- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-16
- Bylos Nr.
- 2A-619-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- AB Rytų
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo atstovui Donatui Kimsai, atsakovei J. S., jos atstovei adv. Lilijai Semaško,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomieji tinklai ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos ir skaitiklio remonto išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės J. S. 59 928,69 Lt žalai atlyginti, 82,56 Lt už elektros apskaitos prietaiso pakeitimą ir 6 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2005 m. lapkričio 2 d. buvo pasirašyta Elektros energijos tiekimo -vartojimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė turėjo prievolę atsiskaityti už suvartotą energiją ir laikytis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005 m. spalio 7 d. LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-350 (toliau – Taisyklės). Šia sutartimi elektros energija buvo tiekiama Vaikų darželiui – komerciniam vartotojui, t.y. atsakovė nevartojo elektros energijos savo buitinėms reikmėms. 2006 m. rugpjūčio 31 d. patikrinus atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose elektros skaitiklį, nustatyta, kad ant elektros skaitiklio gaubto buvo falsifikuotos valstybinės patikros plombos, taip pat numerinė plomba. V. T. 92 punktu buvo surašytas Neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas 3 egzemplioriais, iš kurių vienas buvo įteiktas surašant aktą dalyvavusiam D. S.. Surašyto akto teisėtumas ir pagrįstumas teismui nebuvo apskųstas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. atsiliepimu nesutiko su ieškiniu. Pažymėjo, jog protokole buvo nurodyta, kad Komisija netyrė elektros energijos skaitiklio, pačių plombų, todėl nepagrįstai nustatė, kad plombos buvo falsifikuotos, ir kad tokią veiką atliko atsakovė. Taigi, Komisija protokolą priėmė neištyrusi svarbiausios aplinkybės – ar buvo padarytas pažeidimas. Nurodė, jog atsakovė su ieškovu sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį 2005-11-02, tačiau nei pati atsakovė, nei jos įgaliotas asmuo nedalyvavo ieškovo atstovams įrengiant elektros energijos apskaitos prietaisus patalpose. Todėl atsakovė neturėjo galimybės įsitikinti, ar elektros apskaitos prietaisai buvo įrengti tinkamai, ar tinkamai buvo užplombuoti visi taškai, ar tai buvo padaryta tinkamai. Pažymėjo, jog Komisija netinkamai vadovavosi taisyklių 97.4 punkto 2 pastraipa ir nusprendė perskaičiuoti suvartotą elektros energijos kiekį nuo paskutinio patikrinimo datos (nuo 2005-12-23 iki 2006-08-31) pagal sutartyje numatytą leistiną naudoti 30 kW galią ir 24 valandų per parą trukmę. Taisyklių 97.4 punkto 2 pastraipos perskaičiavimo taisyklės nurodo, kad operatoriaus atstovas privalo reikalauti vartotoją leisti patikrinti ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tačiau atsakovės ieškovo atstovai net neprašė leisti patikrinti ir nustatyti esančius elektros imtuvus. Kadangi perskaičiuoti suvartotą elektros energiją pagal maksimalią leistina galią ir 24 valandų per parą trukme galima tik tuo atveju, jei operatoriaus atstovui pareikalavus, vartotojas atsisako leisti patikrinti esančius elektros imtuvus, ieškovo elektros energijos perskaičiavimas yra nepagrįstas bei neatitinkantis teisės aktuose įtvirtintų perskaičiavimo taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovui 59928,69 Lt žalai atlyginti, 82,56 Lt už elektros apskaitos prietaiso pakeitimą ir remontą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, 1000 Lt už ekspertizės atlikimą bei 1800,33 Lt žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centrui ištirti buvo pateiktas elektros skaitiklis MM2600XHF3 Nr.72223829. Teismas, apibendrinęs gautus tyrimo rezultatus, nustatė, kad tyrimui pateikto elektros skaitiklio skaičiavimo mechanizmo skaičių būgnai buvo pašaliniu įrankiu jėga priverstinai persukami. Nurodė, jog ieškovo teiginys, kad minėtos patalpos yra komercinės paskirties yra pagrįstas tiek duomenimis iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l. 15-16), tiek pačių šalių bei jų atstovų paaiškinimais. Taip pat iš ieškovo teismui pateiktos atsakovės elektros energijos suvartojimo lentelės matyti, kad 2005-2008 metais elektros energijos suvartojimas minėtame objekte ženkliai išaugo (b.l. 162), todėl atsakovės tvirtinimas, kad elektros energijos suvartojimas šiame objekte turėtų būti perskaičiuotas taikant metodiką, numatytą buitiniam elektros vartotojui, nepagrįstas. Ieškovo pateikti skaičiavimai atitiko elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2005-10-07 LR Ūkio ministro įsakymu Nr.4-350 reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, jog minėti pažeidimai padaryti atsakovei nuosavybės teise priklausančiame objekte, t.y. – patalpose, kurias valdydama, naudodamasi jomis, pažeidė kitų asmenų teises ir/ar teisėtus interesus, ir yra atsakinga už padarytą žalą pagal LR teisės aktus.
