Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-255-1072/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1-255-1072/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28642-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
G. B.
Civilinis ieškovas
Z. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-255-1072/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28642-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant L. D.,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajam G. B.,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei Z. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. lapkričio 18 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės apribojimu, 2011 m. kovo 31 d. laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 45 paroms;

2) 2011 m. balandžio 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį – 45 parų areštu;

3) 2015 m. spalio 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – 80 parų arešto;

4) 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėn. laisvės apribojimu;

5) 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 MGL (2000 eurų) bauda ir 8 mėn. laisvės apribojimo;

6) 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu, taikant dalinio bausmių sudėjimo principą, paskirta subendrinta galutinė bausmė laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: 1) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų; 2) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti; 3) įpareigoti dalyvauti elgesio patrasios programoje per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos kursą; 4) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, ir 40 MGL, t.y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise teise vairuoti kelių transporto priemones 2 m., šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 6 d. baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei konfiskuotas G. B. priklausantis automobilis „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. B. 2019 m. liepos 7 d., apie 22 val. 52 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM 0435 buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, kas yra daugiau negu 1,51 promilės girtumas, vairuodamas automobilį VW GOLF, VIN: (duomenys neskelbtini), kuriam uždrausta dalyvauti viešajame eisme, paženklintą kitam automobiliui priklausančiu valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 154 punkto (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu), 158 punkto (Sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią visiems eismo dalyviams, kertantiems jo važiavimo krypties eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies eismo juostą) reikalavimus, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. V. ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivėms – nukentėjusiajai R. V. nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai Z. M. nustatyta kraujosruva po kairia akimi ir juosmeninių 3-4-5 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai yra, G. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis G. B. savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsiprašė nukentėjusiosios ir parodė, jog 2019 m. liepos 7 d. buvo girtas, dėl ko net ir žinodamas, kad jam atimta teisė vairuoti, vis tiek sėdo už prieš dieną ar dvi nusipirkto automobilio VW GOLF vairo. Automobilį pirko tam, kad paremontuoti ir parduoti už didesnę kainą. Jis buvo be valstybinių numerių. Garaže turėjo numerius nuo kito automobilio, juos rado paliktus namo nuomininkų, kurie užsiėmė automobilių remontu. Įvykio metu važiavo ne vienas, keleivio vietoje sėdėjo E. V., buvo dienos metas. (duomenys neskelbtini) sankryžoje atsitrenkė į kitą automobilį. Kad važiuoja šalutiniu keliu, nepastebėjo, tai yra, nematė ženklo. Atrodo, kad vairavo neviršydamas greičio, gal 50 km/h greičiu. Žalą atlygins, dirba statybose neoficialiai, sutinka, kad reikia registruotis darbo biržoje, susirasti nuolatinį darbą, turi problemų dėl alkoholio ir nori gydytis nuo alkoholizmo, užsikoduoti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. B. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d., nuo ryto vienas gėrė alkoholį. Vienas važinėjo vairuodamas automobilį ir gerdamas alkoholį po (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 6 d., (duomenys neskelbtini), susitikęs su nepažįstamu žmogumi prie autobusų stoties (duomenys neskelbtini), iš to žmogaus už 150 eurų nusipirko automobilį VW GOLF. Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Automobilį pirko savo reikmėms. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, jo niekada neturėjo. Moka vairuoti automobilį. 2019 m. liepos 7 d., nuo 9 val. iki vakaro važinėdamas po (duomenys neskelbtini) išgėrė apie 5 l alaus. Automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo, neturi galiojančios techninės apžiūros. Apie 23 val. važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Važiavo link sankryžos norėdamas kirsti (duomenys neskelbtini) ir toliau važiuoti link (duomenys neskelbtini) esančių kapinių. Nematė, koks ten kelio ženklas stovi, manė, kad važiuoja pagrindiniu keliu, todėl nestabdė vairuojamo automobilio. Važiavo apie 60-70 km/h greičiu ir vairuojamo automobilio priekine dalimi atsitrenkė į (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės MAXIMA link bažnyčios važiuojančiu automobiliu MERCEDES, berods, šviesios spalvos. Po eismo įvykio jo vairuotas automobilis stovėjo prie daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), ant pievos, o MERCEDES automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) tik nusisukęs priešinga kryptimi nei važiavo, t. y. priekiu į MAXIMA. Tuo metu nesijautė labai girtas. Važiavo neprisisegęs saugos diržo, vairuotame automobilyje išsiskleidė dvi oro pagalvės. Keleivio pusėje sėdėjo kaimynas E. V., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis nesuprato, kas vyko, kažkoks vyras jį sustabdė prie daugiabučio namo kampo. Nežino, ko jis ten ėjo. Jam buvo bloga ir nuo girtumo, ir nuo smūgio, kuris buvo, jam atrodo, nemažas. Atvyko policijos pareigūnai, kurie per du kartus patikrino jo girtumą. Jam nustatė 2,44 promilių girtumą. Neturi automobilio VW GOLF dokumentų. Automobilis buvo be valstybinių numerių. Pats užsidėjo valstybinius numerius, turėtus savo garaže. Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, bei dėl to, kad girtas vairavo automobilį. Gailisi nusikaltęs. Yra dirbantis neoficialiai, taip pat yra registruotas darbo biržoje. Daugiau paaiškinti jis nieko negali (t. 1., b. l. 18-19; 22-24).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. M. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. su seserimi ir šios vyru J. V., jų automobiliu MERCEDES, apie 22 val. 50 min. vyko į namus. Visi trys buvo prisisegę saugos diržais. Važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini), o iš šalutinės (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, lėkė automobilis VW GOLF link (duomenys neskelbtini) kapinių. Šios mašinos greitis buvo didžiulis. Jų greitis buvo nedidelis. J. V. buvo blaivus. Buvo dar šviesu, nelijo, oras buvo geras. Pajuto didelį smūgį, nesuprato, kas įvyko. Jos galva trenkėsi į vairuotojo sėdynės atlošą. Pajuto didelį skausmą kakle ir stubure – pusiau, ir koją labai skaudėjo. Pamatė mašinoje dūmus. Matė, kaip sesuo vadavosi nuo išsiskleidusios pagalvės. Ir J. V. pagalvė išsiskleidė. Sesuo pradėjo sakyti, kad reikia ją traukti. Sesuo išlipo, atidariusi jos duris. Buvo kažkoks vyras, kuris jiems padėjo. Jų mašina apsisuko į priešingą važiavimui pusę nuo smūgio. O ta, kita mašina, buvo prie šalia daugiabučio namo kampo. Įsimynė šalia vairuotojo tos mašinos išlipusį žmogų, kurio veidas buvo kruvinas. Dėl skausmo ji negalėjo įlipti į sustojusį pagalbą suteikusio žmogaus visureigį. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu, ant kaklo uždėjus įtvarą, buvo pristatyta į ligoninę. Kaklo skausmas buvo didelis ir kojos skausmas didelis. Sekančią dieną privalėjo vykti į laidotuves brolio, todėl iš ligoninės ją išleido. Pasekmės patirtos avarijos sveikatai yra didelės, po avarijos ją nuolat vargina galvos skausmai, stuburo, kartais negali apsiversti lovoje, kurį laiką ji negalėjo vairuoti mašinos. Jai labai sutrikdė kasdieninį gyvenimą. Patyrė labai didelį stresą dėl šio įvykio. Vaistams išleido apie 30 eurų, čekius pateikė mašinos draudimo kompanijai „Compensa“. Dėl patirtų sveikatos sužalojimų ji nori byloje pareikšti ieškinį dėl padarytos moralinės žalos 2000 eurų dydžio (t. 1., b. l. 58-61).