- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-930-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00547-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- A. T.
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4679-1040/2024 pagal pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius, antstolis M. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl turto vertės Nr. S-23-28-35985. Nurodė, kad skundžiamu patvarkymu antstolis nusprendė atlikti pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto – 3/8 dalių buto su rūsiu – įvertinimą, siekdamas šį turtą parduoti iš varžytynių. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 663 straipsnį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius. Antstolio išieškoma 2 172,59 Eur skolos suma nėra didelė, palyginus su pareiškėjo 2023 m. gautomis 20 590 Eur pajamomis. Dėl to antstolis gali skolą išieškoti iš pareiškėjo gaunamų pajamų per šešis mėnesius.
2. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad iš pareiškėjo turto vykdo išieškojimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui. Antstolis turi realų pagrindą daryti išvadą, kad skola nebus išieškota per CPK 663 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, nes pareiškėjas gauna pajamas grynais pinigais arba naudojasi užsienio mokėjimo įstaigų paslaugomis. Dėl to antstolis negali vykdyti priverstinio išieškojimo iš tokių pajamų, o pats skolininkas savanoriškai skolos nemoka. Vykdymo proceso metu 2022 m. iš pareiškėjo sąskaitoje esančių lėšų išieškota 118,40 Eur, 2023 m. – 170,63 Eur. Pareiškėjo 2024 m. sausio 3 d. pajamų deklaracijoje nurodytos 20590,00 Eur pajamos nebuvo pervedamos į pareiškėjo banko sąskaitą. Dėl to antstolis negalėjo vykdyti išieškojimo iš šių pajamų.
3. Pareiškėjas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. vykdo individualią veiklą. Tačiau pats skolos nemokėjo nei tiesiogiai išieškotojui, nei įmokomis į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdomoji byla vykdoma nuo 2019 m., tačiau skolos dalis pirmą kartą išieškota tik 2022 metais. Šiuo metu yra likusi neišieškota 2 098,52 Eur skolos suma ir 298,95 Eur vykdymo išlaidų antstoliui. Prie vykdomo skolos išieškojimo iš pareiškėjo turto yra prisijungęs antstolis D. T. vykdomosiose bylose Nr. 0241/23/01684 ir Nr. 0241/23/01838 dėl bendros 1 875,12 Eur skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir VSDFV Vilniaus skyriui. Pareiškėjas tik gavęs antstolio patvarkymą dėl turto vertės nustatymo pateikė duomenis apie gautas pajamas už praėjusį laikotarpį, tačiau skolos iš šių pajamų nemokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio M. D. veiksmų.
5. Teismas nustatė, kad vykdomoji byla buvo pradėta 2019 m. Per visą vykdymo laikotarpį iš skolininko 2022 m. spalio 13 d. buvo išieškota 13 87,48 Eur, 2022 m. lapkričio 14 d. – 30,92 Eur, 2023 m. gegužės 2 d. – 78,95 Eur, 2023 m. gegužės 8 d. – 91,68 Eur, lėšas nurašant nuo pareiškėjo banko sąskaitos. Pareiškėjas vykdo individualią veiklą veikla nuo 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau pats skolos nemokėjo nei tiesiogiai išieškotojui, nei įmokomis į antstolio depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas 2024 m. sausio 3 d. pateiktoje 2023 metų pajamų deklaracijoje nurodo gavęs 20 590,00 Eur pajamų, tačiau šios lėšos nebuvo įskaitomos į skolininko banko sąskaitą. Pareiškėjas raštu į antstolį nesikreipė, siekdamas skolą mokėti savanoriškai dalimis. Papildomų mokėjimų pareiškėjas iki išieškojimo nukreipimo į jo nekilnojamojo turto dalį neatliko.
6. Teismas pripažino, kad vien tik duomenų apie pajamas pateikimas pats savaime neleidžia preziumuoti, kad skola bus padengta per CPK 663 straipsnyje nustatytą 6 mėnesių terminą, nes pareiškėjas nesinaudoja Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų paslaugomis, pajamas visus 2023 metus, tikėtina, gavo grynais pinigais, tačiau skolos nemokėjo. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad 2024 m. vasario 8 d. jo skolą sudaro 1 411,42 Eur, kad 2024 m. vasario 21 d. pareiškėjas sumokėjo 500 Eur išieškotojai. Tačiau teismas konstatavo, kad šie duomenys nepatvirtina, jog objektyviai išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius.
7. Pareiškėjas nepateikė antstoliui duomenų, per kelis kartus jis sumokės skolą, kokioje kredito įstaigoje bus laikomos jo gaunamos pajamos. Skolos ir vykdymo išlaidų mokėjimas priklausys išimtinai nuo skolininko valios ir jo geranoriškumo, kurio iki šiol nebuvo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad neproporcinga nukreipti tokios nedidelės skolos išieškojimą į jo nekilnojamąjį turtą, neturi teisinės reikšmės. Išieškojimas nukreiptas ne į vienintelį pareiškėjo būstą, o teisės aktai šiuo atveju nenumato sumos ribojimo, dėl kurio nebūtų galima išieškojimą nukreipti į nekilnojamą turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Pareiškėjas A. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įstatyme nustatytas draudimas nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą gali būti taikomas ne tik vieninteliam skolininko būstui. Jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 6 mėnesius, teismas turėtų atsižvelgti į protingumo ir teisingumo principus ir nustatyti minimalią draudimo išieškoti iš nekilnojamojo turto ribą. Tačiau teismas šios ribos nenustatė, nors pagal įstatymo nuostatas tokią ribą gali nustatyti teismas.
8.2. Pareiškėjas yra pateikęs antstoliui 2023 m. pajamų deklaraciją, kuri patvirtina, kad skolininkas gali įvykdyti savo prievoles per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Antstolis nepagrįstai neatsižvelgė į šiuos duomenis. Pareiškėjas 2024 m. sausio 10 d. sumokėjo antstoliui 649,15 Eur, o 2024 m. vasario 21 d. – 500 Eur. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gali sumokėti visą išieškomą skolą per šešis mėnesius.
Atsiliepimas
9. Išieškotojas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą nesutinka su skundu, prašo jo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Pareiškėjas dvi įmokas sausio ir vasario mėnesį atliko skundo nagrinėjimo metu ir iš viso sumokėjo 1 149,15 Eur. Po skundžiamos teismo nutarties priėmimo pareiškėjas jokių įmokų nemokėjo. Dėl to teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo atlikti mokėjimai nesudaro pagrindo išvadai, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Vykdymo proceso šalys privalo laikytis ekonomiškumo ir operatyvumo principų. Pareiškėjas duomenis apie gaunamas pajamas pateikė tik tada, kai antstolis nukreipė išieškojimą į jo nekilnojamąjį turtą. Tačiau iki pat skundžiamo patvarkymo priėmimo dienos pareiškėjas savanoriškai skolos nemokėjo.
10. Antstolis M. D. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolis vykdo VSDFV 2019 m. rugsėjo 9 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2 172,59 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo. Vykdymo proceso metu antstolis 2019 m. lapkričio 26 d. areštavo pareiškėjui priklausančias 3/8 dalis buto. Nuo vykdymo proceso pradžios antstolis, nukreipęs išieškojimą į pareiškėjo turimas lėšas kredito įstaigų sąskaitose, išieškojo tik 289,03 Eur skolos. Dėl to antstolis priėmė skundžiamą 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymą, kuriuo nustatė, kad pareiškėjui priklausančių 3/8 dalių buto vertė yra 27 590,00 Eur, ir informavo pareiškėją, kad turto vertė nustatoma, siekiant areštuotą turtą realizuoti iš varžytynių.
13. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymu, pateikė antstoliui Pajamų mokesčio deklaraciją už 2023 m., kurioje nurodyta, kad pareiškėjas per 2023 m. gavo 20 590,00 Eur pajamų, ir prašė panaikinti antstolio patvarkymą, nes pagal CPK 663 straipsnio nuostatas skolos suma gali būti išieškota iš per šešis mėnesius iš pareiškėjo gaunamų pajamų. Antstolis konstatavo, kad pareiškėjo pateikti duomenys nepatvirtina, kad skola galės būti išieškota iš pareiškėjo gaunamų pajamų per šešis mėnesius, nes per 2023 m. atsiskaitomosiose sąskaitose Pajamų mokesčio deklaracijoje nurodytų lėšų nebuvo, o pats pareiškėjas savanoriškai mokėjimų nevykdė. Pareiškėjas skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu savanoriškai 2024 m. sausio 10 d. sumokėjo 649,15 Eur skolos, 2024 m. vasario 21 d. – 500 Eur. Po atskirojo skundo pateikimo pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad 2024 m. balandžio 20 d. išieškotojui sumokėjo 300 Eur. Taigi 2024 m. pareiškėjas iš viso sumokėjo 1449,15 Eur skolos, likusi skolos kartu su antstolio vykdymo išlaidomis dalis yra 948,32 Eur.
14. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos.
15. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai, dėl kurių pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo galimybes sumokėti išieškomą skolą per 6 mėnesių terminą pripažino nepakankamais, buvo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, faktiškai gaudamas nemažas pajamas, geranoriškai antstoliui nemokėjo, šios pajamos nėra pervedamos pareiškėjui į sąskaitas kredito įstaigose, pareiškėjas nepateikė antstoliui duomenų, kokio dydžio sumas jis per mėnesį mokės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka, kad pagal nustatytas aplinkybes pats pareiškėjas labai ilgą laiką skolos nemokėjo net ir faktiškai gaudamas pakankamas pajamas įvykdyti savo prievoles. Tik iškilus grėsmei netekti dalies turimo nekilnojamojo turto pareiškėjas pradėjo mokėti skolą dalimis. Tačiau vien tik buvęs skolininko galimas nesąžiningumas neturėtų būti pagrindu CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas taikyti skolininkui kaip baudimo priemonę.
16. Pagrindinis vykdymo proceso tikslas yra skolos išieškojimas, užtikrinant išieškotojo interesus kuo greičiau atgauti skolą. Tačiau antstoliui vykdymo procese yra keliama ir pareiga, užtikrinant išieškotojo interesus, kartu nepažeisti ir skolininko teisių ir teisėtų interesų. Dėl to CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodyti skolininko pateikiami įrodymai apie jo galimybes sumokėti skolą per šešis mėnesius turėtų būti vertinami, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, susijusių su pateiktais duomenimis, skolininko elgesiu bei geriausią išieškotojo intereso kuo greičiau atgauti skolą patenkinimo būdą.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas, iškilus grėsmei prarasti dalį nekilnojamojo turto, iš karto pradėjo dalimis mokėti skolą gera valia. Per keturis mėnesius jis sumokėjo daugiau nei pusę išieškomos skolos. Vidutiniškai per mėnesį pareiškėjas sumokėjo po 362,28 Eur, todėl likusi 948,32 Eur (2 397,47 Eur (2 098,52 Eur skola + 298,95 Eur vykdymo išlaidos) – 1449,15 Eur sumokėta suma) skolos dalis, mokant po 362,28 Eur per mėnesį, būtų sumokėta per 2,6 mėnesio. Taigi išieškoma skolos suma būtų sumokėta per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytą 6 mėnesių terminą. Taip toks skolos įvykdymo būdas greičiau patenkintų išieškotojo interesus, nes tik 3/8 dalies buto realizavimas varžytynėse taip pat gali užimti panašų ar ilgesnį laiko tarpą.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ankstesnis pareiškėjo elgesys, pajamų gavimas ne per Lietuvoje veikiančias kredito įstaigas ir aplinkybė, kad jis nepateikia nei antstoliui, nei išieškotojui konkretaus visos skolos sumokėjimo įsipareigojimo, kuriame būtų aiškiai nurodyta, kokio dydžio sumas per mėnesį jis sumokės, leidžia abejoti likusios skolos sumos mokėjimo operatyvumu ir geranoriškumu. Tačiau aplinkybės, kad nuo skundžiamo antstolio patvarkymo gavimo pareiškėjas periodiškai vykdo skolos mokėjimą dalimis, taip pat negali būti ignoruojamos.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dabartinėje vykdymo proceso stadijoje yra pagrindas nenukreipti skolos išieškojimo į pareiškėjo nekilnojamąjį turtą, nes jis per keturis mėnesius sumokėjo daugiau nei pusę išieškomos sumos. Tačiau po šios nutarties priėmimo pareiškėjui nustojus vykdyti įmokas ir per 2024 m. gegužės mėnesį nesumokėjus 362,28 Eur dydžio įmokos, antstolis vėl įgytų teisę nukreipti išieškojimą į pareiškėjo 3/8 dalis buto.
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti ir panaikinti antstolio 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl turto vertės (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo A. T. skundą dėl antstolio veiksmų ir panaikinti antstolio M. D. 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymą dėl turto vertės Nr. S-23-28-35985.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.