Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo reikalu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,kad jis po V. K. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini),priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas nurodė,kad V. K. buvo vieniša jo teta-krikštamotė.Dėl prastos jos sveikatos ją globojęs ir ja rūpinesis, pasiimdamas ją į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o vėliau - (duomenys neskelbtini). Kadangi V. K. kitų artimų žmonių ar giminių neturėjo ji 1995-11-07 testamentu ,patvirtintu Matuizų seniūnijos seniūno V. Petraškos , padarė patvarkymą savo mirties atveju jam- V. M. palikti : pusantrinio kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), 40,34 kv. m. bendro naudingo ploto , kolektyvinį sodą, bei visą kitą turtą, kuris priklausys jai (V. K.), jos mirties dieną. Iki persikeliant gyventi pas jį V. K. gyveno minėtame bute (duomenys neskelbtini). Kadangi dėl prastos sveikatos negalėjo pasirūpinti savimi ir jai priklausančiu turtu, palikėja V. K. jai priklausantį butą pardavė ir apsigyveno pas jį . (duomenys neskelbtini) V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (mirties liudijimas AA Nr. 079694, įrašo Nr. 36). Po jos mirties liko jai priklausęs turtas. Piniginės lėšos gautos pardavus butą buvo naudojamos V. K. nuožiūra, dalį likusių pinigų panaudojęs po jos mirties savo nuožiūra.V. K. globojęs, ja rūpinęsis, jai priklausančius namų apyvokos reikmenis ir baldus naudoję bendrai. Po V. K. mirties liko tik šis paveldimas turtas: keli namų apyvokos reikmenys, baldai, piniginės lėšos, bei 0,0667 ha sodo žemės sklypas Nr. 73, esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Matuizų sen., Varėnos r. sav. V. K. žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtina 1992-08-27 žemės sklypo įkainojimo aktas Nr. 73 ; 1992-04-08 Varėnos miesto „(duomenys neskelbtini)“ sodininkų bendrijos Varėnos raj. (duomenys neskelbtini) kaimo nario V. K., J. sodo sklypelio Nr. 73, priedas Nr. 1 ; 1993-02-25 žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartis; 1993-10-13 pažyma apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų registre.Iškart po V. K. mirties, žinodamas jog pastaroji testamentu jam yra palikusi visą jai priklausiusį, likusį turtą iškart pradėjęs valdyti ir juo naudotis kaip savo. Gyvenant kartu namų apyvokos reikmenimis, V. K. priklaususiais baldais naudojęsi bendrai, kadangi prižiūrėjęs sergančią V. K.,bei tvarkęs ir jos pinigines lėšas. Sodu ,esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, rūpinęsis dar iki jos mirties, jį šienaudavęs, prižiūrėjęs aplinką, mokėjęs su jo išlaikymu susijusius mokesčius,kadangi pati V. K. tai daryti buvo jau nepajėgi dėl ligos.Todėl ir po V. K. mirties sodu rūpinęsis ir toliau kaip savo ,šiuo žemės sklypu (sodu) naudojantis ir dabar, nors ir neturintis paveldėjimo teisės liudijimo,bei tokio naudojimosi iki šiol niekas neginčijo. Kadangi V. K. priklausęs turtas : keli namų apyvokos reikmenys, baldai, piniginės lėšos ir 0,0667 ha sodo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) km., Varėnos r. sav., iki mirties priklausė V. K., o kitų artimų žmonių ir giminių ji neturėjo, jis kaip teisėtas įpėdinis pagal testamentą, galintis paveldėti po jos mirties likusį palikimą (LR CK 5.5 str. 1 d., 2 p.).Tačiau šiuo metu kaip testamentinis įpėdinis negalintis įstatymo nustatyta tvarka gauti paveldėjimo teisės liudijimo V. K. priklausiusiam turtui paveldėti. Terminai palikimui priimti yra praėję, tad kreiptis tiesiogiai į notaro biurą su pareiškimu priimti palikimą nebegalintis,nes reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie palikimo priėimimą per 6 mėnesius nuo palikėjos mirties.Todėl nustatytinas palikimo priėmimo juridinis faktas teismine tvarka ( LR CK 587 str. – 1964 m. redakcija) . LR CK 5.50 str. 2 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, LR CK 5.51 str.1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo numatytas aplinkybes numatytas palikimo priėmimo faktui atsirasti, faktiškai pradėjus turtą valdyti yra visos sąlygos tokio fakto nustatymui,kadangi joks kitas asmuo nėra priėmęs palikimo paduodamas pareiškimą pas notarą ar jį priėmęs faktiškai pradėdamas valdyti.