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. V. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d. su sutuoktiniu J. V., seserimi Z. M., važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Važiavo jos vardu registruotu automobiliu MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo sutuoktinis J. V.. Važiuojant (duomenys neskelbtini), artėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini). Jie važiavo pagrindine (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 45 km/h greičiu. Apie 22 val. 50 min. nebuvo jokio transporto judėjimo, gatvės buvo apšviestos, kliūčių ant kelio nebuvo, niekas matomumo neužstojo. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Oro sąlygos, matomumas buvo geras, kelio danga sausa. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o sesuo Z. M. sėdėjo už jos, ant galinės sėdynės. Visi segėjo saugos diržus. Įvažiavus į pagrindinės gatvės sankryžą, maždaug iki vidurio, staiga pajuto smūgį į kairiąją automobilio priekinę dalį. Smūgis buvo netikėtas ir stiprus, nuo smūgio, suveikė priekinės apsaugos pagalvės, paskui automobilis pradėjo suktis apie savo ašį ir sustojo jau už sankryžos, apsisukęs 180 laipsnių kampu, prie šaligatvio. Kitas automobilis, atsitrenkęs į jų automobilį, sustojo jų pusėje ant žolyno. J. V. pasakius, kad kažkas rūksta, ji su vyru atsisegė saugos diržus ir staigiai išlipo iš automobilio. Skubėjo išlaisvinti sesers. Sesuo buvo per saugos diržus persisvėrusi per šoną ant galinės keleivio sėdynės. Išlipusi iš automobilio matė, kad iš atsitrenkusio automobilio, iš vairuotojo pusės, išlipęs asmuo, šlitinėdamas į šonus bandė pasišalinti nuo automobilio, judėdamas už daugiaaukščio namo kampo. Matė, kad kito automobilio salone yra dar vienas vyriškis, kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje pramušta kakta. Vyras nuskubėjo link vairuotojo, o ji laisvinti sesers. Nebuvo galimybės sulaikyti keleivio, kuris iš įvykio vietos pasišalino. Negali nurodyti, kokiu greičiu važiavo į juos atsitrenkęs automobilis. Vyrui grįžus su vairuotoju iki automobilio, pastarąjį pasodino ant šaligatvio. Prisirinko daug žmonių. Kažkas iškvietė spec. tarnybas. Jos automobiliui buvo padaryti sugadinimai, dėl kurių automobilis nebegali dalyvauti eisme. Automobilio VW GOLF keleiviui buvo sužalota kakta, kur jis dingo po eismo įvykio ji nežino, tačiau šis buvo akivaizdžiai neblaivus, šlitinėjo į šonus. Eismo įvykio metu daugiausia nukentėjo Z. M.. Jos vyrui buvo sumušta galva, kairėje galvos pusėje atsirado gumbas, tačiau į medikus dėl to nesikreipė. Dėl šio eismo įvykio yra kaltas VW GOLF vairuotojas, kuris viršydamas leistiną greitį mieste, nesilaikydamas kelio ženklinimo, įvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį ir atsitrenkė į jų automobilį, važiavusį pagrindine gatve. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus (t. 1., b. l. 98-100).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. V. parodė, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 22 val. 50 min., jam važiuojant (duomenys neskelbtini), link bažnyčios, važiavo apie 50 km/h greičiu. Gatvė buvo apšviesta, tuščia, matomumas buvo vidutinis. Kai įvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą, iš kairės pusės pajuto stiprų smūgį į savo automobilio priekį. Nesuprato, kas tai galėjo būti, nes nesimatė net kito automobilio šviesų. Automobilyje suveikė oro pagalvės. Po smūgio vairuotas automobilis sustojo ir jis iš karto iššoko iš savo automobilio. Pamatė savo automobilio šone stovintį kitą tamsios spalvos, hečbeko tipo automobilį. To automobilio vairuotojo ir keleivio vietoje sėdėjo vyriškiai, kruvinomis kaktomis. Jis nubėgo prie savo automobilio iš kitos pusės ir atidarė priekines automobilio dureles, žmonai R. V.. Žmona pasakė, kad iš kito automobilio nori pabėgti vairuotojas. Pamatė, kad vairuotojas lipa iš automobilio vairuotojo vietos. Keleivis dar sėdėjo automobilyje. Vairuotojas pradėjo eiti link namo Nr. 46 kiemo. Jis nubėgo paskui, paėmė tam vairuotojui už rankos, kad niekur nepabėgtų. Vairuotoją atsivedė iki įvykio vietos. Vairuotojas nesipriešino. Buvo perduotas atvykusiems pareigūnams. Žmonai medikai vėliau nustatė dešinės kojos nubrozdinimą, hematomą (t. 1., b. l. 152-153).