Šalies argumentai
Atsakovė J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teisme. Nurodo, jog teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, taip pat nevisapusiškai vertino byloje esančius įrodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė civilinės bylos iškėlimo dieną ir vėliau buvo santuokoje su D. S., todėl minėtas asmuo turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Byloje esantis 2004-08-30 įgaliojimas (b.l. 37) įrodo, kad D. S. turėjo sąsajų su ginčo patalpomis, pagal kurį jam iki 2009-08-30 buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis patalpomis. Taip pat elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė būtent minėtas asmuo, jis ne tik dalyvavo surašant patį neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, bet ir savo vardu parašė akte paaiškinimą ir pasirašė aktą (b.l. 8-10). Teismas turėjo vadovautis LR CPK 47 str. ir įtraukti savo iniciatyva D. S. bent trečiuoju asmeniu. Nurodė, jog teismas netinkamai taikė Taisyklių 97.4 punktą, paskaičiuodamas žalos dydį. Kadangi persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal leistinąją naudotis galią ir 24 valandų trukmę per parą tik tuomet, jeigu vartotojas nesuteikia galimybės operatoriaus atstovui nustatyti veikiančių elektros energijos imtuvų galią. Kaip matyti iš bylos, neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto surašymo metu ieškovas net nesiūlė, kad jo atstovas patikrintų ir nustatytų tuo metu esančių elektros imtuvų galią. Tuo atveju, jeigu žalos paskaičiavimai būtų atliekami ne kaip buitiniam vartotojui, o kaip vartotojui bendrąja prasme, žalos dydis turėjo būti paskaičiuojamas pagal Taisyklių 96.5 punktą, pagal kurį operatorius turi teisę perskaičiuoti vartotojo suvartotos elektros energijos kiekį pagal vartotojui leistiną naudoti galią ir vartotojų darbo valandų kiekį. Atsižvelgiant į bendrai priimtą darbo laiko trukmę (8 valandos per dieną), žala turėjo būti bent kelis kartus mažesnė. Beje, ieškovo paskaičiavime (b.l. 12) nurodyta ne darbo, bet kalendorinių dienų skaičius - 252. Iš tikrųjų, 2005-12-23/2006-08-31 laikotarpiu darbo dienų skaičius turėjo būti 173, o darbo valandų skaičius - 1384 (173 x 8), todėl ieškovas savo pateiktus skaičiavimus turėjo tinkamai pagrįsti. Mano, jog svarbu buvo nustatyti, ar skaičiuojamos žalos dydis atitinka realiai suvartojamos elektros energijos kiekį ir ar jis iš tikrųjų yra realus tomis sąlygomis, kuriomis buvo apskaičiuota žala. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad ginčo patalpos nenaudojamos, jose nevykdoma jokia ūkinė-komercinė veikla. Teismas turėjo tiksliai išsiaiškinti, kokia apimtimi šios patalpos eksploatuojamos, nes nuo tų apimčių priklauso ir žalos dydis. Tai visiškai nelygu patalpų naudojimui visa apimtimi. Remiantis ieškovo paskaičiavimais, visus metus, t.y. 365 dienas, 24 valandas per parą, galima daryti išvadą, kad atsakovė viena sunaudojo elektros energiją - po 720 kw per dieną ir 21600 kw per mėnesį. Apeliantė nesutinka su teismo priteistų procesinių palūkanų dydžiu. 