- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-07
- Bylos Nr.
- 1-1893-576/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- I. D. P.
- Kaltinamasis
- L. P.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas:
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. P. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent:
jis, 2016 m. birželio 23 d. apie 0.30 val., bute esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su žmona I. D.-P. metu, pastarajai sėdint ant lovos, užsėdo ant jos kojų ir abiejų rankų delnais sudavė jai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį, padarydamas nukentėjusiajai kairės šlaunies poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodinę kraujosruvą, kairės šlaunies odos nubrozdinimą, tokiu būdu jis savo veiksmais tyčia sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo žmonos I. D. –P. sveikatą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis L. P. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino. Parodė, kad vyko žodinis konfliktas, kurio metu ginčijosi su žmona. Susipyko dėl finansinių klausimų. Žmona, būdama nėščia, kažkiek pasikarščiavo, iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai, kadangi nebuvo akivaizdžių konflikto įrodymų, pasiūlė pasikalbėti draugiškai, susitaikyti ir psichologines problemas išsispręsti patiems ir išvyko. Konfliktas tęsėsi toliau. Tada žmona vėl iškvietė policijos pareigūnus ir parašė, kad jis trenkė jai per galvą. Policijos pareigūnai atvažiavo antrą kartą ir kadangi buvo pareiškimas, jį išsivežė. Konfliktai jų šeimoje buvo du kartus. Jis buvo atsisėdęs žmonai ant kojų, nes ji pradėjo jį spardyti – spyrė gulėdama jam 3-4 kartus. Jis sėdėjo žmonai ant kojų apie pusę minutės, o ji tuo metu gulėjo ant lovos. Tai buvo būtinasis reikalingumas. Buvo atsisėsta žmonai ant kojų, siekiant išvengti kažkokių fizinių veiksmų vienas prieš kitą. Pati žmona pripažino, kad tokie jo veiksmai – atsisėdimas ant kojų sustabdė tolesnį konfliktą, kažkokius veiksmus. Jei būtų nulipęs ir pasišalinęs į kitą vietą, tai nereiškia, kad ji nebūtų atbėgusi ir jam netrenkusi. Smūgių į galvos sritį žmonai nesudavė, nėra nustatyta, kad būtų galvoje mėlynės ar dar kas. Kai policijos pareigūnai buvo atvykę antrą kartą, nebuvo jokių sužalojimų pas žmoną. Jie atsirado tik atliekant asmens apžiūrą. Žmona neteigė, kad jis jai apibrozdino alkūnę ar šlaunims ką padarė. Įvykio metu ji buvo su suknele, jis su džinsais ar šortais. (b.l. 187)
Nukentėjusioji I. D.-P. teismo posėdyje parodė, kad buvo kilęs konfliktas dėl finansinių dalykų. Kadangi jos vyras ją įžeidinėjo, ji ranka trenkė jam keletą antausių. Tuomet ji atsisėdo ant sofos. Vyras atsisėdo jai ant kojų ir trenkė jai rankomis kelis antausius į galvos sritį: per skruostus, per šonus. Nuo šių smūgių jai skaudėjo. Kiek kartų jai sudavė, tiksliai negali pasakyti. Daugiausiai tai buvo žodinis konfliktas. Kadangi konfliktas pasirodė labai agresyvus, ji iškvietė policiją. Pareigūnai siūlė nerašyti pareiškimo, dar pagalvoti. Kadangi ji buvo nėščia ir jautri, o konfliktas tęsėsi, ji iškvietė policiją dar kartą ir parašė pareiškimą. Tarp pirmo ir antro policijos kvietimo fizinių veiksmų nebebuvo. Ji buvo su šortais, o vyras su džinsais, todėl sėsdamas jai ant kojų, jas tikriausiai nubrozdino. Vyras jai sėdėjo ant kojų kelias minutes. Dėl smurto naudojimo neteko kviesti daugiau pareigūnų. (b.l. 187)
Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad jis neprisimena įvykio. Važiavo du kartus pagal iškvietimą į Talino g. Atvažiavus pirmą kartą smurto fakto nebuvo nustatyta, žmona nieko nesakė, buvo naktis. Jie pakalbėjo ir išvažiavo. Po antro iškvietimo žmona paaiškino, kad ji yra apdraskyta, kad ją mušė vyras, ant jos šokinėjo. Ji buvo nėščia. Pirmą kartą žmona policijos pareigūnus kvietė lyg tai dėl to, kad vyras lyg buvo pavartojęs narkotikų. Pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 47), juos patvirtino. Pirmą kartą atvykę pašnekėjo su vyru. Jis sakė, kad jie su žmona barasi dėl įmonės bankroto. Dėl smurto aiškinosi, kai atvažiavo antrą kartą. Žmona kalbėjo telefonu su mama, kai jie priėmė pareiškimą.
