Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1937-590/2016, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoras ieškinys atsakovei ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Savas kaimas“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Granulum“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BAB bankas Snoras kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1–6), prašydama priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE 923 077 Lt (267 341,58 Eur) draudimo išmoką dėl 2013-04-22 Bebirvos g. 11, Vadžgirio k., Jurbarko raj. kilusio gaisro metu sunaikintos granuliavimo įrangos „AMADUS KAHL“, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovės atstovas neatvyko į 2016-04-06 paskirtą teismo posėdį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016-04-06 nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą (t. 3, b. l. 158–159).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovei apie bylos nagrinėjamą 2016-01-13 pranešta pasirašytinai. Ieškovė neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, o atsakovė neprašė priimti sprendimą už akių, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovė BAB bankas Snoras atskiruoju skundu (t. 3, b. l. 166–173) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-04-06 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį, nes buvo laikinai panaikinta prieiga prie civilinės bylos elektroninės kortelės ir nebuvo gautas pranešimas apie 2016-04-06 paskirtą teismo posėdį. Dėl to ieškovė apie teismo posėdį nežinojo ir iki 2016-04-06 nepaskyrė savo atstovų. Galimai dėl ypač didelio bylų kiekio nepastebėjo, jog informacija apie šią konkrečią bylą nerodoma.Šios civilinės bylos nagrinėjimas yra pažengęs labai toli. Civilinė byla iškelta dar 2014-02-19, jau yra pradėtas jos nagrinėjimas iš esmės, byloje buvo atliktos net dvi teismo ekspertizės, be to, visų posėdžių metu ieškovė visada aktyviai dalyvavo ir pasisakydavo visais bylos nagrinėjimo klausimais. Todėl skundžiama nutartis prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas yra pažengęs, ieškinio palikimas nenagrinėtu gali būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė piktnaudžiaujančios procesu šalies atžvilgiu. Skundžiama nutartis taip pat prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pateiktiems išaiškinimams, jog ieškinio palikimo nenagrinėti institutas turėtų būti taikomas tuomet, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, siekia vilkinti bylą ar pan. Ieškinio palikimas nenagrinėtu gali pažeisti ieškovės teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką, prieštarauja proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principams. Pažymi, kad pati atsakovė iš dalies ieškinį pripažįsta. Nagrinėjama byla pasižymi viešuoju interesu, todėl teismas ir dėl šios priežasties nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą.Trečiasis asmuo BUAB „Savas kaimas“ atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą patenkinti (t. 3, b. l. 193–195), jame pateikdamas iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir atskirajame skunde.Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepime prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą (t. 3, b. l. 199–201). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Skundo teiginiai, kad į 2016-04-06 teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko dėl elektroninių paslaugų portalo sistemos sutrikimų, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Ši byla nėra skaitmenizuota, todėl jokie teismo dokumentai (kaip ir šaukimai) proceso šalims per elektroninių paslaugų portalo sistemą nebuvo teikiami.Byloje pakanka duomenų, jog iki paskirto posėdžio ieškovė buvo pasyvi ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Ieškovė be jokios pateisinamos priežasties praleido du teismo posėdžius (2016-01-06 ir 2016-04-06), apie kuriuos ji buvo informuota įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė nepateikė jokių duomenų teismui, kad teismo posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl svarios priežasties. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė iš dalies pripažįsta ieškinį. Atsakovė prašė ieškinį atmesti visa apimtimi, ir tik jeigu teismas spręstų, kad atsakovei kyla pareiga mokėti draudimo išmoką, atsakovė prašė ją sumažinti. Be to, į bylą buvo pateikti dokumentai, kad ieškovė atlygintiniu sandoriu šios bylos reikalavimo teisę perleido kitam asmeniui. Ieškovė Vilniaus apygardos teisme 2016-04-06 turėjo posėdį kitoje byloje, todėl akivaizdu, kad faktas ir apie šią bylą jai buvo žinomas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje yra keliamas klausimas, ar šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pareiškimo palikimo nenagrinėtu institutą. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi ir ją ginčija dviem aspektais: ji nebuvo informuota apie vyksiantį teismo posėdį; bylos, kurios nagrinėjimas buvo pažengęs pakankamai toli ir kurioje apeliantės piktnaudžiavimas procesu nenustatytas, užbaigimas, nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, neatitinka bendrųjų proceso įstatymo tikslų ir principų bei formuojamos teismų praktikos. Apeliantės atskirajame skunde dėstomi argumentai apie tai, kad jos neatvykimą į teismo posėdį lėmė laikinas prieigos prie civilinės bylos elektroninės kortelės teismų elektroninių paslaugų portale panaikinimas, todėl nebuvo gautas teismo pranešimas apie 2016-04-06 paskirtą posėdį, atmestini kaip faktiškai nepagrįsti. Viena vertus, skundžiama nutartis yra priimta byloje, kuri nebuvo pradėta elektronine forma, taigi atsakovės ERGO Insurance SE atsiliepimo į skundą pozicija, jog teismo dokumentai (kaip ir šaukimai) tokioje byloje proceso šalims per elektroninių paslaugų portalo sistemą nebuvo teikiami, yra visiškai teisinga. Kita vertus, byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2016-01-11 pranešimo, adresuoto apeliantei (t. 3, b. l. 130), turinys leidžia įsitikinti, jog ši ne tik buvo įpareigota pateikti teismui papildomus paaiškinimus bei įrodymus, patvirtinančius galimą reikalavimo teisės perleidimą į ginčo objektu tapusią draudimo išmoką, bet ir informuota apie tai, kad kitas teismo posėdis byloje įvyks 2016-04-06, 9.00 val. Toks pranešimas atitinka CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatytą šalių informavimo apie kitus posėdžius, pirmiau jiems įteikus teismo šaukimą, tvarką, o iš apeliantės 2016-01-25 paaiškinimų teismui (t. 3, b. l. 139–140) matyti, kad apeliantė patvirtino gavusi šį 2016-01-11 teismo pranešimą. Todėl neabejotina, kad apie 2016-04-06 paskirtą teismo posėdį, į kurį neatvykus jos ieškinys ir buvo paliktas nenagrinėtas, apeliantei buvo žinoma. Tačiau kiekviena procesinė teisės norma, o juo labiau - dispozityvi (t. y. nenustatanti teismui imperatyvios pareigos atitinkamai veikti), turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CPK normomis, atsižvelgiant tiek į įstatymo leidėjo ketinimus, tiek į šių teisės normų taikymo tikslus, o taip pat į vieną iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.). Šiame kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją, o ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitiktų pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau pažengęs toli, tokiu atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso tikslus bei principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010). Pirmosios instancijos teismo nutartyje nebuvo vertinamas apeliantės procesinis elgesys ir visiškai nepasisakyta, ar šis elgesys viso įvykusio bylos proceso metu buvo tinkamas (CPK 7 str.). Taip pat nebuvo analizuotos ir jokios kitos su tuo susijusios aplinkybės, kurios leistų apeliacinės instancijos teismui prieiti prie išvados, jog šiuo atveju prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams (t. y. teisminį procesą inicijavusios apeliantės atstovo neatvykimui į teismo posėdį, nenurodžius jokių priežasčių ir nepateikus jokių prašymų) yra pateisinamas.Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad civilinė byla jau yra pasiekusi nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją. Apeliantė dalyvavo 2014-05-12, 2014-06-27 ir 2015-05-18 parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (t. 2, b. l. 122–126, 151–155; t. 3, b. l. 22–24), 2015-07-09 ir 2015-08-27 teismo posėdžiuose (t. 3, b. l. 54–58, 77–78), t. y. visuose teismo posėdžiuose, išskyrus 2016-01-07 paskirtą teismo posėdį, kurį prašė atidėti, motyvuojant apeliantę nagrinėjamoje byloje atstovausiančio advokato paieškomis (t. 3, b. l. 107–108), ir paskutiniame 2016-04-06 teismo posėdyje, į kurį neatvykus ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės (t. 2, b. l. 167–168; t. 3, b. l. 80–81), kurių paskyrimo klausimus sprendžiant apeliantė nebuvo pasyvi. Taip pat teismo reikalavimu ji 2016-01-25 pateikė papildomus savo paaiškinimus. Vadinasi, nuo bylos nagrinėjimo ir / ar bendradarbiavimo su teismu bei kitais proceso dalyviais apeliantė nebuvo nusišalinusi (CPK 8 str.) ir nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad apeliantė procesinėmis teisėmis naudotųsi nesąžiningai ar vilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 str.).Pažymėtina ir tai, jog užtrukęs šios bylos procesas nėra nulemtas vien su apeliantės procesiniu elgesiu, jai nedalyvaujant dviejuose paskutiniuose teismo posėdžiuose, sietinų aplinkybių. CPK 229 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, jog bylai nagrinėti teisme pasirengiama per vieną parengiamąjį teismo posėdį, tačiau išimtiniais atvejais arba matydamas, kad byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę paskirti antrojo parengiamojo posėdžio, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per trisdešimt dienų, datą. Bet kuriuo atveju parengiamųjų teismo posėdžių negali būti daugiau kaip du. Iš bylos medžiagos bei jos procesinės eigos matyti, kad bylos nagrinėjimui buvo rengiamasi net keturiuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose, be to, 2015-04-03 paskirtas parengiamasis teismo posėdis apskritai neįvyko paties teismo iniciatyva. Kaip motyvavo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, į sutrumpintą darbo dieną prieš šventes, paskirto parengiamojo posėdžio laikas būtų nepakankamas pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės (t. 3, b. l. 11). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymu svarstydamas ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimą, turėjo atsižvelgti ir į šias proceso trukmei įtakos turėjusias su tinkamu jo organizavimu susijusias aplinkybes.Sutiktina su apeliante tuo aspektu, kad nagrinėjama byla pasižymi ir viešuoju interesu – galbūt pažeistas teises joje siekia apginti bankrutuojanti įmonė. Kreditorių interesai lemia kuo spartesnę ir sklandesnę bankroto bylos proceso eigą, o tam įtakos turėtų ir kitų bankrutuojančios įmonės teisminių ginčų kuo greitesnis išnagrinėjimas. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti bankrutuojančios įmonės teises ir byloje atlikta nemažai procesinių veiksmų, vien neatvykimas į teismo posėdį administratoriaus atstovo net ir nesant duomenų apie neatvykimo priežastis, jei iki tol ieškinį pareiškęs administratorius veikė aktyviai, nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą ir tokiu būdu prailginti bylos, kurią pradėta nagrinėti iš esmės, operatyvų išsprendimą. Tokiu atveju viešąjį interesą turinčioje byloje teismas turėtų atidėti bylos nagrinėjimą ir paskirti kito teismo posėdžio laiką. Jeigu teismas, nežinodamas neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, visgi palieką ieškinį nenagrinėtą, gavęs atskirąjį skundą tokiais atvejais teismas turėtų nutartį pasinaikinti ir bylą nagrinėti iš esmės (CPK 334 str. 2 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012). Apibendrinant darytina išvada, jog nors pačios apeliantės procesinis elgesys ir negalėtų būti pripažintas visiškai atitinkančiu apdairaus ir rūpestingo elgesio standartus (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d.), šiuo konkrečiu atveju tai negali užkirsti kelio į kuo operatyvesnį teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, ko, pažymėtina, yra siekiama jau daugiau nei pustrečių metų. Ieškinio palikimas nenagrinėtu šioje bylos proceso stadijoje, kuomet yra baigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, atliktos net dvi teismo ekspertizės, pažeistų ne tik pačios apeliantės, bet ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų, patyrusių daug laiko ir kitokių sąnaudų šioje byloje, teises ir interesus, taip pat viešąjį interesą, kad bankrutuojančios įmonės ieškinys būtų išnagrinėtas per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Priešingas byloje susiklosčiusios faktinės situacijos vertinimas lemtų poreikį apeliantei inicijuoti naują analogišką teisminį procesą, o proceso dalyviai pakartotinai būtų priversti atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos. Todėl, nesant objektyvių duomenų apie apeliantės piktnaudžiavimą procesu ar akivaizdų jos siekį nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti.

Perduoti Vilniaus apygardos teismui iš esmės nagrinėti ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės banko Snoro ieškinį atsakovei ERGO Insurance SE dėl draudimo išmokos priteisimo.