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki bylos teismo sprendimo visiško įvykdymo įstatymai (LR CK 6.37 str., 6.210 str.) nustato, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Atsakovė pažymi, kad ji neatitinka nei vieno nurodytų kriterijų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog D. S. turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Pažymi, jog Taisyklių 62 punkte išaiškinta, kad už plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai, kai sudarytoje sutartyje nėra susitarta kitaip. Sutartyje buvo susitarta, kad už plombų apsaugą atsako būtent J. S.. Mano, jog pirmos instancijos teismo sprendimas negalėjo įtakoti D. S. teisių ir pareigų. Apeliantė į ½ dalį nuosavybės teises įgijo iki santuokos su minėtu asmeniu sudarymo, todėl vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p., darytina išvada, kad apeliantės turtas įgytas iki santuokos pripažįstamas asmenine nuosavybe. Povedybinėje apeliantės ir D. S. sutartyje buvo numatyta, kad bet koks turtas, kurį bet kuris iš sutuoktinių asmeniškai savo vardu įsigijo iki santuokos ar po sutarties įsigaliojimo yra to sutuoktinio, kurio vardu įregistruota, nuosavybė. Pažymėtina, kad 2004-08-30 Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž.Palaimienės patvirtintame įgaliojime Nr.P1-12750 užfiksuota, kad būtent apeliantė J. S. suteikė D. S. įgaliojimus valdyti ir naudotis jai priklausančia ½ dalimi pastato, todėl vadovaujantis LR CK 2.133 str. 1 d. D. S., 2005-11-02 sudarydamas energijos pirkimo - pardavimo sutartį, veikė apeliantės vardu ir sukūrė jai, o ne sau, iš elektros energijos pirkimo -pardavimo teisinių santykių ir iš Sutarties kylančias teises ir pareigas (Sutarties 16, 23 punktai). Nesutinka su atsakovės argumentu, jog žalos dydis turėjo būti paskaičiuotas vadovaujantis Taisyklių 97.4. punkto nuostatomis. Taisyklių 1 punkte yra įvardinta buitinio vartotojo sąvoka, tačiau apeliantė jos neatitinka. Atsakovė ir jos atstovas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pažymėjo, kad patalpos yra komercinės paskirties. Atsakovė nei 2006-09-05, nei 2006-09-29 ieškovo sudarytoms komisijoms nagrinėjant 2006-08-31 surašytą Neapskaitinį elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, nepateikė duomenų ir/ar įrodymų apie vartotojo darbo dienų ir darbo valandų skaičių, vaikų darželyje, todėl ieškovas apskaičiuodamas patirtų nuostolių dydį, vertino, kad elektros energija objekte laikotarpiu nuo 2005-12-23 iki 2006-08-31 buvo vartojama 252 dienas, 24 valandas per parą. Nurodo, kad apeliante pateikė tik dokumentus (2008-07-01 UAB „Somlita“ pažyma, b.l.142), kurie nurodo apeliantės darbo laiką jos darbo vietoje, o dokumentų, kurie pagrįstų kiek darbo dienų ir kiek valandų per parą elektros energija buvo naudojama vaikų darželyje, nepateikė. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog patalpos nebuvo naudojamos, priešingai pagal byloje pateiktus duomenis matyti, kad elektros energijos suvartojimas po Akto surašymo nuosekliai didėjo (nuo 2005 m. iki 2008 m. elektros energijos suvartojimas padidėjo beveik 4 kartus). Todėl daro išvadą, kad vaikų darželyje nuolat buvo ir yra vykdoma ūkinė-komercinė veikla ir patalpos yra naudojamos. Teismas pagrįstai priteisė palūkanas, kadangi elektros energija pagal Sutartį tiekiama pastatui (Vaikų darželiui) - komerciniam vartotojui (2005-11-02 sutarties priedas Nr.1), todėl tokio dydžio palūkanos neprieštarauja LR CK 6.210 str. 2 d. nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ginčo laikotarpiu (nuo 2005-12-23 iki 2008-08-31) atsakovė nuosavybės teise valdė ½ dalį pastato - vaikų darželio, esančio Aguonų g.11, Vilniuje (b.l.15-16). Kita ½ dalis minėto pastato priklauso D. C., o atsakovė yra Vilniaus miesto 2 teismo 2006-10-12 sprendimu pripažinta jo turto administratore (b.l.50-52). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, ką ir nustatė pirmosios instancijos teismas, kad šiame pastate 2006-08-31 buvo užfiksuotas neapskaitinis elektros energijos vartojimas bei elektros energijos skaitiklio plombų bei skaitiklio duomenų klastojimo faktas (b.l.9, 123-133). Tai patvirtino ir 2008-03-03 ekspertizės aktas. Atsakovė šių teismo nustatytų aplinkybių neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. P. E. energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (patvirtintų LR ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350) (toliau – taisyklės) 6 p. 21 dalies c papunktį toks atvejis laikomas neteisėtu elektros energijos vartojimu, be to, pagal minėtų taisyklių 62 p. atsakovė yra atsakinga už elektros apskaitos schemoje naudojamos įrangos ir įtaisų plombų apsaugą. Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu 2005-11-02 sudarė atsakovė, atstovaujama pagal įgaliojimą D. S. (b.l.6-8). Kadangi ½ dalis pastato priklauso atsakovei, o kitos ½ dalies ji yra administratorė, elektros skaitiklis įrengtas pastato viduje (atsakovė tai pripažino) ir niekas kitas be atsakovės žinios negalėjo prie jo prieiti, todėl laikytina, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakinga už neteisėtą elektros energijos vartojimą (LR CK 6.246 str 1 d., 6.387 str. 1 d.). D. S. nuosavybės teisių į minėtas patalpas neturėjo, sutarties su ieškovu nebuvo sudaręs, sutartį pasirašė ieškovės pavedimu jos vardu, todėl atmestinas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad D. S. turėjo būti byloje patrauktas atsakovu ar trečiuoju asmeniu.
Pagal nekilnojamojo turto viešo registro duomenis minėtas pastatas yra vaikų darželis, nurodoma paskirtis – mokslo. Vien pastato pobūdis ir paskirtis dar nereiškia, kad jis naudojamas ūkinei-komercinei veiklai pajamoms gauti. Atsakovė sutartį su ieškovu sudarė kaip fizinis asmuo, byloje nėra duomenų, kad ji vykdytų komercinę-ūkinę veiklą minėtose patalpose. Priešingai, pažyma iš jos darbovietės patvirtina, kad atsakovė dirba samdomą darbą kito darbdavio naudai. Viešame nekilnojamojo turto registre nėra jokių įrašų apie sudarytas minėtų patalpų nuomos sutartis, nėra byloje duomenų ir apie tai, kad atsakovė vykdytų jose kokią nors komercinę veiklą. Kadangi padarytos žalos dydį ir žalos faktą turi įrodyti byloje ieškovas, todėl ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad patalpos buvo naudojamos verslui (LR CPK 178 str.). Kadangi tokių duomenų nėra, pripažintina, kad atsakovė pagal taisyklių 6 p. yra buitinis vartotojas, perkanti elektros energiją asmeniniams bei namų ūkio poreikiams. Remonto patalpose darymas elektros energijos vartojimo pobūdžio nekeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovę verslo subjektu ir atsisakė taikyti atsakovei buitiniam vartotojui taikytiną elektros energijos suvartojimo perskaičiavimo metodiką.