Liudytojas I. M. teismo posėdyje paaiškino, kad pareigūnų akivaizdoje kaltinamasis žmonos neskriaudė. Kai jie atvažiavo pirmą kartą, vyras nebuvo sulaikytas, vadinasi neturėjo akivaizdžių faktų, kad žmona buvo sužalota, ji neturėjo pretenzijų. L. P. išėjo iš namų pasivaikščioti. Kai atvažiavo pakartotinai, buvo abu sutuoktiniai, žmona jau turėjo pretenzijų. Ar ji buvo sužalota, jau neprisimena. Emocinės sutuoktinių būsenos negali pasakyti. Jei nesimato smurto žymių, asmenį vis tiek sulaiko išsiaiškinti aplinkybes. Nustačius smurtą artimoje aplinkoje, dokumentus pildo iš karto.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta:
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 23 d. 00.37 val. iš adreso (duomenys neskelbtini), gautas I. D.-P. pranešimas, kad prieš kelias minutes įvyko konfliktas tarp jos ir neblaivaus vyro, kuris bandė sumušti ją nėščią, šiuo metu vyras išėjo į lauką prie šiukšlių konteinerio vartoti narkotines medžiagas. (b.l. 8), 02.12 val. gautas to paties asmens pranešimas, jos vyras vartoja prieš ją psichologinį smurtą (b.l. 9-10)
Bendrasis pagalbos centras pateikė šių garso įrašų kopijas, jos buvo apžiūrėtos apžiūros protokolais. (b.l. 23-28), 2016 m. birželio 23 d. 00.34 val. 29 sek. pranešėja I. D.-P. nurodė, kad truputį išgėręs vyras ją apdraskė, liko keli įdrėskimai, dabar vyras išėjo prie šiukšlių konteinerio apsisvaiginti „žole“ (b.l. 26), 02.06.45 val. paskambinusi pranešėja prašo policijos grįžti, nes ji dėl vyro smurto nori rašyti pareiškimą, vyras dabar prieš ją naudoja psichologinį smurtą, sakydamas, kas bus su vaiku, kad jis sugadins jai gyvenimą. (b.l. 27-28)
Šalies argumentai
Nukentėjusioji I. D.- P. 2016 m. birželio 23 d. kreipėsi su pareiškimu į policiją, kuriame nurodė, jog 2016 m. birželio 23 d. apie 00.30 val. jos vyras L. P. konflikto metu prispaudė ją savo svoriu, kai ji sėdėjo ant sofos. Kadangi ji yra aštuntą mėnesį nėščia, ji išsigando ir iškvietė policiją. Taip pat jis jai sudavė 3-4 kartus į galvą (b.l. 14)
2016 m. birželio 23 d. Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 4-osiops kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulis R. M. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksavo, jog 2016 m. birželio 23 d. 02.14 val. gavus pakartotinį pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja prieš žmoną, nustatė, jog policiją kvietė I. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog tą dieną pradžioje vyko žodinis konfliktas tarp pranešėjos ir jos vyro L. P.. Pranešėja nurodė, kad konflikto metu vyras jai keletą kartų trenkė per galvą, tačiau pareigūnai akivaizdžių sumušimo žymių nepastebėjo, vyras paaiškino, kad jie konfliktavo, tačiau jis fizinio smurto nenaudojo ir žmonos nemušė. (b.l. 12-13)
2016 m. birželio 23 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta – dviejų kambarių butas pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini), bute bendra tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų nėra, butas tvarkingas, kitų objektų ar daiktų, reikšmingų tyrimui neužfiksuota. (b.l. 20-21)
2016 m. birželio 23 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, jog akivaizdžiai matyti, jog nukentėjusioji yra nėščia, ant dešinės rankos alkūnės išorinėje pusėje matyti paviršinis odos nubrozdinimas, ant šlaunų išorinėje pusėje matomi paraudimai. (b.l. 35-37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G-1912/2016(01) nustatyta, jog I. D. –P. padarytos dešinės alkūnės, kairės šlaunies poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodinė kraujosruva, kairės šlaunies odos nubrozdinimas, kontaktuojant kietu (buku) daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. birželio 23 d.). Sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. (b.l. 40)
