Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesių laisvės atėmimu;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 5 mėnesių laisvės atėmimu;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimu;

6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimu;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 60 parų areštu;

10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį – 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimu;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. balandžio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 6 metų laisvės atėmimu;

13) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 10 mėnesių laisvės atėmimu. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

A. L. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 8.00 val. paėmė žmonos automobilį „Peugeot 407“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo važiuoti į Pilaitės mikrorajoną pas odontologą. Jam pravažiavus Šeškinės mikrorajoną, pasuko į Laisvės pr., kur sustojo prie vieno iš namų. Sėdėdamas automobilyje pavartojo narkotinės medžiagos – fentanilio. Pavartojęs narkotinės medžiagos pradėjo važiuoti ir Laisvės pr. atsitrenkė į stulpą. Tuomet atvyko pareigūnai ir jo vairuojamame automobilyje rado ir paėmė vieną folijos lankstinuką su fentaniliu. Pavartojęs narkotikų, likutį, buvusį folijos lankstinuke, padėjo į peleninę prie pavarų dėžės. Lankstinuko neslėpė, nes negalvojo, kad padarys eismo įvykį ir automobilį tikrins pareigūnai. Fentanilį (vieną lankstinuką) pirko tą pačią dieną, t. y. 2024 m. rugsėjo 9 d. už 20 eurų, pirko 0,2 ar 0,3 g fentanilio. Narkotinę medžiagą pirko Šeškinės mikrorajone, gatvės neatsimena, pamena, kad netoli nedidelės „Maxima“ parduotuvės. Šeškinės mikrorajone atsitiktinai sutiko pažįstamą O., jam padavė pinigus, o O. jam atnešė narkotikų. O. pavardės nežino, jokių kitų asmeninių duomenų nežino. Narkotikus pirko savo reikmėm, niekam jų parduoti, platinti ar ką nors vaišinti, neketino. Kaip jau sakė, dalį pirkto fentanilio kiekio suvartojo mašinoje Laisvės pr., o likusią dalį automobilyje rado pareigūnai.

Papildomai apklaustas A. L. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad, kaip ir minėjo, bevažiuojant automobiliu įvykio dieną užmigo, dėl to ir atsitrenkė į stulpą. Prabudo tik tada, kai atvyko policijos pareigūnai ir jį pažadino. Mano, kad užmigo dėl suvartotų narkotinių medžiagų poveikio, galimai per didelę dozę suvartojo. Pareigūnai apžiūrėjo jo automobilį ir jame rado ir paėmė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga karfentaniliu. Nuo minėto įvykio narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebevartoja. Turi šeimą, sūnų. Dėl to ką padarė labai gailisi. Dėl jam paskelbtos paieškos gali paaiškinti, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. turėjo lėktuvo bilietą į Jungtinę Karalystę, kadangi turėjo pasiūlymą dėl darbo, apie tai tyrėjai nieko nepasakė, ketino vėliau grįžti, bet taip susiklostė, kad tik dabar grįžo ir pats prisistatė į apklausą. Sutinka procesą baigti baudžiamuoju įsakymu.

Liudytojas E. K. (E. K.) tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 8.43 val., iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Laisvės pr. 74, Vilniuje, automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į apšvietimo stulpą prie viešojo transporto stotelės „Čiobiškio“, o iš automobilio išlipo galimai apsvaigęs vyras, kuris elgiasi keistai. Atvykęs nurodytu adresu pamatė minėtą automobilį, kuris buvo atsitrenkęs į apšvietimo stulpą. Automobilio priekis buvo apgadintas. Vairuotojo vietoje už vairo sėdėjo vyras – A. L.. Bendraujant su vyru, jam išlipus iš automobilio, jo akių vaizdžiai akivaizdžiai buvo išsiplėtę, koordinacija buvo sutrikusi. Vyras, stovėdamas prie automobilio, dažnai pritūpdavo, svyravo į šonus. Paklausus A. L., ar jis vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, iš pradžių jis tą neigė, vėliau aiškino, kad vartojo raminamuosius vaistus. Jiems kilo įtarimas, kad vyras gali būti apsvaigęs. Patikrinus vyro blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, girtumas nustatytas nebuvo (0.00 prom.). Į įvykio vietą atvyko greitosios medicinos pagalbos brigada, kurios pagalbos A. L. atsisakė. Bendraujant su medikais jie paaiškino, kad A. L. maždaug prieš metus buvo pristatytas į medicininę įstaigą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų perdozavimo. Dirbant įvykio vietoje, A. L. elgesys kėlė įtarimų, kad jis gali būti apsvaigęs. Kadangi minėtą dieną jie dirbo su tarnybiniu nežymėtu automobiliu, jie paprašė pagalbos pristatyti asmenį į gydymo įstaigą ir atlikti jo medicininę apžiūrą, bei paimti tiriamąją medžiagą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo. Atvykęs kitas kolegų ekipažas pristatė A. L. į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Apžiūrėjus automobilį, draudžiamų daiktų jame nerado. Kadangi asmuo buvo sukėlęs įtarimą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimo, buvo nuspręsta į įvykio vietą pasitelkti policijos ekipažą su tarnybiniu šunimi. Atvykęs ekipažas su tarnybiniu šuniu papildomai apžiūrėjo automobilį ir prie pavarų dėžės esančios peleninės korpuse rado folijos lankstinuką su šviesios spalvos milteliais, galimai narkotine (psichotropine) medžiaga.

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 9 d., apie 12.00 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Laisvės pr. 74, Vilniuje, kolegoms reikia padėti patikrinti automobilį „Peugeot 407“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į apšvietimo stulpą prie stotelės „Čiobiškio“. Iš automobilio išlipo nuo kažko apsvaigęs vyras. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko kitas policijos ekipažas, kuris nurodė, kad automobilyje gali būti sintetinių narkotinių medžiagų. Automobilio apžiūrai buvo pasitelktas tarnybinis šuo, kuris buvo įleistas į automobilio salono priekinę dalį. Paieškos metu tarnybinis šuo ties peleninės dalimi, kuri randasi prie bėgių perjungimo svirties, stipriau pradėjo domėtis ir pasyviai ženklinti. Atitraukus tarnybinį šunį ir savarankiškai patikrinus peleninę, buvo pastebėtas kairėje pusėje tarp peleninės korpuso ir panelės korpuso užkritusi folijos lankstinukas. Apie rastą įtartiną daiktą buvo pranešta esamiems pareigūnams. Išlanksčius folijos lankstinuką, jame buvo rasta gelsvai-baltos spalvos miltelinio pagrindo turinys.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiūrėtas lengvasis automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis ties pastatu, esančiu Laisvės pr. 74, Vilniuje. Apžiūros metu ant priekinės sėdynės užfiksuotas ir paimtas metalinis šaukštas, šalia kurio guli švirkštas. Ant grindų, priešais priekinę keleivio sėdynę, užfiksuotas medžiaginis maišelis, kuriam – metalinis šaukštas, švirkštas, ausų krapštukas, lipnia juosta apvyniotas maišelis. Įleidus tarnybinį šunį į automobilį, tarnybinis šuo priekinėje automobilio dalyje, tarp priekinių sėdynių, ties bėgių perjungimo svirtimi paženklino vietą, kurią detaliau apžiūrėjus peleninės korpuso dalyje buvo rastas folijos lankstinukas su šviesios spalvos milteliais.

Iš specialisto išvados matyti, kad miltelių, esančių folijos lankstinuke, rastame automobilyje „Peugeot“, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio masė yra 0,000088 g (0,076 %). Ant šaukštelio, rasto ant priekinės sėdynės, paviršiaus rasti narkotinės medžiagos – karfentanilio pėdsakai. Švirkšte, rastame ant priekinės sėdynės, narkotinių (psichotropinių) medžiagų nerasta. Ant metalinio šaukštelio, buvusio medžiaginiame maišelyje, rastame automobilyje ant grindų priešais priekine keleivio sėdyne, rasti psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono) ir psichotropinės medžiagos – 4-CMC (4-chlormetkatinono) pėdsakai. Švirkšte, buvusio medžiaginiame maišelyje, rastame automobilyje ant grindų priešais priekine keleivio sėdyne, narkotinių (psichotropinių) medžiagų nerasta. Ant ausų krapštuko, buvusio medžiaginiame maišelyje, rastame automobilyje ant grindų priešais priekine keleivio sėdyne, paviršiaus rasti psichotropinės medžiagos – 3-CMC (3-chlormetkatinono) ir psichotropinės medžiagos – 4-CMC (4-chlormetkatinono) pėdsakai.

Iš toksikologijos specialisto išvados matyti, kad A. L. kraujyje rasta tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Kraujyje amfetaminų, opiatų, etilo alkoholio nerasta.

Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti ikiteisminio tyrimo metu:

- perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktas garso įrašas, iš kurio girdėti, kaip vyras praneša apie tai, jog Laisvės pr. 74, Vilniuje, prie sustojimo, įvyko avarija – automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stulpą;

- peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad medikų pagalbos A. L. atsisako, tačiau išlipęs iš automobilio, teigia, kad jaučiasi blogai. Alkoholio vartojimą ir narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą A. L. neigė. Pareigūnui paprašius pasakyti, ką A. L. vartojo, nes akivaizdžiai matosi, jog yra kažko pavartojęs, A. L. teigė, kad vartojo „kvetapiną“, raminančius vaistus. GMP medikas informuoja pareigūnus, kad pagal asmens kodą mato, jog jį praeitais metais vežė į ligoninę, nes buvo perdozavęs. A. L. teigė, kad jam vakar pasidarė bloga, negalėjo nei valgyti, nei gerti, dėl ko išgėrė raminančiųjų tablečių. Po ko, pareigūnai nusprendžia A. L. nuvežti į Antakalnio ligoninę. Iš kito kūno kameros vaizdo ir garso įrašo matyti, kaip pareigūnas, priėjęs prie tarnybinio automobilio galo, paklausia A. L., ar jis sutinka, kad ten jo „miltai“. Pareigūnas pasiteiravo asmens, kas ten per „miltai“, į ką A. L. atsakė, kad tie „miltai“ ten yra seniai. Pareigūnai pasako asmeniui, kad ten yra pilnas „čekis“, žiebtuvėlis ir dar kartą užklausia ar tai yra jo daiktai, į ką A. L. atsako teigiamai ir sutinka, kad tai yra jo daiktai.

Motyvuojamoji dalis

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus“, karfentanilis yra narkotinė medžiagą, kurią leidžiama vartoti medicininiais tikslais (Sąrašas Nr. II, 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašas). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 buvo patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos“, kuriose karfentanilio (Nr. 237) nedideliu kiekiu pripažįstama masė iki 0,00006 g, o didelis kiekis – masė virš 0,0006 g.

Teismas, įvertinęs rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo E. K. parodymai, taip pat tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokole ir kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, kurioje nustatyta pas A. L. 2024 m. rugsėjo 9 d. rastos medžiagos rūšis ir jos kiekis, toksikologijos specialisto išvada, kurioje nustatyta A. L. kraujyje rastų medžiagų rūšys.