Pagal LR CK 6.249 str. 1 d. nuostoliai, kaip piniginė žalos išraiška, yra turto netekimas ar sužalojimas, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovas savo patirtus nuostolius grindžia išimtinai negautomis pajamomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagrindinė žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė ir negali būti pagrindas praturtėti nukentėjusiai aliai kitos šalies sąskaita. Kadangi atsakovė yra buitinis vartotojas, nustatant padarytos ieškovui žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į taisyklių 97.4 p. nuostatas. 2006-08-31 nepaskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akte nėra atžymų apie tai, kad apžiūros metu ieškovui buvo trukdoma nustatyti tuo metu pastate buvusius elektros imtuvus ir jų galią, todėl pripažintina, kad ieškovas to neatliko dėl savo kaltės. Žalos dydis nėra preziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Kadangi neapskaitytos elektros energijos vartojimo atveju yra labai sunku nustatyti žalos dydį, todėl tokios žalos dydžio apskaičiavimą numato taisyklės. Tačiau atsakovas tokiu atveju turi teisę patikimais įrodymais paneigti pagal taisykles paskaičiuotos žalos dydį. Vien dėl to, kad ieškovas dėl savo neapdairumo nenustatė pas atsakovę tuo metu buvusius elektros energijos imtuvus ir jų galią, negali būti pagrindas žalą skaičiuoti pagal atsakovei sutartyje nustatytą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę. Vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (LR CK 1.5 str.), akivaizdu ir logiška, kad visi elektros energijos prietaisai (ėmėjai) negali veikti vienu metu ir ištisą parą, tuo labiau kad minėtame pastate pagal bylos duomenis gyvena tik atsakovė su vaikais, jokia komercinė veikla nebuvo vykdoma. Tuo tarpu nuostoliai paskaičiuoti, atsižvelgiant į pastatui nustatytą leistiną galią (50 kW) ir 24 valandų per parą trukmę. Ieškovo pateiktas nuostolių paskaičiavimas iš esmės yra pagrįstas ne realiais nuostoliais, o taisyklių įtvirtinta prielaida. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo padarytos žalos dydį, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 326 str. 1 d. 3 p.). Atsakovė pateikė vidutinį elektros energijos suvartojimo paskaičiavimą už 2007 m. lapkričio mėn.-2008 m. spalio mėn. laikotarpį, vidutinis elektros energijos suvartojimas sudaro 1370 kWh/mėn. (b.l.160). Ieškovas taip pat pateikė atsakovės suvartotos ir deklaruotos elektros energijos lentelė už 2005 m. – 2008 m. laikotarpį (b.l.162). Iš šios lentelės atsispindi, kad 2008 m. atsakovė suvartojo 16857 kWh, t.y. 1404,75 kWh/ mėn.. Kadangi ieškovas neužfiksavo pas atsakovę 2006-08-31 buvusius elektros energijos imtuvus ir jų galią, o skaičiuoti dėl aukščiau nurodytų motyvų pagal maksimalią leistiną galią ir 24 valandų per parą trukmę negalima, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (LR CK 1.5 str.), į tai, kad ieškovas neįrodė tikslaus padarytos žalos dydžio (LR CK 6.249 str. 1 d.), nustatant atsakovės padarytos žalos dydį, teisėjų kolegija vadovaujasi vidutiniu elektros energijos suvartojimu 2008 m., bei atsižvelgia į pakeistą elektros energijos skaitiklio parodymų dydį. Nustatyto nepaskaitinio elektros energijos vartojimo perskaičiavimo laikotarpis sudaro nuo 2005-12-23 iki 2006-08-31. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus ir elektros energijos 1 kWh kainą, pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui žala mažintina iki 12000 Lt (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Pagal LR CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, o pagal minėto straipsnio 2 d. jei abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino prakleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos. Kadangi teisėjų kolegija pripažino, kad atsakovę su ieškovu sieja teisiniai santykiai kaip fizinį asmenį su juridiniu asmeniu, nes ieškovas neįrodė, kad ieškovė yra verslininkė ir ginčo pastate vykdė komercinę veiklą, todėl byloje turi būti taikoma LR CK 6.210 str. 1 d. ir iš atsakovės gali būti priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė LR CK 6.210 str. normą ginčui, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas (LR CPK 330 str., 326 str. 1 d. 3 p.), priteisiant ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą.
Atsakovė neginčija teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalyje dėl 82,56 Lt sumos priteisimo už elektros apskaitos prietaiso pakeitimą ir remontą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovei buvo pakeistas elektros apskaitos prietaisas, rašytiniai įrodymai patvirtina pakeitimo išlaidas ir jų dydį, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas jas priteisė.
Pakeitus teismo sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 4 d.). Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio dalį, ieškovui priteisto iš atsakovės žyminio mokesčio dydis mažintinas iki 362,48 Lt. Kadangi byloje paskirtos ekspertizės išvados patvirtino ieškovo teiginius, todėl šioje dalyje ieškovui priteista ekspertizės išlaidų suma nemažintina (1046,84 Lt).
Atsakovė sumokėjo 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 1000 Lt už advokatės teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į patenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovei iš ieškovo priteistina 800 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt už advokatės teisinę pagalbą (LR CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti ir minėtu teismo sprendimu ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“priteistą iš atsakovės J. S. žalą sumažinti iki 12000 (dvylikos tūkstančių) litų, o ieškovui priteistas iš atsakovės J. S. bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1409,32 Lt.
Priteisti ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 12000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y 2006-12-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsakovei J. S. 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų.