Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, institucija, teikianti išvadą byloje, (duomenys neskelbtini) centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

10. Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis bei gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus). Dėl to įrodymų pakankamumo klausimas šios kategorijos bylose turi būti sprendžiamas taikant labai griežtus kriterijus, suformuluotus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, priimtose nagrinėjant bylas, susijusias su viešojo intereso gynimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).

11. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) konstatuotas įgimtas lėtinis psichikos sutrikimas: sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Dėl savo psichinės sveikatos (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.), asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan., kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.), nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.), paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.), dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.). Dėl savo psichinės sveikatos (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų ir juos valdyti šiose neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.), sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.), šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.), asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), politinių teisių įgyvendinimo sritis; asmens dokumentų gavimo sritis.

12. Taigi, kaip matyti, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus ((duomenys neskelbtini)), dėl kurio ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

13. Pažymėtina, kad teismo ekspertų išvados (teismo ekspertizės aktai) turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai, nes teismo ekspertizės aktuose nurodyti duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ekspertizės atlikimo aplinkybėmis ir ekspertizės akto objektyvumu.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto pagrindu konstatavus (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimą – sunkų protinį atsilikimą, šis sutrikimas lemia poreikį pripažinti ją neveiksnia ir riboti jos veiksnumą atitinkamose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos tiek jos, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

15. Pirmosios instancijos tesimas darė išvadą, kad pripažinti (duomenys neskelbtini) neveiksnia šeimos santykių srityje, asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo santykių srityje, politinių teisių įgyvendinimo srityje, asmens dokumentų gavimo srityje nėra pagrindo, nes šios sritys (duomenys neskelbtini) nėra aktualios atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, šiose srityse savo teisių per atstovą ji jokiomis priemonėmis negalėtų įgyvendinti. Netgi asmens dokumentas be (duomenys neskelbtini) dalyvavimo, jos nuotraukos, negalėtų būti išduotas kitam asmeniui – jos globėjui, globėjas negalėtų įgyvendinti rinkimų teisės balsuodamas už ją, negalėtų už ją dirbti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad psichikos sutrikimai, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nurodyti CK 2.10 straipsnyje, reiškia tokius sutrikimus, dėl kurių pobūdžio ar masto tokius sutrikimus turinčio asmens ir (ar) kitų asmenų saugumas bei interesai nebus apsaugoti nenustačius šiam asmeniui globos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Todėl jeigu teismas, remdamasis išsamia ir visapusiška eksperto medicinine išvada bei išsamiai įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jo sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu visose tose srityse yra pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

17. Taigi, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad tam tikros neturtinių santykių sritys (duomenys neskelbtini) neaktualios, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė nustatant sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu.

18. Pažymėtina, kad pripažinimo neveiksniu instituto taikymo ir globos tam tikroje srityje neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus, taip pat kitų asmenų teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, teismui priėmus sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu šeimos santykių srityje, asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo santykių srityje, politinių teisių įgyvendinimo srityje, asmens dokumentų gavimo srityje, šie duomenys būtų perduoti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtintų Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte nustatyta, kad registro paskirtis – registruoti Nuostatų 13 punkte nurodytus Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti Registro duomenis, atlikti kitus Registro duomenų tvarkymo veiksmus. Nuostatų 79 punkte nustatyta, kad teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenis turi teisę gauti: antstoliai; advokatai; bankai; draudimo bendrovės; finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu; Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; valstybės įmonė Registrų centras; kredito įstaigos; konsuliniai pareigūnai; mokesčių administravimo institucijos; notarai; notarinius veiksmus turintys teisę atlikti asmenys ir asmenys, nurodyti CK 2.138 straipsnio 2 dalyje; Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; socialinės globos įstaigos; sveikatos priežiūros įstaigos; savivaldybių administracijos; savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyriai; Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; teismai; teisėtvarkos institucijos; Valstybės tarnybos departamentas; Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos; Vyriausioji rinkimų komisija; žvalgybos institucijos; Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; kiti CK nurodyti asmenys.

21. Šiuo aspektu sutiktina su apeliante, kad pripažinus (duomenys neskelbtini) neveiksnia apeliaciniame skunde nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse, Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) nebūtų įtraukiama į rinkėjų sąrašus (priešingu atveju ji galėtų balsuoti ir be globėjo dalyvavimo), jos globėjas įgytų teisę atstovauti savo globotinį gaunant asmens dokumentą, įstaigos ir institucijos, turinčios teisę tikrinti ir gauti informaciją, esant poreikiui matytų, kad asmuo yra neveiksnus.

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, jog dėl savo psichikos sutrikimo (duomenys neskelbtini) negali suvokti savo veiksmų reikšmės, kas reiškia, kad ji pati negeba pasirūpinti savimi ir jai reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra, todėl darytina išvada, kad ji negalėtų įgyvendinti savo teisių ir pareigų kylančių iš šeimos santykių (negebėtų savarankiškai sudaryti santuokos, įgyvendinti tėvų valdžios – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įsivaikinti ir kt.). Taip pat dėl savo psichikos sutrikimo ji negalėtų būti kito asmens globėja (rūpintoja), pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Dėl savo sveikatos būklės (duomenys neskelbtini) nėra pajėgi būti ir darbo santykių dalyve bei prisiimti darbuotojo teises ir pareigas (ji negebėtų sudaryti darbo sutarties, atitinkančios jos poreikius ir galimybes). Taip pat spręstina, kad ji negalėtų įgyvendinti savo teisių politinių teisių srityje (dalyvavimas rinkimuose, balsavimo teisė), dokumentų gavimo srityje. Todėl nepripažinus jos neveiksnia minėtose neturtinių santykių srityse, ji gali kelti grėsmę tiek jos pačios, tiek kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

23. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse, papildomai nurodant, kad (duomenys neskelbtini) yra neveiksni šeimos santykių srityje, asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, darbo santykių srityje, politinių teisių įgyvendinimo srityje, asmens dokumentų gavimo srityje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Suinteresuoti asmenys neprašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

pakeisti Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą dalyje, kuria (duomenys neskelbtini) pripažinta neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse, ir šioje dalyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pripažinti (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

– šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

– asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

– darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.),

– politinių teisių įgyvendinimo sritis;

– asmens dokumentų gavimo sritis.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.