Akistatos metu nukentėjusioji nurodė, kad kilus konfliktui su vyru, po sutuoktinio įžeidinėjimų ji jam trenkė antausį, tuomet L. atsisėdo jai ant kojų, ji buvo pusiau gulimoje padėtyje ant sofos, ir sudavė rankomis jai kelis antausius. L. atsisėdo jai ant kojų matyt todėl, kad po įžeidinėjimų, ji bandė jam įspirti. Dėl L. atsisėdimo ant kojų galėjo atsirasti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Ant dešinės rankos sužalojimai atsirado galimai ne šio įvykio metu. Kaltinamasis patvirtino, kad buvo konfliktas, kurio metu žmona jam trenkė antausį ir bandė įspirti, po ko siekdamas išvengti muštynių, jis jai gulinčiai atsisėdo ant kojų ir galimai jai trenkė kelis antausius, dabar jau neatsimena. Atsisėsdamas ant kojų jis nenorėjo sukelti žmonai fizinio skausmo ar ją sužaloti, siekė išvengti tolesnio smurto. (b.l. 94-96)
Įrodymų vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo L. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji vienodai nurodė dalį įvykio aplinkybių, t.y, kad 2016 m. birželio 23 d. naktį tarp sutuoktinių kilo žodinis konfliktas dėl piniginių šeimos reikalų. Šio konflikto metu L. P. ant sofos sėdinčiai žmonai atsisėdo ant kojų, siekdamas nutraukti jos fizinius veiksmus vyro atžvilgiu. Sutuoktinių parodymai dėl to, kokius veiksmus siekė nutraukti L. P. tokiais veiksmais, nesutampa – kaltinamasis teigė, kad žmona jam kelis kartus spyrė, tuo tarpu nukentėjusioji nurodė, kad suerzinta jo įžeidinėjimų, ji trenkė jam vieną ar kelis antausius. Šioje dalyje teismas tiki nukentėjusiosios parodymais, nes dėl minėtos aplinkybės ji buvo nuosekli - analogiškai ją nurodė, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, tiek akistatos metu. Kaltinamojo parodymai šioje dalyje nebuvo vienodi: pirmos apklausos metu nurodė, kad žmona jam daužė per galvą ir spyrė kokius tris kartus kojomis, teisme teigė, kad ji tik spyrė jam kelis kartus gulėdama ant sofos.
Nukentėjusioji nuosekliai tvirtino, kad atsisėdęs jai ant kojų L. P. kelis kartus jai trenkė rankomis antausius per galvą, pataikydamas į jos šonus, nuo šių smūgių ji patyrė skausmą. Kaltinamasis teisme neigė atlikęs šiuos veiksmus, tačiau teismas vadovaujasi šioje dalyje nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo nuoseklūs. Be to nukentėjusiosios parodymus patvirtino apklaustas teisme liudytojas R. M., kuris nurodė, jog antrą kartą iškvietusi policiją, nukentėjusioji nurodė, jog vyras ją mušė ir ant jos šokinėjo, ji yra apdraskyta. Kaltinamojo parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajai smūgių į galvą, teismas vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją, jie paneigti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais. Be to, L. P. nors teisme teigė, kad tokių smūgių suduota žmonai nebuvo, akistatos metu pats pripažino, kad atsisėdęs žmonai ant kojų jis galimai sudavė jai kelis antausius, dabar jau tiksliai neprisimena.
Nors kaltinamasis teigė, kad atvykę pagal iškvietimą policijos pareigūnai jokių nukentėjusiajai smurto žymių nenustatė, tačiau dar tą pačią dieną po kelių valandų atliktos apžiūros metu tyrėjos dar buvo fiksuotos žymės - paraudimai ant šlaunų išorės, dar po dviejų dienų nukentėjusiosios tyrimą atlikęs teismo medicinos specialistas nustatė šlaunies poodinės kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodinę kraujosruvą, kairės šlaunies odos nubrozdinimą, įvertinęs šiuos sužalojimus kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialistas davė išvadą, kad sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y, 2016 m. birželio 23 d. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji apklausiama nurodė, kad ji jautė fizinį skausmą ne tik nuo smūgių į galvą, bet ir šlaunyse, nes vyras buvo sunkus. Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, jog kaltinamojo atsisėdimas ant I. D. –P. kojų sukėlė jai nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą - kairės šlaunies poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais, kairės šlaunies poodinę kraujosruvą, kairės šlaunies odos nubrozdinimą.
