- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1136-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19450-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
V. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 3 kartus teistas:
1) 2011 m. balandžio 8 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – 55 parų areštu;
2) 2011 m. lapkričio 16 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
3) 2014 m. birželio 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmė atlikta 2014 m. rugsėjo 1 d., teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2019 m. gegužės 10 d. apie 22.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus tarpusavio konfliktui, tyčia kumščiu smogė vieną kartą į nosį ir vieną kartą į galvą sugyventinei V. V., po ko pastarajai spyrė į kairį šoną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai V. V. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
V. T., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. nuo ryto jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alų su sugyventinės V. V. sūnumi M. N.. Paskui grįžusi iš miesto prie jų prisijungė sugyventinė, jos sūnus toliau kartu nebegėrė, išėjo į sugyventinės namus. Jie su sugyventine liko gerti dviese, gėrė visą dieną. Žino, kad pykosi, susipykę susimušė. Jau buvo vakaras, tamsu, tikslaus laiko neatsimena. Pamena, kad jis pirmas trenkė kumščiu į nosį sugyventinei, gali būti, kad trenkė ir antrą kartą, jis tiksliai neprisimena, tačiau to neneigia. Kur pataikė nežino, po to dar spyrė jai į šoną. Sugyventinė supykusi dėl tokių jo veiksmų, trenkė jam iš kėdės į šoną, nuo šitokio veiksmo jis pakrito ant lovos krašto, galėjo būti, kad susimušė tada šoną, po to ji dar priėjusi jam kumščiu trenkė į akį. Kad smurtavo prieš savo sugyventinę, labai gailisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs (b. l. 74-75; 83-85).
V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2019 m. gegužės 10 d. apie 18.00 val. blaivi grįžo iš (duomenys neskelbtini) į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Grįžusi nusprendė nueiti pas savo sugyventinį V. T. į jo namus. Nuėjusi pastebėjo, kad sugyventinis ir jos sūnus M. N. gėrė alų, ji prie jų prisijungė, pradėjo kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Geriant alkoholį, sugyventinis buvo agresyvus jos atžvilgiu, nuolat jai priekaištavo, išgėręs jis toks būna nuolat. Išgėrus alkoholį, jie su sugyventiniu grįžo į jos namus, sūnus buvo užmigęs. Jos namuose jie pavalgė ir sugyventinis pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, grasino sumušti. Sugyventiniui ją puolant, spėjo jį apipilti vandeniu, todėl sugyventinis nuo jos atsitraukė ir grįžo į savo namus. Po maždaug pusvalandžio nusprendė grįžti pas sugyventinį į namus ir nusinešė likusius du butelius alaus. Jai nuėjus, šis jau buvo apsiraminęs, todėl nusprendė likti ir atsigerti su juo alkoholinių gėrimų. Su sugyventiniu gėrė alų ir šis vėl tapo agresyvus, pradėjo ją įžeidinėti. Begeriant sugyventiniui išėjus iš kambario, jį pasekusi, pamatė, kad sugyventinis šlapinasi ant viščiukų. Dėl to pradėjo ant jo rėkti ir grįžus į kambarį, jis vieną kartą kumščiu smogė jai į nosį, po to vieną kartą kumščiu į galvą ir sėdint ant sofos spyrė į kairį šoną, tokiu būdu sukeldamas jai skausmą. Ji supykusi dėl tokio smurto, atsistojo nuo sofos, rankomis pastūmė sugyventinį nuo savęs, pasiėmė taburetę ir ja trenkė jam į šoną, nuo jos smūgio sugyventinis nukrito ant lovos, galėjo krisdamas užsigauti į lovos kampą. Tada dar kumščiu trenkė į dešinę akį. Sugyventinis dar bandė eiti link jos, tačiau ištraukusi durų raktą, jį užrakino namuose ir pati išėjo. Tada buvo jau tamsu, tai galėjo būti apie 22 val. (b. l. 32-33; 36-38).
Motyvuojamoji dalis
V. T. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2019 m. gegužės 11 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 8);
2019 m. gegužės 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esančios patalpos, kur buvo smurtaujama V. V. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas namo ir jo patalpų vaizdas (b. l. 15-16, 18-20);
2019 m. gegužės 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Rapolo Rimkaus tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 26-29);
2019 m. gegužės 11 d. E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymu, iš kurio matyti, kad nukentėjusiajai V. V. po įvykio apsilankius gydymo įstaigoje, diagnozuotas nosies paviršinis sumušimas (b. l. 43);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2019 m. gegužės 10 d. 23.42 val. nukentėjusiajai V. V. nustatytas 1,50 promilių girtumas, o kaltinamajam V. T. – 2,13 promilių girtumas (b. l. b. l. 22-25).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. T. žodinio konflikto metu 2019 m. gegužės 10 d. tyčia kumščiu smogė vieną kartą į nosį, vieną kartą į galvą ir spyrė į kairį šoną sugyventinei V. V., taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo V. T. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. birželio 3 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, prašo bausmę mažinti trečdaliu (b. l. 97, 99-100).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
V. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas 3 kartus, teistumas išnykęs (b. l. 49-52), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 53-61), nedirba (b. l. 62-63), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 64). Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant didesnį nei BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytas sankcijos vidurkis.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. T. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę, įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 11 d. 00.52 val. iki 2019 m. gegužės 11 d. 10.57 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad V. T. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog V. T. išgėręs dažnai būna agresyvus savo sugyventinės atžvilgiu, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti atlikta per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja V. V..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Kaltinamajam V. T. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.
Kaltinamajam V. T. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
V. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, V. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti V. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gegužės 11 d. 00.52 val. iki 2019 m. gegužės 11 d. 10.57 val. ir laikyti, kad V. T. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. T. kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo V. T. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti su nukentėjusiąja V. V..
Išaiškinti V. T., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti V. T., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Išaiškinti V. T., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę arba po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti V. T., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
V. T. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.