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. S. parodė, kad automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jam nebepriklauso, nes 2019 m. birželio 11 d. šį automobilį pardavė vienam iš dviejų pas jį automobilio pirkti atvažiavusių vyriškių iš (duomenys neskelbtini), kurio vardo jis neprisimena. Šį automobilį pardavė už 110 eurų. Sumokėjo už automobilį grynais pinigais. Pirkimo-pardavimo sutarties šis asmuo nerašė. Vyriškis pirkęs automobilį galėjo būti nuo 25 iki 30 metų amžiaus. Šio vyriškio skelbimą apie perkamus automobilius rado laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo nurodytas šio asmens telefono numeris (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 4 d. šį automobilį išregistravo VĮ Regitra filiale, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis išregistravo prieš parduodant automobilį, nes perkančiu asmeniu nepasitikėjo ir bijojo, kad šiuo automobiliu nebūtų padaryti kokie nors pažeidimai. Automobilio valstybinius numerius pridavė VĮ Regitra filiale. Daugiau apie tai nieko nurodyti negali (t. 1., b. l. 159-160).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Š. paaiškino, kad 2018 m. gegužės mėn., iš vyriškio, kurio vardo, pavardės neatsimena, pirkimo-pardavimo sutarties nesurašius, pirko automobilį VW PASSAST, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), naudojimui. Tačiau automobilis buvo blogos būklės, todėl jį po kelių dienų išardė ir pridavė dalimis į metalo laužą. Kur jis padėjo šio automobilio valstybinius numerius, jis neatsimena. Jis G. B. nepažįsta. Kaip valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) buvo panaudoti kitam automobiliui, paaiškinti negali (t. 1., b. l. 164-165).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2019 m. liepos mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, vakare, vienas, (duomenys neskelbtini) stotelėje, (duomenys neskelbtini) gėrė alų. Privažiavo pažįstamas G. B.. G. B. pats vairavo automobilį, šis buvo girtas. Jis (E. V.) mašinoje užmigo, atsibudo (duomenys neskelbtini), pamatė kad yra eismo įvykis. Buvo daug žmonių, jam sukosi galva, jokio vairuotojo nematė. Išlipęs iš automobilio nuėjo namo. Įvykio aplinkybių paaiškinti negali, miegojo, nieko nematė. Mano, kad automobilį galėjo vairuoti G. B.. (t. 1., b. l. 169-170).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate G. B. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baidžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį (t. 1., b. l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Iš įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad eismo įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini). Automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai priskirti kitam automobiliui), stovi ant žalios vejos, prie šaligatvio, arčiau namo Nr. 46. Automobilio priekis sudaužytas. Prie atidarytų priekinių keleivio durelių, ant žolės yra nulaužtas raudonos spalvos priešgaisrinis hidrantas. Automobilio salone, tarp vairuotojo ir galinės keleivio sėdynės, ant kilimėlio yra 2 vnt. tuščiu alaus skardinių „Šopenas“, po kilimėliu yra tuščias, plastikinis alaus „TRADICINIS“ butelis. Tarp vairuotojo sėdynės ir pavarų svirties, rasta „chaki“ spalvos odinė piniginė, kurios viduje yra „barclays“ kortelė su užrašu E. V., prezervatyvas, 2 eurai, 26 ct, banko „Swedbank“ sąskaitos numeris, „Depo“ nuolaidų kortelė. Piniginė su daiktais supakuota į voką Nr. 5. Automobilio salone yra išsiskleidusios priekinė vairuotojo ir priekinė keleivio saugos oro saugos pagalvės. Ant vairuotojo oro pagalvės rastas raudonos spalvos, panašus į kraują, pėdsakas. Nuo šio pėdsako paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2. Ant priekinės keleivio oro pagalvės rastas raudonos spalvos, panašus į kraują pėdsakas. Nuo šio pėdsako paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 3. Automobilio spynelėje rastas užvedimo raktelis, jis paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Iš įvykio vietos paimtas automobilis. (t. 1., b. l. 6-7, 9-22).

