti, kad gali būti jog šioje kopijoje nėra suvesti pilni duomenys dėl to, kad jai A. B. pateikdavo iki 10, kito mėnesio dienos. USB rakte ,,Kingston“ yra įkelta informacija iš jos darbinio kompiuterio, duomenis įkėlė pareigūnai, kuriems minėtą dieną minėtu protokolu buvo ir pateiktas raktas, o būtent ši info: darbo sutarčių šablonai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, popierinių sumų suvestinė, finansinės ataskaitos, pelno – nuostolio ataskaitos ir kt. (7 t., b. l. 57-59, 62-65);

- įtariamuoju apklausto A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad 2005-04-31 jis įsteigė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios jis yra vienintelis akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla yra didmeninė prekyba paukštiena bei jos gaminiais. Vienintelės produkcijos – žalios paukštienos (vištienos ir kalakutienos) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėjas yra Lenkijos Respublikos įmonės PROSPER ir Gorni i Synowie. Iš įmonės PROSPER pirko kalakutieną (žalią), o iš įmonės Gorni i Synowie pirko vištieną (žalią). Kokie asmenys yra įmonių PROSPER ir Gorni i Synowie atstovai su kuriais bendraudavo užsakydami prekes, tiksliai negali pasakyti, žino tiek, kad užsakydami produkciją iš įmonės Gorni i Synowiev bendraudavo su keliais įmonės vadybininkais vardais K., A. ar P.. Su kuo bendraudavo iš įmonės PROSPER negali pasakyti, nes vardų neklausdavo, jam tai buvo neaktualu. Užsakymus visada atlikdavo telefonu. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lenkijos įmonių PROSPER ir Gorni i Synowie yra sudarytos sutartys dėl produkcijos (kalakutienos bei vištienos) pirkimo - pardavimo, tačiau kada, negali pasakyti. Ne anksčiau nei nuo 2014-01-01, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, jis pradėjo pirkti dalį produkcijos (vištieną, kalakutieną) grynaisiais pinigais iš jo minėtų Lenkijos įmonių, kurios dalį neapskaitydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje. Taip pat šią dalį produkcijos pardavinėjo savo pirkėjams be apskaitos dokumentų, o gautus pinigus už parduotą neapskaitytą produkciją, pasilikdavo sau, kaip pinigus, kuriuos leisdavo vėl neapskaitytos produkcijos įsigijimui bei savo reikmėms. Ši neapskaitytos produkcijos dalis sudarydavo 35-40 procentų nuo viso vieno užsakymo (iš Lenkijos įmonės PROSPER kartu su Gorni i Synowie) kiekio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytos produkcijos (kalakutienos, vištienos) pirkėjai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas R., pavardės negali pasakyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas buvo moteris, tiksliai jos anketinių duomenų negali pasakyti, IĮ V. B. ūkis, kurios atstovas buvo V. B., Kauno „Šilainių turgus“ pardavėjos, kokios tiksliai negali pasakyti, jos įsivardindavo turgavietėje esančiu prekyvietės numeriu, taip pat Kauno „Stoties turgus“ pardavėjos, kokios vėl tiksliai negali pasakyti, jos įsivardindavo turgavietėje esančiu prekyvietės numeriu. Kokiu būdu šios įmonės bei turgaviečių pardavėjos sužinojo, jog jis gali jiems parduoti neapskaitytą produkciją (vištieną, kalakutieną), jis tiksliai negali pasakyti, t. y. vieniems jis pats pasiūlė pirkti tokios kilmės produkciją bei atsiskaityti už ją grynaisiais pinigais šių operacijų neįtraukiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei asmenų (fizinių bei juridinių) apskaitą, kiti asmenys (fiziniams/juridiniams) patys paprašė parduoti tokią (neapskaitytą) už grynuosius pinigus be apskaitos dokumentų produkciją (vištieną, kalakutieną). Tačiau tiksliai įvardinti negali, kam jis pasiūlė bei negali tiksliai įvardinti, kas jo to paprašė, t. y. parduoti be apskaitos dokumentų produkcijos už grynuosius pinigus. Taip pat negali pasakyti ar jis pats, ar jis girdėjo iš kitų asmenų, kaip vykdyti tokius užsakymus, t. y. užsakant prekes (vištieną, kalakutieną) nurodyti, kokį kiekį asmuo (fizinis/juridinis) nori įsigyti oficialiai (su apskaitos dokumentais), kokį kiekį nori įsigyti be apskaitos dokumentų, sumokant už juos tik grynaisiais pinigais. Kaip pavyzdį gali paminėti 1+2, t. y. viena dėžė su apskaitos dokumentais, kitos 2 dėžės produkcijos be apskaitos dokumentų. Neapskaitytos produkcijos įsigijimas bei jos pardavimas be apskaitos dokumentų vykdavo taip: produkcijos (žalios paukštienos (vištienos, kalakutienos)) užsakymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ V. B. ūkis, Kauno „(duomenys neskelbtini)“ ir Kauno „Šilainių turgus“ pardavėjų priimdavo telefonu 8-(duomenys neskelbtini). Užsakymus priimdavo jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, sandėlininkas S. P. bei buhalterė R. Ž., t. y. tas asmuo, kuris tuo metu būdavo prie jo minėto telefono. Mobilaus ryšio telefonas NOKIA, kuriame buvo įdėta SIM kortelė su abonentiniu Omnitel numeriu 8-(duomenys neskelbtini) visada fiziškai būdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėse patalpose, esančiose Europos pr. 38, Kaunas. Užsakymų priėmimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ V. B. ūkis, Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjų, Kauno „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjų vykdavo kiekvieną savaitės dieną. Užsakymai būdavo žymimi jo darbo kompiuteryje, kuris paimtas kratos metu. Vaizduoklio darbalaukyje yra dokumentas pavadinimu „užsakymai“. Dokumentas kompiuteryje nebuvo pildomas, jį atspausdindavo ir jis būdavo tos dienos užsakymų lapas, t. y. į jį įrašoma data. Tada į šį lapą (A4 formato), kuris yra sudarytas lentelės principu, ranka yra įrašomi duomenys, t. y. eilutėje įrašomas asmens (fizinio/juridinio) pavadinimas bei jo užsakymas. Užsakymą atvaizduodavo taip, kaip pvz. 6+4. 6 - reikšdavo užsakytos produkcijos (žalios paukštienos) dėžės su apskaitos dokumentais, 4 - reikšdavo užsakytos produkcijos (žalios paukštienos) dėžės be apskaitos dokumentų. Ši produkcija buvo parduodama tik sumokėjus grynuosius pinigus ir neišrašant apskaitos dokumentų. Šią formulę pasakydavo telefonu prekių užsakovas. Tada pagal produkcijos užsakytas pozicijas (su apskaitos dokumentais ir be apskaitos dokumentų) susumuodavo ir tame pačiame lape jis ar R. Ž. surašydavo, ką reikia užsakyti iš jo minėtų Lenkijos įmonių PROSPER ir Gorni i Synowie. Po to jis asmeniškai, tai būdavo visada, telefonu skambindavo į jo minėtas Lenkijos įmones ir pasakydavo jų atstovams bendrą užsakomos produkcijos (žalios paukštienos) kiekį (kartais dėžėmis (standartas dėžėje vištienos 15 kg., kalakutienos 20 kg., kartais standarto ir nebūdavo), kartais kilogramine išraiška) bei pasakydavo kokį kiekį (dėžių ar kilogramų) pirks išmušant kasos čekį. Tada vairuotojui A. K. jis asmeniškai, tai darydavo tik jis, įduodavo į rankas reikalingą kiekį grynųjų pinigų, tam, kad jis galėtų sumokėti už užsakytos produkcijos (žalios vištienos, kalakutienos) dalį, kurią užsakė, jog pirks su kasos čekiu. Jis kiekvienos savaitės pirmadienį bei trečiadienį vykdavo į Lenkijos Respubliką į jo minėtas Lenkijos įmones, kuriose pasiimdavo jo (A. B.) užsakytą produkciją. Nori pabrėžti, kad kartais būdavo ir vienas vykimas per savaitę, t. y. pirmadienį arba antradienį. Atvykęs su įsigyta produkcija jis išsikraudavo ją sandėlyje, adresu Europos pr. 38, Kaunas. Produkciją priimdavo asmeniškai jis. Jis taip pat paimdavo ir dokumentus, t. y. dalies produkcijos įgytos su sąskaita faktūra (prie jos dar būdavo CMR, veterinarijos pažymos), bei kasos čekius (lenk. Paragon) išmuštus už įgytą dalį produkcijos be sąskaitų faktūrų, už kurią sumokėdavo jo duotais grynaisiais pinigais (Lenkijos zlotais, kartais eurais). Tada jis paduodavo minėtą užsakymo lapą su apibendrintais duomenimis S. P., kad atrinktų atvežtos produkcijos užsakymus. Užsakymus atrinkdavo miestais (Vilnius, Kaunas, Kelmė, Jurbarkas ir t. t.). Tada jis su atvežtais dokumentais nueidavo į administracines patalpas, kur užsipajamuodavo dalį produkcijos, t. y. tą, kuri buvo atvežta su sąskaita faktūra. Po to jis suformuodavo sąskaitas faktūras asmenims (fiziniams/juridiniams) tai produkcijos daliai, kuri buvo prašoma su oficialiais dokumentais. Šias sąskaitas kartu su kitais dokumentais (pinigų priėmimo kvitais, taros lapeliais, kuriuose atsispindėdavo visas asmens (fizinio ar juridinio) užsakymas, kaip pvz. 6+4 ar 30, jeigu reikdavo klientui (fiziniam/juridiniam) būdavo išrašomas krovinio gabenimo važtaraštis, kuriame būdavo kiekiai bei kainos nurodytos užsakytos neapskaitytai produkcijai) paduodavo vairuotojams S. R. bei M. M. ar A. K., kurie dirbdavo tuo pačiu metu atskirais automobiliais bei, kurie vykdavo į atskirus miestus. Vairuotojai pristatę užsakymą asmeniui (fiziniam/juridiniam) duodavo pasirašyti jos priėmėjui ant grynųjų pinigų priėmimo kvito (tiems kurie mokėdavo už oficialią dalį grynaisiais pinigais), pasirašyti ant sąskaitos faktūros bei paimdavo grynuosius pinigus sumokėtus užsakovų už dalį neapskaitytos, užsakytos bei pristatytos produkcijos (žalios vištienos, kalakutienos), kuriuos jie susidėdavo iš jo paminėtų klientų, į maišelį. Grįžę vairuotojai maišelius su surinktais grynaisiais pinigais, sumokėtais už neapskaitytą produkciją, pristatydavo asmeniškai jam, o jam nesant maišelį pakišdavo po administracinės patalpos, kurioje yra jo darbo vieta, durimis. Dokumentus – sąskaitas faktūras, grynųjų pinigų kvitus, taros lapelį, jei būdavo neimamas krovinio gabenimo važtaraštis, taip pat ir šį dokumentą, turėjo vairuotojai padėti į nurodytą dokumentų laikymo vietą jo darbo kabinete. Grynuosius pinigus, gautus atsiskaičius už parduotą produkciją, į UAB „Aivida“ sąskaitą banke įnešdavo asmeniškai jis. Nori pabrėžti, kad įmonės kasą tvarko tik jis, pas jį fiziškai yra banko sąskaitos generatoriai. Kiti grynieji pinigai, gauti už neapskaitytą produkciją (vištienos/kalakutienos) būdavo laikomi pas jį, t. y. juos jis laikydavo namuose, kartais striukės kišenėje. Juos, kaip ir minėjo apklausos metu, išleisdavo kitos neapskaitytos produkcijos pirkimui, t. y. sumokėjimui už ją Lenkijoje, bei savo reikmėms. Visada parduodavo neapskaitytą produkciją savo klientams užsidėdamas apie 0,1 euro antkainį nuo vieno kilogramo kainos, nepriklausomai nuo produkcijos rūšies. Pranešime apie įtarimą nurodyti ir jo bendrininkai, tačiau jis nesutinka su tuo, kadangi jie apie jo verslą, t. y. oficialios bei neoficialios produkcijos pirkimą bei jos pardavimą nieko nežinojo, jie vykdė tik jo nurodymus, tačiau jis jiems esmės nesakė, jie jo ir neklausė. Jei jie patys suprato, jog šis vykdo neoficialią produkcijos apskaitą, tai jis nežino. Papildomos apklausos metu įtariamasis A. B. parodė, kad tiek neapskaitytą, tiek apskaitytą paukštienos produkciją iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo kada tiksliai negali pasakyti, nes neprisimena. Šios įmonės akcininkė yra A. B., buvusi jo žmona. Kas šios įmonės direktorius ar buhalteris nežino. Kokia veikla UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima, taip pat negali pasakyti. Užsakymus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių, esančių Jurbarko, Kelmės, Radviliškio miestuose, pardavėjų. Jų anketinių duomenų negali pasakyti. Užsakymai vykdavo tokia pačia tvarka, kaip ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, IĮ V. B. ūkis, Stoties bei Šilainių turgų pardavėjų. Grynųjų pinigų surinkimas už neapskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamą produkciją (paukštieną (vištieną, kalakutieną)) vyko tokiu pačiu būdu, kaip ir su jo aukščiau minėtomis įmonėmis bei fiziniais asmenimis, t. y. juos surinkdavo vairuotojai, kurie kartu su apskaitytos produkcijos pardavimo dokumentais grynuosius pinigus pristatydavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracines patalpas, esančias Europos pr. 38, Kaunas, bei perduodavo jam asmeniškai, o šiam nesant pakišdavo po durimis. Už apskaitytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą produkciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Užsakymo lapai rašyti fiksuojant apskaitytą bei neapskaitytą produkciją, ankstesniu laikotarpiu, kada tiksliai negali pasakyti, datos yra ant užsakymo lapų, kurie buvo paimti bei rasti kratos metu (7 t., b. l. 70-79);

- liudytojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis apie du metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo - ekspeditoriaus pareigose. Jo tiesioginės funkcijos yra nuvežti produkciją (vištieną, kalakutieną) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuves, esančias Jurbarke, Kelmėje, Radviliškyje, Raseiniuose (ši parduotuvė užsidarė 2014 m. vasarą), taip pat į „(duomenys neskelbtini) kalakutų ūkį“, esantį netoli Kretingos, Kalviškių k. Produkciją jis visuomet veždavo su dokumentais, tačiau tiksliai kokiais pasakyti negali, nes nesigilino. Sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, sandėlininkas S., pavardės nežino, būdavo paruošęs produkciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. B. paduodavo krovinio gabenimo dokumentus, kurie buvo sudėti į voką ar į peršviečiamą papkę. Jokių nurodymų A. B. prieš išvykstant neduodavo, jis žinojo ką reikia daryti, t. y. atvažiavęs į parduotuvę jis pardavėjai paduodavo jam A. B. paduota voką ir jau pardavėja žiūrėdavo, o jis tuo metu kraudavo produkciją, po ko pardavėja jam atiduodavo papkę ir jis važiuodavo toliau. Ir taip būdavo visose parduotuvėse bei „(duomenys neskelbtini) kalakutų ūkis“. Grynuosius pinigus pardavėjos jam duodavo tiesiogiai į rankas, tačiau už ką perduoti pinigai, jis nežino, nes nesigilino. Jam pardavėjos paduodavo papkę ar voką, bei pinigus, kuriuos jis parveždavo į Kauną ir palikdavo ofise, t. y. pakišdavo po A. B. kabineto durimis, o jei kartais būdavo jis pats, tai perduodavo jam asmeniškai. Tokia tvarka buvo visose UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėse. Už perduotus jam pinigus niekas niekur neprašė pasirašyti, tik parduotuvėje, esančioje Jurbarke, jo pardavėjos prašydavo pasirašyti kažkokiame sąsiuvinyje, tačiau už ką jis pasirašinėdavo, nežino. Jam pasiteiravus kas čia tokio ir už ką pasirašo, kažkurį iš pardavėjų, atsakė, kad čia jų vidinis reikalas, kad jos nesusipainiotų ir viską žinotų, nes neva joms taip geriau. Jam parodydavo, kurioje vietoje sąsiuvinyje pasirašyti, po ko jis ir pasirašydavo. Kitose parduotuvėse jam pasirašyti neduodavo. Pateikus baltos spalvos sąsiuvinį su užrašu „Jurbarkas“, kuris buvo paimtas 2016-01-19 kratos metu Jurbarke, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, liudytojas parodė, kad ketvirto puslapio dešinio kampo apačioje prie skaičių „226,70“, penkto puslapio dešinio puslapio apačioje prie skaičių „612,27“, septintajame puslapyje prie skaičių „337,81“, „60,86“, „126,01“ ir „16,78“, devinto puslapio dešinio kampo apačioje prie skaičių „311,44“ yra jo parašai. Tai buvo jam perduotos pinigų sumos, kurių jis niekuomet neperskaičiuodavo, tai darydavo pardavėja jam matant, arba jau duodavo pinigus įvardindama tik sumą. Grynuosius pinigus jam dažniausiai duodavo pardavėjos dirbusios parduotuvėse Jurbarke, Kelmėje ir Radviliškyje, tačiau Kelmėje labai retai. Kokios pinigų sumos jam buvo perduodamos iš parduotuvių, esančių Kelmėje ir Radviliškyje be kvitų, pasakyti negali, bet gali būti, kad panašios, kaip ir Jurbarko, kurios buvo įvardintos sąsiuvinyje. Pasitikėjimas buvo dėl to, kad niekuomet nebuvo iškilę problemų (7 t., b. l. 98-101);

- įtariamąją apklaustos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2010 m. vasario mėn. nuėjusį dar į remontuojamas parduotuvės patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), Jurbarkas, susitiko su tuo metu ten buvusia vadybininke J. S., su kuria šnekėjo dėl įsidarbinimo. Maždaug po savaitės, jai į mobilųjį telefoną paskambino J. S. ir pasakė, kad ji priimama į darbą. Kelių dienų bėgyje buvo paruoštos darbo sutartys ir ji susitiko su tuo metu buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore A. B., jos pasirašė darbo sutartį ir pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos pareigose. Dar prieš pasirašant darbo sutartį su direktore sutarė, kad dirbs už minimalią mėnesinę algą, plius 1 % nuo suprekiautos sumos, algą pervedant vieną kartą per mėnesį į jos sąskaitą, esančią banke Swedbank. Visą laiką alga buvo mokama tokiu būdu ir visada oficialiai. Pasirašius sutartį, direktorė pati asmeniškai jai ir kitai į darbą priimtai pardavėjai L. B. parodė kasos aparato naudojimo tvarką, žodžiu supažindino su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, parodė kasos knygą, kurią ji privalėjo pildyti kiekvieną dieną. Pačioje pradžioje vadybininkė J. S. kiekvieną dieną atvažiuodavo ir būdavo jų parduotuvėje, padėdavo joms naudotis kasos aparatu ir pildyti knygą, vėliau ji tai darydavo savarankiškai. Į jos darbo pareigas įėjo ne tik prekių realizacija, bet ir prekių užsakymas, nuo pat jos darbo pradžios. Šviežių mėsos gaminių tiekėjas buvo toje pačioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs A. B. (direktorės vyras), rūkytus gaminius užsisakydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Atskiros prekių apskaitos ji nevykdydavo, tik vesdavo sąsiuvinį, (neturėjo ir neturi kompiuterio) į kurį surašydavo ir sudėdavo visą atvežtos produkcijos dokumentaciją. Šį sąsiuvinį kiekvieno mėnesio pabaigoje kartu su visa surinkta dokumentacija arba tiesiogiai į rankas, arba per prekes atvežusį vairuotoją, perduodavo direktorei A. B.. Pasakyti kas vedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, kas teikė duomenis VMI ir Sodrai negali, niekada tiesiogiai nebendravo su buhaltere ir jos nepažįsta. 2013 m. vasario mėnesį buvo pakeista jos ir darbdavio darbo sutartis, kadangi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl kokių priežasčių buvo keičiami pavadinimai, ji nežino, bet prekių tiekėjas liko tas pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantis A. B.. Visas jos užsakomas prekes į parduotuvę pristatydavo vairuotojai ir kartu su atvežta produkcija pateikdavo jai sąskaitas faktūras. Sąskaitose faktūrose visos gautos prekės visada būdavo nurodomos teisingai, sąsiuvinį visada pildydavo sąžiningai. 2014 m. vasaros pabaigoje, ar tai rudens pradžioje, tiksliau nepamena, į parduotuvę atvažiavo A. B., kuri pasakė, kad ne visa realizuojama produkcija bus mušama į kasą. Ji puikiai suprato, kad jei nevykdys jai duotų nurodymų, liks bedarbė, o kadangi Jurbarkas yra mažas miestelis, kuriame susirasti darbą yra labai sunku, o ji yra vienintelis dirbantis šeimos narys, nes vyras yra invalidas ir turi tik 35 % darbingumo, tai atsisakyti ir nepaklusti negalėjo. Po minėto pokalbio su direktore visa produkcija būdavo vairuotojų pristatoma su tvarkingomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ užpildytomis sąskaitomis faktūromis, kurias ji, kaip visada, surašydavo į sąsiuvinį, tačiau kartais po kelių dienų vairuotojai kartu su nauja prekių partija atveždavo ir „naujas“ buvusio prekių vežimo sąskaitas faktūras (surašytas tos pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jose nurodytais mažesniais produkcijos kiekiais, nei buvo prieš tai. Po to ji vairuotojui turėjo atiduoti pirminę sąskaitą faktūrą, sąsiuvinyje pagal „naująją“ faktūrą pataisyti duomenis, o pinigų skirtumą, kuris išeidavo įvairus, kartais 15-30 eurų, kartais 300 – 400 eurų, ji grynais atiduodavo tam pačiam vairuotojui. Visada pinigus įdėdavo į permatomą celofaninį maišelį, tam kad neišsibarstytų. Paskui ji turėjo realizuoti prekes šiai sumai, neišduodant pirkėjui kasos čekio. Tokie sąskaitų keitimai būdavo gal pora kartų per mėnesį, nors prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems pristatydavo du-tris kartus per savaitę. Su direktore buvo tik vienas, jau jos minėtas pokalbis šia tema. Sąskaitas atveždavo ir pinigus ji duodavo skirtingiems vairuotojams, vardų pavardžių nurodyti negali. Kam vairuotojai nuveždavo pinigus arba iš ko gaudavo šias pakeistas sąskaitas, pasakyti negali. Niekam nepranešdavo kiek buvo suprekiauta produkcijos išduodant čekius, o kiek be čekių, bet visa informacija kiek priprekiauta su čekiais visada būdavo pildoma į kasos knygą. Taip pat kiekvieną mėnesį pateikdavo direktorei sąžiningai savo pačios pildytą sąsiuvinį su įrašais, kiek buvo gauta prekių pradžioje, o po to jau po „naujos“ sąskaitos pateikimo atsirasdavo produkcijos išbraukymas ir nauji skaičiai. Analogiškas sąsiuvinis su pradžioje teisingai gauta produkcija, o po to su pakeistais ir išbraukytais skaičiais buvo paimtas šiandien jos namuose atliekant kratą. Dabar tiksliai negali nurodyti kokio mėnesio įrašus darė tame sąsiuvinyje. Neišduodant čekių jie prekiaudavo tik tam sumos skirtumui, kuris atsirasdavo pakeitus sąskaitas faktūras ir tik po jų pakeitimo, daugiau visada viskas prekes realizuodavo tik išduodant čekius. Dėl savo tokio elgesio ji labai gailisi, tačiau keisti sąskaitas faktūras ji sugalvojo tikrai ne pati ir tai daryti buvo priversta, nes šis darbas ir ši minimali alga yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis ir jo prarasti ji negalėjo (7 t., b. l. 113-123, 131-133);

- įtariamąja apklaustos S. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški parodymai, ji dirbo pardavėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Jurbarkas (7 t., b. l. 160-170, 176-178);

- įtariamąją apklaustos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad dėl jai pareikšto įtarimo kalta prisipažįsta iš dalies ta apimtimi, kad ji pardavinėjo dalį nepajamuotos atvėsintos paukštienos gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdama buhalterinės apskaitos taisykles ir taip vesdama apgaulingą buhalterinę apskaitą. Taip pat parodė, kad maždaug 2009 m. antroje metų pusėje įsidarbino į parduotuvę, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis, pardavėjos pareigose. Šį darbą jai pasiūlė pažįstama jau šioje parduotuvėje dirbusi L. D.. Ji susitiko su šios parduotuvės direktore A. B.. Šio pokalbio metu jos apsitarė darbo sąlygas, darbo užmokesčio ir apmokėjimo tvarką. Priimta į darbą ji buvo pasirašytinai supažindinta su kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, kasos aparatų naudojimo tvarka. Tai jai jau nebuvo naujiena, kadangi ji ir anksčiau yra dirbusi pardavėja ir atlikinėjo operacijas su kasos aparatu. Šios parduotuvės veiklą organizavo ir kontroliavo direktorė A. B.. Ji maždaug kas savaitę atvažiuodavo į parduotuvę ir žiūrėdavo ar tvarka parduotuvėje, ar pilni šaldytuvai mėsos gaminių, ar tvarkingos maisto lentynos ir panašiai. Ji nežino, kas įmonėje yra atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, duomenų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei Sodrai. Mano, kad tai darė pati direktorė A. B.. Jos savarankiškai, t. y. ji ar kitos pardavėjos užsakydavo į parduotuvę prekių, kai jų trūkdavo. Niekas joms dėl to nurodymų neduodavo. Ji ir priimdavo prekes bei jas ir realizuodavo (parduodavo). Ji parduodavo įvairias maisto prekes: šviežią paukštieną (vištieną, kalakutieną), įvairius rūkytus mėsos gaminius (kiaulieną, vištieną, kalakutieną), įvairius sausainius ir duonos gaminius, nealkoholinius gėrimus (mineralinį vandenį, sultis, vaisvandenius). Maisto prekes užsakinėdavo iš įvairių tiekėjų: šviežią lenkišką kalakutieną ir vištieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, rūkytus mėsos gaminius iš bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, ŽŪM „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, duonos gaminius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visos paminėtos maisto prekės iš minėtų bendrovių buvo pristatomos kartu su PVM sąskaitos faktūromis, išskyrus dalis šviežios lenkiškos kalakutienos ir vištienos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gaunama nenurodant PVM sąskaitose faktūrose. Pvz., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakydavo apie 150 - 200 kg vištienos ir apie 150 kg kalakutienos, tai nepajamuotos būdavo apie 30 kg gautos mėsos. Šios mėsos užvežimai būdavo apie du - tris kartus per savaitę. Šių nepajamuotų produktų kartais būdavo mažiau, kartais ir daugiau. Dažniausiai šios prekės buvo parduodamos neišmušant kasos kvitų. Tai darė direktorės A. B. nurodymu, be to ji neturėjo kito pasirinkimo, kadangi to nedarydama, būtų praradusi darbą. Apie neišmuštus kasos kvitus ji žymėjo ir žymi sąsiuviniuose, kurie yra laikomi parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškis. Ji sąsiuvinyje nurodydavo datą, prekės pavadinimą, kiekį, kainą ir sumą. Apie išmuštus kvitus informaciją nurodydavo kasos knygoje, kur buvo suklijuojami jame kasos kvitai, o apie neišmuštus kvitus, kaip jau minėjo, rašydavo į sąsiuvinius. Šios informacijos telefonu niekam nepranešinėdavo. Kai direktorė A. B. atvažiuodavo į parduotuvę, tai ji pati pasižiūrėdavo į šiuos sąsiuvinius bei kasos knygas apie išmuštus ir neišmuštus kvitus. Joms niekas neskambindavo iš šios bendrovės ir neliepdavo įmušti kasos aparato čekių didesnei ar mažesnei pinigų sumai, kad oficialiai gautos produkcijos kiekis atitiktų oficialiai parduotos produkcijos pinigine išraiška. Ji pati nuspręsdavo kada įmušti kasos kvitą kada ne, priklausomai nuo parduotų prekių kiekio. Tarkim, jei per dieną parduodavo prekių už 500 eurų, tai apie 30 - 50 eurų parduotų prekių nebuvo mušami kvitai. Tiek ji, tiek kitos pardavėjos, pasibaigus darbo dienai inkasuodavo pinigines lėšas, t. y. kasoje esančius pinigus įnešdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią banko sąskaitą. Nepajamuotus pinigus laikydavo parduotuvėje ir atiduodavo juos po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams, kurių vardų ir pavardžių nežino. Ji žino, kad šiai įmonei vadovauja direktorius A. B., buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. B. sutuoktinis. A. B. joms jokių nurodymų, kiek turi parduoti nepajamuotos paukštienos, nenurodydavo. Šios bendrovės, kaip jau minėjo, vairuotojai atveždavo šią produkciją, kurios dalis buvo nepajamuota. Jos oficialus atlyginimas, atskaičius mokesčius yra 267 Eurai, kuriuos gaudavo vieną kartą į mėnesį į banko sąskaitą, esančią AB ,,Swedbank“ banke. Jos vidutiniškai per mėnesį nuo gautų parduotų nepajamuotų prekių sumai apie 1000 Eurų gaudavo 2 procentus, kuriuos per puse dalydavo su kita pardavėja. Kitus, taip vadinamus „juodus“ pinigus, ji gaudavo vieną kartą per mėnesį - 1 procentą nuo parduotos produkcijos. Nei už „juodus“ pinigus, nei už oficialų atlyginimą ji darbo užmokesčio tabeliuose nepasirašinėdavo. Šį procentą pajamų nuo nelegaliai parduotų prekių gaudavo direktorės A. B. nurodymu. Darbo pamainą, prekių likučius ir užsakytų prekių produkcijos apskaitą vedė pardavėjos savarankiškai. A. B. joms nuolat į parduotuvę pati atveždavo mineralinį vandenį, sultis, vaisvandenius, lenkiškus sausainius ir saldainius, kurie būdavo be dokumentų ir juos dažniausiai visus parduodavo be kasos kvitų. Per mėnesį šių parduodamų prekių suma vidutiniškai susidarydavo apie 500 Eurų ir taip pat nuo šios sumos jos gaudavo 2 procentus su kita pardavėja ir juos dalindavo per puse (8 t., b. l. 8-17, 26-28);

- įtariamosiomis apklaustų L. D. ir R. B., dirbusių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Radviliškis ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški parodymai (8 t., b. l. 54-57, 65-71, 76; 93-96, 103);

- įtariamosiomis apklaustų S. L. ir G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad kaltomis dėl joms pareikštų įtarimų neprisipažįsta, jos dirbdamos pardavėjomis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje, Kelmė, produktus visada gaudavo pagal pateiktas sąskaitas faktūras, neužpajamuota produkcija jos neprekiaudavo. Papildomų apklausų metu įtariamoji S. L. parodė, kad ji dirbdama bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjos pareigose, parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kelmėje, pardavinėjo atvėsintos vištienos produkciją įsigytą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ be kasos kvitų (čekių) direktorės A. B. bei A. B. nurodymu. Dalis produkcijos buvo parduodama su kasos kvitais, o dalis be. Kokią dalį ji pardavė be kasos kvitų nurodyti negali. Pinigus, gautus už parduotą atvėsintą paukštieną be kasos kvitų (čekių) perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams atvežusiems produkciją arba asmeniškai direktorei A. B.. Kokį kiekį bei už kokią sumą savo darbo laikotarpiu bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ji pardavė atvėsintos paukštienos produkcijos nurodyti negali, nes nežino. Neapskaitytos produkcijos bei „juodų“ pinigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo. Parduodant produkciją ne visuomet buvo išduodami kasos kvitai, tai joms nurodė daryti direktorė A. B.. Dėl neapskaitytos paukštienos produkcijos iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ gali pasakyti, kad ji būdavo atvežama be dokumentų, t. y. A. B. savo nuožiūra įdėdavo didesnį kiekį produkcijos nei jos buvo užsakiusios, o jos tą skirtumą turėdavo parduoti nemušant į kasą, o gautus pinigus turėdavo perduoti A. per vairuotojus. Taip pat buvo atvejų, kad kartais būdavo taisoma PVM sąskaita faktūra, o būtent atvežamos prekės su teisinga PVM sąskaita faktūra, t. y. atvežtos produkcijos kiekis atitinka nurodytą kiekį dokumente, tačiau kitą dieną ši PVM sąskaita faktūra tuo pačiu numeriu bei serija buvo atvežama jau pataisyta su mažesniu produkcijos kiekiu, nei realiai buvo gauta produkcijos. Tą skirtumą, jau kaip minėjo, parduodavo nemušant į kasą, o gautus pinigus perduodavo per vairuotoją A. B.. Tai ji darė ne savo noru bei nuožiūra, tiesiog Kelmė yra mažas miestas ir sunku rasti darbą, dėl ko ji ir vykdė direktorės A. B. nurodymus. Taip pat būdavo atvejų, kad jos dalindavosi produkcija, t. y. jei jos būdavo jau iš pardavusios, kaip tarkime, kumpelius, o Jurbarke esančioje parduotuvėje jų buvo daug, tuomet vairuotojai atveždavo joms be dokumentų dalį produkcijos, o jos tą produkciją parduodavo nemušant į kasą, o gautus grynuosius pinigus vėlgi per vairuotoją perduodavo atgal į Jurbarką. Taip pat būdavo ir su Radviliškyje esančia UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuve, tik gali pasakyti, kad jos dažniau gaudavo produkcijos be dokumentų iš Jurbarko, o jos įdėdavo tokios produkcijos į Radviliškį. Taip darydavo A. B. nurodymu, taip ji joms buvo liepusi, o vėliau, nusistovėjus šiai tvarkai, taip darydavo savo nuožiūra, kad išparduoti visą gautą produkciją (8 t., b. l. 130-135, 143-145);

- įtariamąja apklaustos G. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti analogiški parodymai (8 t., b. l. 184-186);

- Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtino prokurorės 2018-11-22 nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L., G. R. atžvilgiu ir jos perduotos pagal laidavimą (7 t., b. l. 140-149, b. l. 183-193; 8 t., b. l. 33-42, b. l. 80-83, b. l. 109-116, b. l. 149-155, b. l. 190-196);

- Juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ duomenys, įmonės kodas 302957988, nuo 2013-01-15 iki 2017-11-14 šiol juridinio asmens akcininkė ir direktorė A. B. (9 t., b. l. 83-85, b. l. 97-101, b. l. 105);

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji A. B., veikdama bendrininkų grupe su V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir būdama atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19 organizavo juridinio asmens apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).

Taip pat baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamoji A. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vienintele akcininke, siekdama išvengti mokesčių įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu A. B., laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).

Taip pat baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamas direktorės A. B., kuri nuo 2013-01-15 buvo šio juridinio asmens vienintele akcininkė ir direktorė, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, veikdama bendrininkų grupe su V. P., S. G., A. G., L. D., R. B., S. L. ir G. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesais, tyčia organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, bei struktūros. Kaltinamosios – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika teisingai kvalifikuota pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija).

Be to, juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas išvengti mokesčių, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2016-01-19, atstovaujamas direktorės ir vienintelės akcininkės A. B., įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelną ir turtą, ir jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, tokiu būdu, juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo privalomų mokesčių. Kaltinamosios – UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika kvalifikuotina pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija).

Skiriant bausmę kaltinamosioms, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamoji A. B. padarė du tyčinius nusikaltimus, nesunkų ir apysunkį (BK 11 str. 3 d., 4 d.), nusikaltimai baigti. Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (9 t., b. l. 56-59). Duomenų dėl A. B. psichiatrinio gydymosi ir dėl priklausomybės ligų gydymosi, byloje nėra.

Kaltinamoji – UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė du tyčinius nusikaltimus, nesunkų ir apysunkį (BK 11 str. 3 d., 4 d.), nusikaltimai baigti. Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvina aplinkybė, kad A. B. prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Kaltinamoji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (9 t., b. l. 86).

A. B. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda sutinka, prašo leisti baudą sumokėti per 10 mėnesių (9 t., b. l. 144-145).

Kaltinamojo - juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. N. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (9 t., b. l. 146).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajai A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamųjų asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti), darytina išvada, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis pilnai atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (BK 41 str.), kaltinamosioms skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis, kadangi ji atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kalta prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 ir 2 d. nuostatomis, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (9 t., b. l. 38-40), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kardomoji priemonė nepaskirta.

Civilinis ieškinys perduotas bankroto bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui prie civilinės bylos Nr. eB2-1120-264/2018 (1 t., b.. l. 40-43).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotini 2016-01-19 kratos metu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), Radviliškyje, rastos ir paimtos pinigines lėšas - 81,73 eurų, kaip uždraustos veikos rezultatas.

Voke esantys 3 CD, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija) ir nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija), ir paskirti bausmes:

pagal BK 24 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį – 35 MGL dydžio, t. y. 1318,10 Eur baudą;

pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 35 MGL dydžio, t. y. 1318,10 Eur baudą;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. B. – 40 MGL dydžio, tai yra 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų) baudą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. redakcija) ir nusikaltimą, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314, įsigal. 2004 m. liepos 13 d. ir 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1472, įsigal. 2011 m. liepos 5 d., redakcija), ir paskirti bausmes:

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 2 dalį – 35 MGL dydžio, t. y. 1318,10 Eur baudą;

pagal BK 20 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 3 dalį – 35 MGL dydžio, t. y. 1318,10 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, ir skirti subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 2259,60 Eur baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 40 MGL dydžio, tai yra 1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 centų) baudą.

Išaiškinti A. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad skirtos baudos turi būti sumokėtos per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į kaltinamųjų pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti 2016-01-19 kratos metu UAB ,,Aiguta“ priklausančioje parduotuvėje, adresu Gedimino g. 26 A, Radviliškyje, rastas ir paimtas pinigines lėšas - 81,73 eurų.

Voke esančius 3 CD, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.