Nors kaltinamasis nurodė, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, šią versiją paneigia byloje nustatytos aplinkybės.
Pagal LR BK 31 straipsnį, veika atlikta būtinojo reikalingumo sąlygomis pripažintina tik tada, kai asmuo ją padaro siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
Būtent kaltinamojo smūgių į galvą sudavimas žmonai po to, kai atsisėdo jai ant kojų paneigia kaltinamojo versiją, esą jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, siekdamas nutraukti smurtinius nukentėjusiosios veiksmus jo atžvilgiu. Net jei sėsdamasis ant kojų, jis ketino nutraukti žmonos spyrius jam, tai niekaip nepaaiškina, kokiu tikslu jis sudavė jai smūgius į galvą. Be to LR BK 31 nustato, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik tuo atveju, kai kilęs pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, t.y, kaltinamojo atlikti veiksmai turi būti vienintelis būdas išvengti padarinių kaltinamojo sveikatai. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-01-20 nutartis Nr. 2K-10-696/2015). Šiuo atveju, teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmai niekaip negali būti pripažintini reikalingais sustabdyti konfliktą ir fizinius žmonos veiksmus jo atžvilgiu, nes jis galėjo būti nutrauktas daugeliu kitų būdu, vienas iš kurių paprasčiausias pasišalinimas iš pašalpos. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji trenkė vyrui antausį, tik suerzinta jo nepagarbaus ir įžeidžiamo bendravimo su ja, o ne siekdama jį sužaloti, ji trenkė nestipriai, kaltinamasis nei vienoje iš apklausų nenurodė, kad jis dėl žmonos sudavimo buvo patyręs skausmą, taigi konstatuotina, jog I. D.-P. veiksmai nekėlė realios grėsmės kaltinamojo sveikatai. Tuo tarpu atsižvelgiant į faktą, kad L. P. yra stambesnio ir sunkesnio kūno sudėjimo už sutuoktinę, be to ši buvo aštuntą mėnesį nėščia ir dėl to sumažintomis judėjimo galimybėmis, jo veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu kėlė jai didesnį pavojų, nei josios veiksmai jo atžvilgiu. Dėl to, jog iš nukentėjusiosios pusės nebuvo pavojingo ir realaus kėsinimosi į kaltinamojo sveikatą, konstatuotina, jog nebuvo ir būtinosios ginties ar būtinojo reikalingumo sąlygų.
L. P. veika teisingai kvalifikuota kaip LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas, kadangi jis smurtavo prieš šeimos narį – žmoną I. D.-P..
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis L. P. anksčiau neteistas, 2014 m. ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos žmonos atžvilgiu, jo atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, susitaikius su nukentėjusiąja (b.l. 53-54), administracine tvarka baustas tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos negalioja (b.l. 54-55), dirba (duomenys neskelbtini), (b.l. 56), psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas (b.l. 58-59), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą nesikreipė (b.l. 60), tačiau pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-N 1693/2016(01) jo šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties pėdsakų, Vilniaus priklausomybės ligų centro medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 706 konstatuota, jog jis yra pavartojęs kanabinoidų, apsvaigimo nėra (b.l. 76-77). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiosios elgesys, t.y, jos pirmos fizinio smurto panaudojimas sutuoktinio atžvilgiu (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), sunkina tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam L. P. laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, kad nustatytas ne pirmas smurtinio elgesio prieš šeimos narį faktas, kaltinamajam skirtina LR BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.
L. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 70). . Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. birželio 23 d. 02.41 val. iki 2016 m. birželio 23 d. 11.27 val., (1 parą) (b.l. 72, 80). Nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,
nusprendžia:
L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo, įpareigojant per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Paskirti L. P. LR BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –du mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. birželio 23 d. 02.41 val. iki 2016 m. birželio 23 d. 11.27 val., (1 parą), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.