Iš 2019 m. liepos 8 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato vyriausiosios patrulės M. Z. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 7 d., apie 22 val. 52 min. dirbant su vyriausiuoju patruliu S. K., iš Vilniaus OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), praneša gyventoja, kad girdėjo, kai susidūrė galimai du automobiliai. Nuvykus į įvykio vietą buvo išsiaiškinta, kad automobilis VW Golf, paženklintas kitam automobiliui priklausančiais valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini), automobilio VIN: (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus, neturintis teisės vairuoti G. B., (pirmu pūtimu 23 val. 00 min. nustatytas sunkus 2,57 promilių girtumo laipsnis, antru pūtimu 23 val. 21 min. nustatytas vidutinis 2,44 promilių girtumo laipsnis). Važiuodamas šalutine (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindine (duomenys neskelbtini) važiavusio automobilio MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo blaivus J. V., su juo automobilyje važiavo jo žmona R. V., žmonos sesuo Z. M.. Pastarosios buvo išvežtos į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių apžiūrai, kur po apžiūros nustačius sužalojimus išleistos į namus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, priešgaisrinis vandens hidrantas ir metalinis žymeklis Nr. 420. Automobilis VW Golf nuvežtas į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis MB atiduotas J. V.. Abiems automobiliams uždrausta dalyvauti viešajame eisme Nr. 88SDU-33992066-19 ir Nr. 88SDU-33992070-19 (t. 1., b. l. 23).

