- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-755-212/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00586-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- A. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-755-212/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 15 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-725-266/2015 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, bendro sutuoktinių turto padalijimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo. Ieškinio užtikrinimui, kol bus priimtas teismo sprendimas, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio sūnaus A. K. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo E. K. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. K., po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti laikiną atsakovo E. K. ir jų nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo tvarką, pagal ieškovės pasiūlytą variantą; taikyti atsakovo E. K. vardu registruotų transporto priemonių areštą, uždraudžiant atsakovui disponuoti transporto priemonėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki bus priimtas sprendimas civilinėje byloje nustatė nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina; nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo tvarką:
1. Lyginės metų savaitės savaitgalį atsakovas atitinkamo penktadienio 17:00 val. paima sūnų A. K. iš jo gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos, atsižvelgiant į tos dienos nepilnamečio vaiko užimtumą ugdymo įstaigoje, ir iki atitinkamo sekmadienio 16:00 val. grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei penktadienis yra ne darbo diena arba ne mokymosi diena pagrindinėje ugdymo įstaigoje, atsakovas 10:00 val. arba pasibaigus papildomam vaiko ugdymui tą dieną, paima vaiką iš jo gyvenamosios arba ugdymo vietos ir iki atitinkamo sekmadienio 16:00 val. grąžina vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą.
2. Kiekvienais metais atsakovas su sūnumi A. K. nepertraukiamai praleidžia 14 kalendorinių dienų iš eilės vaiko vasaros atostogų metu, taip pat vaiko pavasario atostogas nelyginiais metais ir rudens atostogas lyginiais metais, paimdamas vaiką iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos 10:00 val. pirmą atostogų dieną ir grąžindamas vaiką iki 18:00 val. paskutinę atostogų dieną.
Priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. K. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo atsakovo vardu registruotas transporto priemones: automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę FAIRHOLME MALLARD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), medvežę priekabą Weimer RDM 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinį traktorių MTZ Belarus - 892, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatė, kad ieškovė šiuo metu gyvena kartu su sūnumi, jį išlaiko, juo rūpinasi. Atsižvelgiant į tai, teismas tenkino ieškovės prašymą ir iki bus priimtas teismo sprendimas bei išspręstas ieškinys, taikė laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečio A. K. gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo motina ieškove. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka iš esmės nepažeidė ginčo šalių ir jų nepilnamečio sūnaus interesų, teismas šią bendravimo tvarką nustatė iki bus priimtas teismo sprendimas byloje. Atsakovas būtino išlaikymo sūnui šiuo metu neteikė. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus yra devynerių metų amžiaus, šiuo metu gyvena su ieškove, teismas sprendė, kad iš atsakovo gali būti priteistas 200 Eur dydžio laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Siekdamas apsaugoti ieškovės turtinius interesus bei užtikrinti jos reikalavimą dėl bendro turto padalijimo, taikė atsakovo vardu registruotų transporto priemonių areštą, uždraudžiant atsakovui disponuoti transporto priemonėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nutartį dalyje dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl atsakovui priklausančių transporto priemonių arešto bei pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui dydžio priteisimo ir atsakovo laikino bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Mano, jog laikinosios apsaugos priemonės nėra reikalingos, nes nepagrįstai suvaržo atsakovo interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad šalių turtinė padėtis skirtųsi ir, kad vaikui reiktų didesnio išlaikymo. Šiai dienai atsakovas nėra finansiškai pajėgus teikti didesnio išlaikymo, nei teismų praktikoje numatytas pusės minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsakovas dirba pagal individualią veiklą, jo pajamos nėra didelės. Todėl yra pajėgus teikti 150 Eurų laikino išlaikymo. Mano, jog teismas, nustatydamas bendravimo tvarką pažeidžia vaiko interesus, ribodamas bendravimą su tėvu. Vaikui 10 metų, todėl jis aiškiai sugeba išreikšti savo norus ir interesus. Mano, kad su sūnumi turėtų bendrauti derindamas bendravimą su ieškove ir atsižvelgiant į vaiko norą ir užimtumą. Nustatytas bendravimas pažeidžia ir atsakovo interesus, nes nenustatyta bendravimo tvarka švenčių dienomis, tėvo ir vaiko gimtadienių dienomis, darbo dienomis. Mano, jog teismas turėtų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl transporto priemonių arešto, nes nėra aišku kaip transporto priemonių areštas gali užtikrinti teismo sprendimą, kai daugumą jų prašoma priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nėra jokių argumentų, kuriais remiantis būtina areštuoti transporto priemones. Mano, jog šiai dienai nėra reikalingas transporto priemonių areštas, nes jis neužtikrina nei vieno ieškinio reikalavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas prašydamas panaikinti ar pakeisti laikinąsias apsaugos priemones siekia išvengti savo pareigų vaiko atžvilgiu. Apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurios sudarytų pagrindo kitaip vertinti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas nepaneigė ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog vaikui realiai per mėnesį yra išleidžiama apie 400 Eur. Apeliantas neįrodė, jog jo finansinė padėtis yra sunki ir negali teikti teismo priteisto išlaikymo. Sumažinus priteistą iš laikymą – nukentėtų nepilnamečio sūnaus interesai. Mano, jog atsakovas siekia nusišalinti nuo tėvo pareigų kaip dalyvavimo vaiko auklėjime, vaiko gyvenime iškylančių problemų bendro sprendimo ir pan., nes nenori nustatyti aiškaus bendravimo su vaiku, o siūlo nustatyti bendravimą su vaiku tada kai jam paranku. Atsižvelgiant į jo psichinę būklę, į tai, jog atsakovui tinkamai bendrauti su sūnumi gali turėti neigiamos įtakos ir vaiko psichologinei būsenai, jo normaliam vystymuisi, mano, kad turėtų būti nustatyta tik minimali atsakovo ir sūnaus bendravimo tvarka. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl transporto priemonių arešto yra pagrįstos, nes atsakovas gali šias transporto priemones perleisti tretiesiems asmenims ar apsunkinti nuosavybės teises, tokiu būdu sumažinant bendro dalintino turto vertę. Atsakovui nėra uždrausta šį turtą naudoti jo tiesioginėje veikloje, todėl jo teisės nėra pažeistos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis keistina (337 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., CK 3.65 str. 1d. – 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Šios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti.
Teismas, spręsdamas prašymą dėl laikino išlaikymo vaikui priteisimo, turi preliminariai nuspręsti laikino išlaikymo dydį, kuris būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų bylos nagrinėjimo metu sąlygas, būtinas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje suformuota prezumpcija, jog sprendžiant dėl lėšų sumos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, orientaciniu kriterijumi gali būti vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Tačiau visgi tai - tik orientacinis kriterijus, kurį taikydamas teismas turi užtikrinti, kad nustatytas vaiko poreikių lygis atitiktų realias išlaidas jo būtiniesiems poreikiams patenkinti.
Anykščių rajono apylinkės teismas 2015-05-22 nutartimi laikinam nepilnamečio vaiko, A. K., gim. 2005-06-25, išlaikymui priteisė iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur. Apeliantas nurodo, jog gali skirti vaikui 150 Eur per mėnesį, nes didesnio išlaikymo teikti nėra pajėgus, jo pajamos iš individualios veiklos nėra didelės. Iš apelianto pateiktų metinių pajamų deklaracijų už 2013 – 2014 metus matyti, jog apelianto pajamos, atskaičius mokesčius sudaro vidutiniškai 650 - 690 Eur per mėnesį (b. l. 34-39). Duomenų apie tai, kad apeliantas turi kitų išlaikytinių, nepateikta. Ieškovė nurodė, kad paprastai vaiko išlaikymui išleidžia apie 400 Eur. Apeliantas šios sumos neginčijo, nepateikė savo atitinkamo skaičiavimo, todėl priteistas laikinas vaiko išlaikymas, atsižvelgiant į tai, kad tokio amžiaus vaikas yra sparčiai augantis, nėra per didelis ir apeliantas pajėgus laikinai 200 Eur išlaikymą teikti. Juolab, kai pats apeliantas pripažįsta, jog jis ne visada teikia išlaikymą vaikui.
Pažymėtina, jog laikinas išlaikymas yra tik laikinoji apsaugos priemonė, t. y. jis priteisiamas, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, preliminariai įvertinus minimalius ir būtiniausius vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą lėšų sumą. Išsamiai aplinkybes, dėl kurių kilo šalių ginčas, taigi ir dėl išlaikymo dydžio vaikui, teismas tirs nagrinėdamas bylą iš esmės.
Sutiktina su apelianto argumentais, kad pagrindo nustatyti laikiną vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, nėra. Ieškovė, reikšdama prašymą nustatyti laikinąją sūnaus ir tėvo bendravimo tvarką nepakankamai argumentavo būtinumą nustatyti šią tvarką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnui yra 10 metų, todėl tokio amžiaus vaikas sugeba pats išreikšti savo mintis bei norus. Byloje esami duomenys patvirtina, kad pagrindo varžyti tėvo ir sūnaus bendravimo, nustatant tam tikras dienas bei valandas, nėra būtina. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones, nustatydamas bendravimo tvarką ir tuo suvaržydamas tėvo ir sūnaus laisvą pasirinkimą bendrauti jiems priimtinu būdu ir laiku.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismui nebuvo jokio pagrindo areštuoti atsakovui priklausančias transporto priemones. Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė areštuotas transporto priemones, išskyrus VW Passat, prašo priteisti atsakovui. Ieškovė nurodo, kad transporto priemonės įgytos santuokoje ir ši aplinkybė nėra ginčijama. Aplinkybės, kad transporto priemonės gali būti kažkokiu būdu perleistos, turto teisinio režimo nekeičia, šis turtas vis vien bus laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir dalijamas. Dėl to, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo E. K. vardu registruotas transporto priemones.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, iš dalies klaidingai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, taikymo nuostatas, todėl yra pagrindas skundžiamos nutarties dalis dėl bendravimo su vaiku nustatymo ir transporto priemonių areštavimo, panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalis dėl nustatytos laikinos atsakovo E. K. ir nepilnamečio sūnaus A. K. bendravimo tvarkos ir dėl atsakovo E. K. vardu registruotų transporto priemonių VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės FAIRHOLME MALLARD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) medvežės priekabos Weimer RDM 12, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ratinio traktoriaus MTZ Belarus - 892, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arešto, panaikinti.
Kitas Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.