Pagal ankščiau minėtas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“, pas A. L. 2024 m. rugsėjo 9 d. rastas narkotinės medžiagos karfentanilio kiekis – 0,000088 g – nors ir viršija nedidelį šios medžiagos kiekį (iki 0,00006 g), tačiau nesiekia didelio minėtos narkotinės medžiagos kiekio (0,0006 g). Byloje surinkti duomenys leidžia pripažinti, kad A. L. narkotines medžiagas (karfentanilį) įsigijo savo reikmėms, jas pats vartojo, ką patvirtina rastas narkotinių medžiagų kiekis ir toksikologijos specialisto išvadoje nustatyti duomenys apie A. L. kraujyje esančius tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties pėdsakus. Minėtų įrodymų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Po A. L. nusikaltimo padarymo įsigaliojo šiuo metu aktuali naujoji BK redakcija (2023 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojanti BK redakcija iš dalies pakeitė BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją, numatydama joje papildomas alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus ir laisvės apribojimą. Esant tokiam aptariamos normos papildymui ir jį pripažįstant kaltinamojo A. L. teisinę padėtį lengvinančiu įstatymu, kaip tą numato BK 3 straipsnio 2 dalis, kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini ne pagal nusikalstamos veikos padarymo metu, bet pagal šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo metu galiojančią BK 259 straipsnio 1 dalies įstatymo redakciją.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamajam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas pripažino, kad A. L. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo įsakymu kaltinamasis A. L. neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta ta, kad nusikalstamą veiką A. L. padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. L. praeityje teistas trylika kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė turėdamas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, šiuo teismo įsakymu pripažįstamas kaltu dėl vieno nusikaltimo padarymo. Reikšminga ir tai, kad praeityje A. L. ne kartą yra teistas už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip pat įvertinta ir tai, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje tris kartus baustas administracine tvarka už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą. Atsižvelgta ir į tai, kad 2023 m. balandžio 28 d. A. L. buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, o jau 2024 m. rugsėjo 9 d. jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Be to, pats A. L. pripažino, kad žinodamas, jog jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, išskrido į Jungtinę Karalystę, dėl ko kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta paieška. Visos šios aplinkybės parodo kaltinamojo atsainų ir neleistiną požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo pavojingumą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio redakcija įpareigoja teismą spręsti dėl recidyvisto sąvokos pripažinimo, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu pagal galiojančias teisės normas, teismas mato pagrindą A. L. dėl padarytos veikos pripažinti recidyvistu.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo, teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą, kaltininko asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Praeityje A. L. Lietuvos Respublikoje buvo teistas trylika kartų, užsienyje (Švedijoje) – vieną kartą, naują nusikalstamą veiką padarė bausmę atlikęs, tačiau teistumui neišnykus. Per pastarųjų penkerių metų laikotarpį administracine tvarka baustas keturis kartus, iš kurių tris kartus už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, paskirtų piniginių baudų nemoka. Kaltininkas yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė vieną A. L. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes. Duomenų apie kaltininko psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą elektroninėje baudžiamojoje byloje nėra. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus prokurorės prašomo dydžio arešto bausmę.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija).

Teismas nustatė, kad A. L. baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne pirmą kartą. Duomenų apie naujus A. L. pradėtus ikiteisminius tyrimus, įvykdytas naujas nusikalstamas veikas nėra. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlė atidėti bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, šiuo metu vis dar egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajam, paskyrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, o realus bausmės atlikimas vis dėlto šiuo atveju įgyvendintų tik pavienę asmens nubaudimo funkciją. Dėl šios priežasties paskirtos galutinės arešto bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, netaikant intensyvios priežiūros, bet paskiriant BK 75 straipsnyje nurodytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, kurios tarpusavyje padės užtikrinti sėkmingą ir visokeriopą kaltinamojo priežiūrą probacijos laikotarpiu bei paskatins jo resocializacijos procesą.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Kaltininkas A. L. pagal jį charakterizuojančius duomenis jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl jo elgesio vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, nagrinėjama nusikalstama veika taip pat padaryta, kaltinamajam esant apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, dėl ko A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72⁵ straipsnyje, t. y. dalyvavimas narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

Iš elektroninės bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka A. L. buvo laikinai sulaikyta nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. 12.11 val. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. 11.00 val. (vieną parą), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina, kaip nebereikalinga.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, teismas sprendžia vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. L. skirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 9 d. iki 2024 m. rugsėjo 10 d. (vieną parą), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant atliktai vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 8 punktu, 7 dalimi neatliktos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, bet įpareigojant A. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi A. L. pripažinti recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

- po tyrimo likusius 0,036 g miltelių su karfentaniliu, kurie supakuoti į maišelį, kuris įdėtas į voką ir perduotas saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Liepyno g. 7, Vilniuje (pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2457779-24) – sunaikinti;

- po tyrimo likusias objektų pakuotes, du švirkštus, du šaukštelius, ausų krapštuką, lazdelę su rankų nuoplova, supakuotus į voką ir perduotus saugoti į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. (pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2457779-24) – sunaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

1) susisiekti su probacijos tarnyba Vilniuje (Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, tel. Nr. +370 672 94 080, +370 672 88 430, e. p. rytu.skyrius@probacija.lt) per penkias darbo dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame jo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.