Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-39-744/2010 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.3; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2; 1.2.25; 1.2.25.4; 1.2.25.4.2; 2; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Solveigai Naglienei,

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atstovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, bedarbė (registruota darbo biržoje), neįgali (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), našlė, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji M. P. 2009 m. rugpjūčio 21 d. apie 18:45 val. Pakruojo rajone, nelygiareikšmių kelių „S. – P.“ ir „R. – K. – R.“ sankryžoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio matavimo prietaisu nustatytas 1,46 promilės girtumas), vairuodama kelių transporto priemonę – jai priklausantį dviratį, nesilaikydama visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų keliamas pavojus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiuodama šalutiniu keliu „R.– K. – R.“ K. link, nedavė kelio pagrindiniu keliu „S. – P.“ S. link važiuojančiam automobiliui „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamam jo savininkės V. B., tuo nevykdydama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 9, 14 ir 158 punktų reikalavimų, ko pasekmėje, dviračiui atsitrenkus į automobilį „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotoja V. B. nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į sankryžoje sustojusį automobilį „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą jo savininko M. S. Eismo įvykio metu automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui – nukentėjusiajam M. S. dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta nedidelė 800 litų turtinė žala, automobilio „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkei – nukentėjusiajai V. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei padaryta turtinė žala, automobilio „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui – nukentėjusiajam D. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamoji M. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. su drauge G. K. R. miestelyje išgėrė alaus. Dviese išgėrė 2 litrus alaus. Apie 17-18 val. sėdo ant jai priklausančio dviračio ir važiavo į K. miestelį, nes prieš tai, apie 16 val., jai paskambino sesers dukra V., pavardės neatsimena, ir pakvietė atvažiuoti. Privažiavusi sankryžą su pagrindiniu keliu P. – S., matė, kad nuo S. pusės atvažiuoja automobilis, tačiau jis buvo toli, todėl nusprendė pervažiuoti sankryžą. Galvojo, kad suspės. Jokių kitų automobilio nematė. Į Pakruojo pusę nepažiūrėjo. Įvažiavusi į sankryžą pajuto smūgį ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo tik greitosios pagalbos automobilyje, netoli G. Po to apie pusę mėnesio dėl galvos traumos pragulėjo Šiaulių ligoninėje. Šiuo metu dėl eismo įvykio metu patirtos galvos traumos jai nustatytas neįgalumas. Pripažino, kad neduodama kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, pažeidė kelių eismo taisykles. Buvo vasaros vakaras, tamsu dar nebuvo, matomumas geras. Gailisi, kad taip įvyko. Valstybinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo D. B. civilinius ieškinius pripažino visiškai. Taip pat po to, kai nukentėjusioji V. B. sumažino pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pripažino ir šį ieškinį. Šiuo metu gauna 315 Lt pašalpą iš darbo biržos. Netrukus turėtų pradėti mokėti netekto darbingumo pensiją, tačiau ji bus nedidelė, apie 200 litų. Galimybės atlyginti civilinius ieškinius artimiausiu laiku neturi. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų.

Nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. vakare, po 18 val., jam priklausančiu automobiliu „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu S. – P. link P. Privažiavęs šio pagrindinio kelio sankryžą su šalutiniu keliu R. – K., norėjo pasukti į kairę pusę, link R. Pamatęs, kad iš priekio, nuo P. pusės, atvažiuoja lengvasis automobilis ir jis pasukti nesuspės, nutarė sustoti sankryžoje ir palaukti, kol tas automobilis pravažiuos sankryžą. Tuo metu pastebėjo nuo R. pusės link sankryžos dviračiu važiuojančią kaltinamąją M. P. Ją atpažino, kadangi gyvena netoliese. Matydamas, kad dviratininkė sparčiai nemažindama greičio artėja prie sankryžos, o pagrindiniu keliu važiuoja automobilis, suprato, kad gali įvykti nelaimė, todėl visą dėmesį sukoncentravo į automobilį. Ar dviratininkė prieš sankryžą sulėtino greitį, ar, prieš įvažiuodama į sankryžą, apsidairė, nepastebėjo. Išgirdo smūgio garsą ir tuo metu iš priekio važiavęs automobilis trenkėsi į jo automobilio kairę pusę. Nuo smūgio jo automobilis buvo nublokštas apie 15 metrų. Jis eismo įvykio metu sužalotas nebuvo, tačiau automobilis sugadintas nepataisomai. Automobilio vertė įvykio dieną buvo apie 800 litų. Tai nustatė draudikai. Eismo įvykio metu jam buvo padaryta nedidelė 800 litų turtinė žala. Pretenzijų kaltinamajai neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Iš priekio važiavusio ir į jo automobilį atsitrenkusio automobilio „F. B.“ buvo sugadintas priekis. Kaltinamajai eismo įvykio metu buvo sužalota galva.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d., penktadienį, po darbo, su sūnumi D. važiavo iš J. į P. pas giminaičius. Važiavo jai priklausančiu automobiliu „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ji vairavo automobilį, o sūnus sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kelyje P. – S., prieš netoli R. miestelio esančią sankryžą, sumažino greitį, nes ten yra greitį ribojantis ženklas. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Iki sankryžos likus apie 100 metrų pastebėjo, kad nuo R. miestelio pusės link sankryžos važiuoja dviratininkė. Kadangi ji važiavo pagrindiniu, o dviratininkė šalutiniu keliu, buvo įsitikinusi, kad dviratininkė praleis jos automobilį. Tuo metu į sankryžą nuo S. pusės atvažiavo kitas lengvasis automobilis, kuris norėjo sukti į kairę t.y. link R. Prieš pat sankryžą dviratininkė pristabdė, po to visai netikėtai išvažiavo į sankryžą prieš pat jos automobilį. Ji dar norėjo išvengti susidūrimo su dviratininke ir suko vairą į kairę pusę, tačiau dviratininkė vis tiek trenkėsi į jos automobilio dešinį šoną, ties priekinėmis durelėmis. Stengdamasi išvengti užvažiavimo ant dviratininkės nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į iš priekio važiavusį ir sankryžoje sustojusį automobilį. Eismo įvykio metu išsiskleidusi oro pagalvė sužalojo sūnui dešinę veido pusę. Iš karto po įvykio sūnus skundėsi dešinės akies skausmu. Daktarai pakitimų akyje nerado, tačiau dar liepė į juos kreiptis vėliau, nes pakitimai gali išryškėti ir vėliau. Jai įvykio metu buvo sutrenkta krūtinė, vėliau medikai diagnozavo šonkaulio kremzlinės dalies įtrūkimą. Eismo įvykio metu jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad buvo sužalota, juto skausmą, reikėjo gydytis, iki rugsėjo 9 ar 11 dienos buvo nedarbinga, eismo įvykio metu buvo sužalotas sūnus, dėl kurio sveikatos labai pergyveno, ilgam laikui neteko automobilio, todėl sumažėjo jos galimybės išvykti iš namų, dėl kelionių pas medikus, į ekspertizes, policiją bei teismą turėjo nepatogumų. Neturtinę žalą įvertino 2025,71 Lt. Taip pat nepataisomai buvo sugadintas automobilis „F. B.“, kurį pirko 2007 m. kovo 29 d. Radviliškio turguje už 8500 litų. Dar apie 300 litų kainavo signalizacija, be to, reikėjo automobilį apdrausti. Automobiliui įsigyti iš banko paėmė 10 000 litų paskolą, kurią reikia grąžinti, o automobilio neturi. Dar vieną 2000 litų paskolą ėmė 2009 m. balandžio mėnesį, kai reikėjo automobilį remontuoti, nes negalėjo praeiti techninės apžiūros. Be to, turėjo ir kitų išlaidų bei nuostolių, kuriuos nurodė byloje esančiame paaiškinime. Automobilį buvo priversta parduoti, nes jo remontuoti neapsimokėjo. Už automobilį gavo 1350 litų, iš kurių 250 litų turėjo sumokėti už jo transportavimą. Eismo įvykio metu jai buvo padaryta 12974,29 Lt turtinė žala. Vido ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 15 000 litų civilinį ieškinį. Atsižvelgusi į kaltinamosios turtinę padėti sumažino ieškinį iki 10 000 litų, iš kurių 2 000 litų yra neturtinė žala. Šią sumą prašė priteisti iš kaltinamosios. Iki teisiamojo posėdžio kaltinamoji jos neatsiprašė.