Iš neblaivumo nustatymo žurnalo kopijų, alkoholio kiekio matuoklio kvitų, neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2019 m. liepos 7 d., 23 val. 00 min., G. B. nustatytas 2,57 promilių girtumas, o 23 val. 21 min. nustatytas 2,44 promilių girtumas iškvepiamame ore (t. 1., b. l. 28-29, 30, 32).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš eismo įvykio vietos privestinai nugabentas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatą (t. 1., b. l. 33, 39).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės pateiktos inofrmacijos nustatyta, kad autobilis VW Golf, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas-savininkas G. S., yra išregistruotas (t. 1., b. l. 36).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės pateiktos inofrmacijos nustatyta, kad automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso K. Š. (t. 1., b. l. 37).

Iš Vairuotojų registro išrašo duomenų nustayta, kad G. B. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (t. 1., b l. 38).

Iš 2019 m. rugsėjo 30 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad dėl padarytų kraujosruvos po kairia akimi, juosmeninių 3-4-5 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimų, tai yra sužalojimų, padarytų paveikus kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo eismo įvykio metu, nukentėjusiajai Z. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata (t. 1., b. l. 91-92).

Iš 2019 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajai R. V. dėl kraujosrūvos ir nubrozdinimo dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, padarytų paveikus kietu buku daiktu arba atsitrenkiant į tokį, galimai tiriamo eismo įvykio metu, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (t. 1., b. l. 113).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog eismo įvykis užfiksuotas miesto kamera Anykščių- Maironio PTZ, baudžiamojoje byloje pateiktas vaizdo įrašas CD laikmenoje (t. 1., b. l. 23, 26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Bylos duomenys (kaltinamojo G. B. parodymuose, liudytojų Z. M., R. V., J. V., E. V., G. S., K. Š., parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, tarnybiniuose pranešimuose apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą, neblaivumo nustatymo žurnalo kopijoje, alkoholio kiekio matuoklio kvituose, neblaivumo nustatymo akte, specialistų išvadose, užfiksuotose 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. liepos 26 d. medicininių dokumentų apžiūros protokoluose, bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuoti duomenys) patvirtina, jog G. B. 2019 m. liepos 7 d., apie 22 val. 52 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, 154 ir 158 punktų reikalavimus, vairavo automobilį VW GOLF, VIN: (duomenys neskelbtini), kuriam uždrausta dalyvauti viešajame eisme, paženklintą kitam automobiliui priklausančiu valstybiniu numerio ženklu (duomenys neskelbtini), neturėdamas šios teisės ir būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,44 promilės etilo alkoholio, važiuodamas (duomenys neskelbtini), nereguliuojamoje sankryžoje, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią – (duomenys neskelbtini), nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio MERCEDES BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. V. ir su juo susidūrė, taip savo veiksmais sukeldamas eismo įvykį, kurio metu automobilio MERCEDES BENZ keleivėms – nukentėjusiajai R. V. nustatyta kraujosruva ir nubrozdinimas dešinės blauzdos viršutiniame trečdalyje, nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai Z. M. nustatyta kraujosruva po kairia akimi ir juosmeninių 3-4-5 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžimai, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu šie kaltinamojo G. B. veiksmai kvalifikuoti kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Baudžiamoji atsakomybė už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus BK 281 straipsnyje diferencijuojama atsižvelgiant į du kriterijus: 1) sukeltų padarinių sunkumą ir 2) kaltininko fiziologinę būseną (ar veikos padarymo metu buvo neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų). Taigi įstatymų leidėjas šios nusikalstamos veikos kvalifikuojančius požymius susiejo ne tik su atitinkamo masto kilusiais padariniais, bet ir su nusikalstamos veikos subjekto būsena. Šių požymių derinimas tarpusavyje leidžia BK 281 straipsnyje nustatyti skirtingas, padaryto Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo pavojingumą atitinkančias sankcijas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalimi, baudžiamoji atsakomybė kyla tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaip matyti iš BK 281 straipsnio 2 dalies dispozicijos kvalifikuojant kaltinamojo padarytą veiką pagal šio straipsnio 2 dalį, be kitų požymių, turi būti nustatyta, kad asmuo, vairavęs kelių transporto priemonę, buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi kelių transporto priemonės vairavimo esant neblaivumo būsenos požymis yra įtrauktas į nusikalstamos veikos sudėtį, jo konstatavimas yra tiesiogiai susijęs su baudžiamojo įstatymo taikymu ir nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, jog neblaivumo požymis yra nurodytas BK 281 straipsnio 8 dalyje, pagal kurią asmuo tokios būklės yra laikomas, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Taigi akivaizdu, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs tik minimalią alkoholio kiekio koncentracijos kraujyje ribą, todėl BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytas požymis – kaltininko neblaivumas – konstatuotinas ir tuomet, kai asmens kraujyje nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Svarbu ir tai, kad alkoholio kiekis kraujyje (jei nustatyta 0,41 promilės ir daugiau alkoholio) padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 281 straipsnio 2 dalį įtakos neturi. Kaip matyti iš ankščiau aptarto įstatyminio reglamentavimo, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Toks KET pažeidimo atvejų kriminalizavimas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kai kaltininko kraujyje yra nustatyta daugiau negu 1,51 promilės alkoholio) nesuponuoja išvados, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su BK 281 straipsnyje numatytomis nusikalstamomis veikomis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-320-693/2018).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nereikalauja padarinių atsiradimo, pati nusikalstama veika gali būti padaroma tik specialaus subjekto – neblaivaus asmens. Atsižvelgiant į ankščiau paminėtos nusikalstamos veikos konstrukciją ir sudėties požymius, darytina išvada, kad kaltininko veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuojama tik tais atvejais, kai kelių transporto vairavimo esant neblaivumo būsenos požymis nėra įtrauktas į BK 281 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtį.

Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes G. B. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę neblaivus (2,44 promilės), atskirai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini. Jo padaryta veika atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Konstatuotina, jog G. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir pagal BK 281¹ straipsnio 1dalį dėl to, kad jis vairavo neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,51 promilės alkoholio, yra perteklinis. Todėl G. B. veikos iš BK 281 straipsnio 2 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dales, perkvalifikuotinos į vieną veiką pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

G. B. buvo kaltinamas, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl įrodinėjant, ar veika padaryta, nėra būtina nustatyti apsvaigimo faktą. Kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, vietoj aplinkybės „būdamas apsvaigęs nuo alkoholio“ nurodant „būdamas neblaivus“. Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padarytų nusikalstamų veikų jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. B. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnis), ką teismas laiko atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straispnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo G. B. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo G. B. padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis); į kaltės formą ir rūšį (dėl nusikalstamo pasitikėjimo padarytas neatsargus nusikaltimas, tikintis išvengti savo veikos padarinių, realios jų atsiradimo grėsmės, remiantis subjektyviais dalykais); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis G. B. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (kaltinamasis teisiamas septintą kartą, už vairavimą esant neblaiviam jau yra teistas 2018 m. lapkričio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (t. 2., b. l. 32-43), turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (t. 2., b. l. 111-131), yra bedarbis (t. 2., b. l. 133), registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2., b. l. 134). Duomenų apie gydymą psichiatrinėse ligoninėse ir apie įtraukimą į narkologinę ir psichiatrinę įskaitą nėra. Atsižvelgiant į kitas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog kaltinamajam G. B. už padarytą nusikaltimą skirtina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, dėl kurių G. B. galėtų būti paskirta švelnesnės rūšies bausmė, nėra, ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jam nepadarė, elgesio ir požiūrio į įstatymų nuostatų laikymąsi nepakeitė (kaltinamasis oficialiai nedirba, baudų nemoka). G. B. skirtinos trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės dydis, atsižvelgiant į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltininko savikritišką požiūrį dėl gydymosi nuo alkoholizmo, atsiprašymą teismo posėdyje dalyvavusios nukentėjusiosios, nustatomas didesnis nei sakcijoje numatytas bausmės minimalus dydis, bet mažesnis, nei bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl G. B. šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė yra mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis.

2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalimi, ir G. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 7 (septyniems) mėnesiams, ir 40 MGL, t. y. 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio bauda. Laisvės apribojimo bausmę G. B. yra atlikęs.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su pagal 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatliktos bausmės – 40 MGL (2000 eurų) baudos – dalimi.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti G. B. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad G. B. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo išsakytą poziciją paskutinio žodžio metu, jog jis suvokia savo priklausomybę alkoholiui, norėtų gydytis, įsidarbinti ar užsiimti individualia veikla, keisti gyvenimo būdą. Teismo vertinimu, G. B. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai ir baužiamojo poveikio priemonės galimai turės didesnį motyvuojamą poveikį keisti gyvenimo būdą, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį jauną asmenį už visuomenės ribų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui , skiriant įpareigojimus (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktai). Kadangi nusikalstama veika padaryta dienos metu, įpareigojimas būti namie nuo 22 val. iki 06 val. neskirtinas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, G. B. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2019 m. liepos 7 d. 23 val. 00 min. iki 2019 m. liepos 8 d. 14 val. 37 min. (t. 2., b. l. 28), tai yra viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, gali būti skiriamos IX kodekso skyriuje baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog turi problemų dėl alkoholio vartojimo ir prašė skirti gydymąsi nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, kaltinamasis G. B. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigotinas gydytis nuo alkoholizmo.

G. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad G. B. vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata bei gyvybe, sukėlė kelių eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti kiti žmonės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant G. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpiui, kurio dydis lygus sankcijoje numatytam vidurkiui. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

G. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone – vairavo jam priklausantį automobilį VW GOLF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,44 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais jis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažintinas nusikalstamų veikų padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonė konfiskuotina.

VI. Civiliniai ieškiniai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 236,00 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios Z. M. ir R. V. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1., b. l. 122-123). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo G. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 236,00 eurų turtinė žala.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji Z. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 70), prašydama šią sumą priteisti iš kaltinamojo G. B., teisiamojo posėdžio metu jo atsisakė, parodydama, jog 2000 eurų neturtinę žalą jai atlygino draudimas, todėl byla dalyje dėl Z. M. pareikšto civilio ieškinio nutrauktina.

Nukentėjusioji R. V. 2020 m. vasrio 28 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodydama, kad palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio byloje nereikš (t. 2., b. l. 170).

V. Kiti klausimai

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimais skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. B. priklausantį automobilį VW GOLF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto (automobilio) konfiskavimo dalyje dienos (t. 1., b. l. 45-46, 47-48).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: paimtos kraujo nuoplovos, supakuotos į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio specialią saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (t. 1., b. l. 144-145, 146); automobilis VW GOLF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), raktelis (1 vnt.), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio specialią saugyklą (t. 1., b. l. 147-148, 149), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone; baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas (t. 1., b. l. 26), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis 2019 m. liepos 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (t. 1., b. l. 33), 2019 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyrio raštu (t. 1., b. l. 132), nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai transportuotas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato kiemą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 40,00 eurų išlaidas. Šios išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad buvo sąlygotos tuo, jog policijos pareigūnai turėjo pasirūpinti automobiliu, kurio kaltinamasis G. B. dėl girtumo negalėjo vairuoti bei buvo tikslinga užtikrinti galimą automobilio konfiskavimą, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo G. B. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

G. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, jo veiksmus perkvalifikavus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies, ir paskirti jam 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Baumę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

G. B. skirti galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tai yra, paskirtą šiuo nuosprendžiu 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pagal 2019 m. gegužės 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatliktos bausmės – 40 MGL (2000 eurų) baudos dalimi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8, 10 punktais bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu G. B. skirti įpareigojimus:

- registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, suradus darbą, dirbti;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 48 straipsnio 6 dalies 4 punktu, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti G. B. gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, G. B. į bausmės laiką įskaityti taikytą laikiną sulaikymą nuo 2019 m. liepos 7 d. 23 val. 00 min. iki 2019 m. liepos 8 d. 14 val. 37 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti G. B. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti G. B. priklausantį automobilį VW GOLF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d., 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimais skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW GOLF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 236,00 (du šimtus trisdešimt šešis) eurus turtinės žalos.

Z. M. civilinio ieškinio atsisakymą priimti ir baudžiamąją bylą dalyje dėl Z. M. civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti:

1) paimtas kraujo nuoplovos, supakuotos į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio specialią saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;

2) automobilio VW GOLF, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), raktelį (1 vnt.), ant automobilio uždėtus kitam automobiliui priklausančius valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio specialią saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn kartu su konfiskuotina transporto priemone;

3) baudžiamojoje byloje esantį vaizdo įrašą, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Pripažinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 40,00 (keturiasdešimties) eurų išlaidas už priverstinį automobilio VW GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą, proceso išlaidomis ir jas priteisti iš G. B. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įmonės kodas 191688326, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė