- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 1S-187/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 38-1-00107-11
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- V. G.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2014 m. balandžio 18 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad dalyvavo E. N., D. D. ir R. J. nuo 2011 m. rugpjūčio – spalio mėn. organizuoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, neturėdamas leidimo pasikėsino gabenti šias medžiagas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir turtą.
Be to, V. G. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 306¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugpjūčio – gruodžio mėn., siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį.
Be to, V. G. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, BK 306¹ straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą, organizavo žinomai suklastotų dokumentų parengimą, suklastojo transporto priemonės identifikavimo numerį
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, V. G. buvo sulaikytas 2012 m. balandžio 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartimi kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pratęsimo pagrindus, neišnykus BPK 127 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo sąlygoms. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad V. G. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, bandė sunaikinti tyrimui reikšmingus daiktus, turi ryšių užsienyje, anksčiau teistas. Todėl šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad būdamas laisvėje V. G. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamasis V. G. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jam pareikšti kaltinimai dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos pagrįsti tik prielaidomis ir sergančio sunkia depresijos forma liudytojo R. S. parodymais, tuo tarpu atliekant pas jį kratą jokių uždraustų daiktų nebuvo rasta. V. G. neneigia kitų jam pareikštų kaltinimo pagrįstumo, tačiau tvirtina, kad jis niekaip nesusijęs su kaltinime nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis.
Kaltinamojo teigimu, jis neketina niekur bėgti ar slėptis, kadangi turi šeimą, mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, teistas vieną kartą prieš septyniolika metų. V. G. nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvėje galėtų paveikti liudytojus. Taip pat teigia, kad neketina daryti naujų nusikaltimų
Taip pat suimtasis V. G. skunde pažymi, kad jis kalinamas sudėtingomis sąlygomis jau ilgiau nei du metus, per tą laiką pablogėjo sveikata, susilpnėjo turimi socialiniai ryšiai su šeima, be to, negali pasirūpinti sergančia motina.
Kaltinamasis nurodo, kad kitiems kaltinamiesiems byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nei suėmimas, ir nei vienas nebėgo, netrukdė procesui ir nepadarė naujų nusikaltimų.
Prokuroras prašo kaltinamojo V. G. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. G. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam V. G. nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127, 130 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų. Suėmimas gali būti skiriamas tik esant BPK 122 straipsnio 7 dalyje ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tokios sąlygos pratęsti kaltinamajam V. G. suėmimo terminą šioje byloje yra, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai negu teigiama skunde, kaltinamajame akte esantys duomenys (ne tik liudytojo R. S. parodymai), bet ir kitų kaltinamųjų (E. V. ir kt.) parodymai, kratų, slapto sekimo protokolai, kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis V. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, trukdyti procesui ir daryti naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Vien tik inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas tęsti suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pratęsdamas V. G. suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu teismas įvertino visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į suimtajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų tarptautinį pobūdį, platų ratą psichotropinių medžiagų kontrabandoje dalyvavusių asmenų, pagrįsta yra išvada, kad V. G. turi ryšių užsienyje. Be to, nors skunde kaltinamasis nurodo, kad turi šeimą, dirbo, tačiau bylos duomenimis santuokiniais ryšiais jis nesaistomas, darbinė veikla buvo formali, o ankstesnis V. G. teistumas charakterizuoja asmenį, kaip linkusį nepaistyti įstatymų reikalavimų. Todėl šios aplinkybės sustiprina pasislėpimo tikimybę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali nevykdyti švelnesnių kardomųjų priemonių sąlygų, o siekdamas išvengti jam galimai gresiančios bausmės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skunde nurodomi kaltinamojo turimi šeiminiai ryšiai yra reikšminga aplinkybė, tačiau nepakankama griežčiausiai kardomajai priemonei – suėmimui panaikinti.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas arba jo terminas tęsiamas, kai yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis/kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis/kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius/kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Kaip matyti iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, iki kaltinamųjų sulaikymo buvo derinami nusikalstamo susivienijimo narių parodymai, darant kratą V. G. brolio gyvenamojoje vietoje, per įvairius asmenis buvo duodami nurodymai dėl tyrimui reikšmingų daiktų sunaikinimo, pats suimtasis ilgą laiką neįsileido pareigūnų į butą, kur buvo siekiama atlikti kratą. Šios nustatytos aplinkybės teismui leido pagrįstai konstatuoti, kad, būdamas laisvėje, jis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, (įtariamas) kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Vadovaujantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, (įtarimas) kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Skundžiamojoje nutartyje teisingai nurodyta, kad V. G. kaltinamas padaręs ne vieną tyčinį nusikalstamą veiką, tarp jų ir sunkius bei labai sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis), numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamos veikos galimai įvykdytos veikiant pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamame susivienijime, kuris buvo gerai organizuotas, susijęs su visuomenei itin pavojingu psichotropinių medžiagų platinimu, siekiant nusikalstamai praturtėti. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. praeityje buvo teistas, baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų reikalavimų. Todėl šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje V. G. gali daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamasis V. G. skunde teisingai nurodo, kad yra suimtas jau ilgą laiką. Ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtiniais atvejais. Tik išskirtinės priežastys, tokios, kaip – suimtas kaltinamasis būdamas piliečiu užsienio valstybės, neišduodančios savo piliečių kitų valstybių baudžiamajam persekiojimui, nepateikia patikimų garantijų, jog nepasislėps ir šaukiamas visada atvyks į teismą; kaltinamasis ilgai slapstėsi (užsienyje) arba kitaip vengė ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso; kaltinamajam inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas kaltinamojo asmenybės bruožai rodo, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanomas ar itin apsunkintas; kai byloje yra duomenų, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis daro poveikį kitiems proceso dalyviams, nukentėjusiesiems, liudytojams, specialistams, naikina įrodymus ar juos klastoja ir pan., gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo tęsimą ilgą laiką. Šioje baudžiamojoje byloje išskirtinė priežastis, pateisinanti ilgalaikį kaltinamojo kalinimą, yra inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis. V. G. kaltinamas nusikalstamo susivienijimo veikloje neteisėtai disponavęs labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Ilgą laiką kaltinamajam V. G. taikomas suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, neprieštarauja nacionalinės teisės normoms.
Lukiškių tardymo izoliatoriuje esančios blogos suimtųjų laikymo sąlygos, kaip teigia kaltinamasis skunde, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nėra duomenų, kad tinkama sveikatos priežiūra V. G. negali būti užtikrinama suėmimo vietoje, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai, kad kitiems kaltinamiesiems taikomos švelnesnės kardomosios priemonės savaime nereiškia, jog ir V. G. turi būti paskirta kita kardomoji priemonė, nei suėmimas. Kardomųjų priemonių taikymo klausimai dėl kiekvieno asmens sprendžiami individualiai, įvertinus su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes.
Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pratęsdamas V. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Pusiausvyra tarp galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo išlaikyta, proporcingumo principas – nepažeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo V. G. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.