Nukentėjusysis D. B. parodė, kad tą dieną, kai įvyko avarija, su mama važiavo iš namų į P. Beveik visą kelią jis žaidė mobiliuoju telefonu ir į kelią nežiūrėjo. Ties netoli R. miestelio esančia sankryža pastebėjo, kad nuo R. link sankryžos važiuoja dviratininkė. Ji prieš sankryžą pristabdė, tačiau prieš pat jų automobilį padidino greitį ir įvažiavo į sankryžą. Mama, norėdama išvengti susidūrimo su dviratininke, pasuko vairą į kairę, tačiau dviratininkė vis tiek trenkėsi į jų automobilio priekio dešinį šoną. Po to mamos vairuojamas automobilis trenkėsi į kitą sankryžoje sustojusį automobilį. Nuo smūgio išsiskleidė oro pagalvė, kuri sužalojo veido dešinę pusę. Po įvykio labai skaudėjo dešinę akį, todėl buvo nuvežtas į ligoninę. Eismo įvykio metu jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi eismo įvykio metu jam buvo padaryta neturtinė žala – buvo sužalotas veidas, skaudėjo akį, įvykio metu išsigando, turėjo nepatogumų, nes reikėjo važiuoti į policiją, ekspertizę bei teismą, reiškia 500 litų dydžio civilinį ieškinį.

Iš 2009-08-21 neblaivumo nustatymo alkoholio matavimo prietaisu akto Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad tą dieną apie 19:20 val. M. P. buvo nustatytas 1,46 promilių girtumas (b.l. 6).

Iš 2009-10-16 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2009 m. rugpjūčio 21 d. Pakruojo rajone, kelių „S. – P.“ ir „R. – K. – R.“ sankryžoje įvykusio eismo įvykio metu V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b.l. 10).

Iš 2009-08-21 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, eismo įvykio pėdsakai bei kitos su šiuo eismo įvykiu susijusios aplinkybės (b.l. 11-14).

Iš 2009-08-21 protokolų apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių - automobilio „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio V. B., automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio M. S., bei dviračio, priklausančio M. P., sugadinimai bei techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 15-17, 21-24).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo su trečiojo šonkaulio kremzlinės dalies įtrūkimu sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b.l. 26).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. eismo įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 28).

Iš 2009-11-20 V. B. paaiškinimo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kokia turtinė žala jai buvo padaryta (b.l. 37-48).

Iš Šiaulių teritorinės ligonių kasos pateiktų dokumentų matyti, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiesiems V. B. ir D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Pakruojo ligoninė ir VšĮ Joniškio ligoninė buvo sumokėta 86,78 Lt (b.l. 57, 60-61).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamosios M. P. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta.

Kaltinamoji M. P. vairavo kelių transporto priemonę – jai priklausantį dviratį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (alkoholio matavimo prietaisu jai nustatytas 1,46 promilės girtumas), ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (nevykdė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija), 9, 14 ir 158 punktų reikalavimų), ko pasekmėje įvykusio eismo įvykio metu automobilio „O. A.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui – nukentėjusiajam M. S. dėl automobilio sugadinimo buvo padaryta nedidelė 800 litų turtinė žala, automobilio „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkei – nukentėjusiajai V. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei padaryta turtinė žala, automobilio „F. B.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleiviui – nukentėjusiajam D. B. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl M. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d.

Skirdamas bausmę kaltinamajai M. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamosios M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nes girtumas yra jos veiką kvalifikuojanti aplinkybė.

Kaltinamoji M. P. teisiama pirmą kartą (b.l. 76), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus metų laikotarpyje nebausta (b.l. 77), yra našlė, gyvena viena, nuo 2008 m. gruodžio 12 d. registruota darbo biržoje (b.l. 81-82), po eismo įvykio jai nustatytas neįgalumas (darbingumo lygis 40 procentų), Pakruojo rajono savivaldybės administracijos R. seniūnija nusiskundimų jos elgesiu nėra gavusi (b.l. 82), yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 61 str.), todėl M. P. baustina laisvės atėmimo bausme (BK 50 str.), kurios vykdymas atidėtinas (BK 75 str.). Nors Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. sankcijoje, be laisvės atėmimo bausmės, numatytos ir kitos bausmių rūšys – bauda ir areštas, tačiau, teismo nuomone, bausmės tikslai (BK 41 str.) kaltinamosios atžvilgiu bus pasiekti paskiriant būtent laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidedant, kadangi kaltinamoji yra neįgali, tik iš dalies darbinga, vienintelės jos pajamos šiuo metu – nedidelė bedarbio pašalpa, todėl, paskyrus kaltinamajai baudą, nukentėtų nukentėjusiųjų, kuriems kaltinamosios veiksmai padarė žalos, interesai, o atlikti arešto bausmę kaltinamajai būtų problemiška dėl jos sveikatos būklės.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Nukentėjusioji V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 15000 Lt žalos (2025,71 Lt neturtinės ir 12974,29 Lt turtinės) atlyginimo (b.l. 35, 37). Teisiamojo posėdžio metu V. B. sumažino civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamosios priteisti 10 000 litų žalos atlyginimo (8000 litų turtinė žala, 2000 litų neturtinė žala), nuo likusios ieškinio dalies atsisakė. Nukentėjusysis D. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 litų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 54).

Šie civiliniai ieškiniai yra įrodyti nukentėjusiųjų parodymais, juos pripažino ir pati kaltinamoji M. P., todėl nukentėjusiųjų V. B. ir D. B. ieškiniai tenkintini, juos ir priteisiant iš kaltinamosios M. P., nes žala buvo padaryta jos neteisėtais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250). Likusioje dalyje nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys atmestinas, nes V. B. civilinį ieškinį sumažino.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei asmens sveikatai. Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusieji V. B. ir nepilnametis D. B. dėl kaltinamosios M. P. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą – jiems buvo sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusieji turėjo kęsti skausmą, patyrė išgąstį, be to, nukentėjusieji privalėjo vykti į gydymo įstaigas, pas ekspertus, ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus, teismą, kas taip pat sukėlė nepatogumų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamosios M. P. kaltę bei jos įvykdyto nusikalstamo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, taip pat atsižvelgęs į kaltinamosios M. P. turtinę padėtį, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų V. B. ir D. B. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – atitinkamai 2000 ir 500 litų – nėra per didelis.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784026, buveinė Vilniaus g. 273, Šiauliai, civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš kurio 86,78 Lt buvo sumokėta už nukentėjusiesiems V. B. ir D. B., kurie buvo sužaloti nusikalstamais kaltinamosios M. P. veiksmais, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo, yra pagrįstas ir įrodytas pažymomis (b.l. 57, 60-61), jį pripažino ir pati kaltinamoji M. P., todėl jis tenkintinas visiškai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai M. P. kardomoji priemonė neskirtina, nes nėra tam pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., ir ją nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., 3 d. taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. P. kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamosios M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 000 (dešimt tūkstančių) litų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamosios M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g. 147, Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, - civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš kaltinamosios M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 86,78 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus ir 78 centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.