Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R., 2016 m. sausio 15 d., 17.54 val., pranešdamas žinomai melagingą informaciją apie prieš jį vartojamą fizinį smurtą jo namuose (duomenys neskelbtini), Plungės r. sav., iškvietė Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK pareigūnus.

R. R. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į posėdį jis neatvyko, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas daro išvadą, kad R. R. vengia atvykti į teismą, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. R. byloje esančiame paaiškinime nurodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs, sukonfliktavo su savo sutuoktine, todėl supykęs iškvietė policijos pareigūnus, norėjo ją pamokyti, nes ir ji jam buvo policiją iškvietusi. Patvirtino, kad, paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, pranešė, jog sutuoktinė yra psichinis ligonis, puola ant jo, muša, namuose yra sūnus, nors šio namuose nebuvo, smurtas vartojamas nebuvo, policiją kvietė melagingai, dėl tokio elgesio labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be paties pažeidėjo paaiškinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas; policijos pareigūnų I. S. ir V. G. tarnybiniai pranešimai; L. R. paaiškinimas raštu; alkotesterio rodmenys apie pažeidėjo girtumą (1,91 promilės); Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Finansų skyriaus pažyma dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidų; pažeidėjo paaiškinimas raštu, kuriame kaltę dėl melagingo iškvietimo pripažino, dėl savo elgesio labai gailisi.

Surinkti įrodymai patvirtina, jog R. R. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, jo padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 186 straipsnio, sudėtį.

Skiriant nuobaudą pažeidėjui, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30 straipsnyje ir atsižvelgia į tai, kad R. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė būdamas neblaivus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Įvertinus minėtas aplinkybes, manytina, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus R. R. sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą, artimą minimumui.

Protokolą surašiusi institucija prašo atlyginti dėl R. R. melagingo iškvietimo patirtą 7,65 Eur žalą, kurią sudaro sunaudotas kuras bei sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija 144 eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio, kitais atvejais klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo sprendžiamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras, bei tai, kad buvo sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.

Policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (21 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai melagingą policijos iškvietimą.

Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad reagavimas į pranešėjui žinomai melagingą pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nėra policijai, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto, priskirta vykdyti funkcija, toks žinomai melagingas pranešimas yra neteisėtas veikimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė, o, kaip nurodyta minėtame ATPK 37 straipsnyje, teisės pažeidimą padaręs asmuo privalo atlyginti pažeidimu padarytą žalą.

Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas, apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų, reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams I. S. ir M. Z., reagavusiems į R. R. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavęs, todėl institucija dėl R. R. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje kokių nors nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš R. R. pareigūnams I. S. ir M. Z. išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodamas į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.

Tačiau neginčytina, kad R. R., melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą, ir institucijai nežinant, kad pranešimas yra melagingas, į jį reaguojant kaip į tikrą, tarnybiniu automobiliu be reikalo buvo vykta į tariamo įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir patirtos automobilio amortizacijos išlaidos – tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei R. R. melagingai nebūtų pranešęs apie nusikaltimą, kurio nebuvo, t. y., jei jis nebūtų padaręs pažeidimo.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad dėl melagingo R. R. pranešimo institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, šių išlaidų suma pagal byloje esančią pateiktą pažymą yra 4,66 Eur, ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo – R. R..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 186 straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 90 Eur (devyniasdešimties eurų) baudą.

Įpareigoti R. R. atlyginti Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 4,66 Eur (keturių eurų 66 ct) žalą dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį.

Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą ją išieško antstolis (ATPK 314 straipsnio 3 dalis).